Italų mados ekspertė - apie mados verslą ir kodėl „Hermes“ rankinė gali kainuoti 80 000 eurų

Italų mados ekspertė Paola Maria Russo juokais save vadina asmenybe, turinčia 22 smegenis – tiek veiklų ir strategijų vienu metu apima jos darbas tarptautinėje mados industrijoje. Vilniuje ketvirtąkart viešinti Florencijos mados instituto „Polimoda“ lektorė atskleidžia savo profesijos ir daugelį masinančios rinkos užkulisius.

Kaip pati ne kartą sakėte, nesate mados dizainerė, prekybininkė ar reklamos atstovė. Kaip Jus pristatyti?

Nėra vieno žodžio, apibrėžiančio mano darbą, tam tikra prasme tai nauja sritis. Šiandien prisistatau kaip kūrybos konsultantė, kurianti idėjas, strategijas, analizuojanti rinką kūrybos, dizaino, pardavimo ir rinkodaros požiūriais. Esu tarpininkė tarp dizainerių ir pardavėjų. Dirbu su daugybe mados bendrovių Italijoje ir visame pasaulyje – sprendžiu įmonėse iškilusias problemas. Ieškau būtų, kaip mados gaminį padaryti kuo madingesnį ir vertingesnį, kad jį būtų lengviau parduoti.
Papasakokite, kada ir kaip atsidūrėte mados industrijoje?

Mados pasaulyje sukuosi nuo 21-erių. Į jį patekau atsitiktinai: būdama komunikacijos mokslų studentė kartą kavinėje diskutavau su drauge apie madą, jos ryšį su meno kūriniais, istoriniu kontekstu. Mane kalbančią išgirdo vadybininkas iš pasaulinio garso mados kompanijos. Jis priėjo, prisipažino netikėtai nugirdęs mūsų pokalbį ir pasiūlė kitą dieną į jo biurą Florencijoje atnešti savo gyvenimo aprašymą. Man pasisekė, kad tas žmogus manimi patikėjo. Nuo to laiko analizuoju įvairias mados sritis, gilinuosi į ateities tendencijų prognozes.

Kalbama apie įvairiausius tendencijų prognozavimo metodus. Kokius savo praktikoje taikote Jūs?

Teko mokytis vadybos, rinkodaros, komunikacijos, istorijos, menotyros. Nei vienoje srityje nėra sukurta schemos, kaip nuspėti ateitį, todėl reikia atrasti savąją. Studijuodama pačios darytas nuotraukas sukūriau savo metodiką. Madą laikau savotiška kalba, todėl jai analizuoti taikau semiotinės analizės metodą. Tai nėra taip ekstravagantiška, kaip gali pasirodyti.

Florencijos mados institutas „Polimoda“
Iš "Mados akademijos" archyvo
Mados prognozavimas iš tiesų yra bandymas nusakyti ne ateinančių sezonų mados formas, o vyrausiančią grožio idėją. Tariamas mados tendencijų prognozavimas tėra kieno nors „nuleista“ labai brangi rinkodaros ir komunikacijos strategija. Tas kas nors – naftos verslas, su kuriuo glaudžiai susijusi audinių dažų gamyba. Pavyzdžiui, vienais metais daugiausia pagaminama baltos spalvos, todėl pasitelkus visokeriopus resursus išpopuliarinama baltos spalvos tendencija. Vis dėlto tokia strategija veikia tik masinių drabužių rinkoje, o štai pavienėms kompanijoms tai būtų neįsivaizduojamai brangu.

Taigi greta masinės tendencijų plėtojimo strategijos yra ir kita – gilesnė tendencijų analizė, pastangos suprasti, ko žmonės iš tiesų norės (o ne tai, kas jiems bus primesta) po kelerių ar po keliolikos metų. Siekis pažinti žmones – tai mados tendencijų prognozių esmė. Mados kryptys atspindi laikmečio ir kultūros mentalitetą. Tik suvokęs tą ryšį gali nuspėti ilgalaikes tendencijas, atspindinčias esminius žmonių poreikius ir vertybes. Ilgalaikės tendencijos neturi nieko bendra su mada – tai kultūros ir laikmečio atspindys, o trumpalaikės visiškai nesusijusios su kultūra, istorija, religija ir žmonėmis. 

Mada yra tai, ką pasirenkame apsirengti kas rytą, nes būtent šie daiktai atspindi mūsų nuotaiką, veiklą, saviraišką.Paola Maria Russo


T.Kaunecko nuotr.

Ar po keliolikos metų patirties, išgryninote savo apibrėžimą, kas yra mada, kokia jos esmė?

Mada iš prigimties yra grynų gryniausias verslas. Juk niekas nekuria, jei negauna už tai pinigų, o jei yra tiesiog turtingas – neinvestuoja. Vis dėlto ji laikytina ypatinga verslo rūšimi, nes disponuojama (prekiaujama) abstrakčia grožio idėja. Būtent pastaroji yra visos mados industrijos centre. O kiekvieno mados verslo tikslas – pasiūlyti tuo metu pačią geriausią grožio išraišką. Apibendrinčiau, kad mada yra estetinė kultūros, t. y. gyvenimo būdo, vizija, visada ateinanti po socialinės sąveikos.

Kita vertus, mada yra tai, ką pasirenkame apsirengti kas rytą, nes būtent šie daiktai atspindi mūsų nuotaiką, veiklą, saviraišką. Mūsų apdarai – tai įvaizdžio visuma, kone prilygstanti mados kolekcijos kūrimui. Kartą viešint Kinijoje svetingas kinų verslininkas, vilkintis Armani kostiumą, kuris atrodė jam gerokai per didelis, vedžiojo mane po savo siuvyklas. Didoką drabužį jis vilkėjo ne šiaip sau, o kad parodytų aplinkiniams, jog šis pirktas Europoje. Tokiu būdu vyriškis norėjo atskleisti savo socialinę padėtį, parodyti finansinę galią.

Esu tikra, jog tas, kuris vilki Yamamoto, veikiausiai niekada nesirinks šampūno rožiniame buteliuke. Iš kelių, stovinčių lentynoje, jis greičiausiai įsigis tą, kurio pakuotė pilka ar rusva. Galima sakyti, kad žmogaus aprangos spalvos yra panašios į tas, kurios vyrauja jo vonioje ar šaldytuve. Tokie pasirinkimai įvyksta nesąmoningai, vadovaujantis ta pačia grožio idėja.

Koks grožio kanonas, Jūsų nuomone, yra pelningiausias?

Kaip labai svarbų veiksnį reikia paminėti asmeninį santykį su grožiu, todėl vienam objektas patinka, kitam – ne. Kad žmogui daiktas būtų gražus, reikia vidinio ryšio su juo, šis privalo turėti gilesnę prasmę. Žmonės įsigyja ne tai, kas madinga, o tai, kas jiems patinka. Todėl mados tendencijų spėjimas pirmiausia yra suvokimas, ko geidžia ar geis žmonija arba tam tikras jos segmentas. O šitai numatyti labai sudėtinga. Kaip neįmanoma nuspėti, koks yra ar bus kiekvieno asmeninis grožio suvokimas, taip neįmanoma žinoti norų. Galima tik bandyti suprasti. Tačiau kalbant konkrečiau, mano nuomone, bjaurūs dalykai visuomet parduodami sėkmingiausiai.

Florencijos mados institutas „Polimoda“
Iš "Mados akademijos" archyvo
Ar galėtumėte išskirti esmines tendencijas, estetikas, vyraujančias dabartinėje madoje?

Pagrindinė tendencija, kaip jau sakiau, yra žmonių poreikiai. Dabar mes tapome brandūs vartotojai, turintys asmeninį skonį. Taigi personalizuotas, individualus, ypatingas skonis yra tendencija. Kitų reikšmingų masinės estetikos tendencijų neišskirčiau. Žinoma, yra komercinės tendencijos, tačiau tai kas kita.

Kokį stilių, prekinį ženklą mėgstate ir vertinate pati?

Vertinu intelektualią ironiją ir konceptualų primityvumą. Mėgstu apsipirkti išparduotuvėse šalia Florencijos. Dažnai gaunu dovanų iš mados namų, su kuriais dirbu. Vis save stabdau, kad turiu liautis neštis daiktus – gyvenu mažame name ir ilgainiui viskas jame gali nebetilpti. Madingų daiktų nesiekiu. Esu iš tų, kurie kuo daugiau turi, tuo mažiau nori.

Kalbant apie logotipų fenomeną, žmonės daugiausia moka būtent už prekės ženklo identitetą, jo įkūnijamas vertybes: perkamas ne daiktas, o už jo slypinti idėja. "Louis Vuitton" lagaminai yra pagaminti iš perdirbto suspausto popieriaus, taigi savaime suprantama, kad pusantro tūkstančio eurų mokama ne už popierių, o už pirmojo lengvo ir patogaus lagamino idėją, istoriją, 150 metų besitęsiančią mados tendenciją. Tai aktualu ir kalbant apie prabangiausią "Hermès" rankinės „Kelly“ modelį iš baltojo krokodilo odos. Jos gamybos sąnaudos, žinoma, kur kas didesnės, nes trejus metus auginamas baltasis krokodilas, o jų reikia ne vieno... Štai kodėl tokios rankinės tenka laukti kartais net iki 10 metų. Taigi minėto daikto savikaina 2 000–3 000 eurų, bet parduodamas jis už 80 000!

Vilniuje skaityti paskaitų „L'Officiel Mados akademijoje“ lankotės ne pirmą kartą. Galbūt jau susidarėte nuomonę apie mūsų kultūrą, sutiktus žmones, mados verslą Lietuvoje?

Nustebau, kad čionykščiai mados pasaulio atstovai yra taip gerai informuoti. Kaskart čia atvykusi atrandu vis naujų talentų ir galimybių. Tačiau pastebėjau, kad jūsų nuomonė apie save labai kritiška, tai, mano manymu, teigiama savybė – pirmas žingsnis, padedantis suprasti ir vystyti naujas idėjas. Kultūriu estetiniu požiūriu esate šiaurės europiečiai. Jums būdingas tam tikras moteriškas, švelnus pajautimas renkantis gaminius – šis tas tarp tradicinio moteriškumo ir šiuolaikinio urbanizmo.

Lietuvoje aš pasigedau stilingų aksesuarų, bižuterijos, avalynės salonų. Žodžiu, pas jus dar yra ką veikti. Svarbiausia, būti savimi, nemėginti tapti italais ar prancūzais.Paola Maria Russo


T.Kaunecko nuotr.

Lietuvos mados verslo pranašumas – neišnaudotos plėtros ir augimo galimybės. Lietuviškos mados rinka yra sparčiai auganti, bet čia vis dar apstu įvairių nišų. Nors sakysite, kad turite labai platų mados produkcijos pasirinkimą, galite jį dar padidinti. Aš pasigedau stilingų aksesuarų, bižuterijos, avalynės salonų. Žodžiu, pas jus dar yra ką veikti. Svarbiausia, būti savimi, nemėginti tapti italais ar prancūzais. Šiuolaikinėje globalioje industrijoje galima konkuruoti tik individualumu, autentiškumu. Juolab uždirbti pinigų įmanoma tik sukūrus ką nors nauja.

Mados verslas Lietuvoje juda gana lėtai, palyginti su Vakarų Europa. Ar turite kokių patarimų ar idėjų, kaip lietuviškos mados rinką padaryti įdomią pasauliui?

Turėčiau išstudijuoti situaciją, faktus labiau, negu dabar žinau apie jūsų šalį, verslą ir t. t. Bet keliais sakiniais pasakyčiau, kad vienintelis būdas padaryti dalykus įdomius – būti autentiškiems ir perkelti savo autentiškumą į dizaino bei mados pasiūlą. Tada judėti toliau – kviesti žmones į Lietuvą. Aš atradau, kad ši vieta yra tarsi įslaptintas rojus šalia verslo ir finansiniu požiūriu sparčiai judančių šalių. Tai rami, tačiau nenuobodi, įdomi šalis. Tikras rojus. Jūs turite kviesti, traukti žmones čia atvažiuoti. Lietuva yra tinkama vieta organizuoti didelius kultūros renginius, šiuolaikinio meno, architektūros, muzikos, literatūros, filosofijos festivalius, veiklas, susijusias su kultūra, kurios pritauktų aukšto lygio, o ne masinės rinkos turistus.

Florencijos mados institutas „Polimoda“
Iš "Mados akademijos" archyvo

Ar turite idėją, kaip mes galėtume pristatyti pasauliui, informuoti turį vertingos architektūros pavyzdžių, festivalių...

Duosiu pavyzdį iš meno srities. Jei įsigytumėte garsų meno kūrinį, tarkim, Picasso, jums nereikėtų daug aiškinti pasauliui, kad atvažiuotų ir pamatytų. Nenoriu piknaudžiauti meno idėjomis siekiant verslo, finansinių tikslų, bet tai yra būdas sukurti naują ir tikrai masinančią kokybę, kuri būtų pati sau reklama. Tada nereikės įtikinėti žmonių čia atvykti. Yra didelis skirtumas tarp informacijos ir komunikacijos: daiktų kokybei reikia informacijos, visa kita reikalauja brukimo per tiesioginę reklamą, kai reikia žmones įtikinti.

Savo paskaitose madą glaudžiai siejate su socialiniais aspektais. Ką galite pasakyti apie dabartinę visuomenę?

Didžiausia šių dienų europiečių problema – nuolatinis skubėjimas, bėgimas. Ypač tai būdinga jauniems žmonėms. Visada sakau, kad reikia neskubėti gyventi, ypač tokiame trumpalaikiame pasaulyje. Kuo labiau skubėsi, tuo greičiau gyvenimas baigsis. Akivaizdu, kad ilgus metus be atokvėpio bėgusi Europa pavargo... Privalome išmokti sustoti! Siūlyčiau pradėti nuo lėtojo maisto koncepcijos... Galbūt dėl to ir baigėsi Europos, kaip pasaulio centro, tūkstantmetis. Kitas priklausys Azijai, jos kultūra taps vis svarbesnė. Į šitai pamažu reaguoja ir visa mados industrija.

Ar turite laiko poilsiui? Kaip jį išnaudojate?

Sekmadienius leidžiu su knyga rankose. Labiausiai pailsiu dirbdama sode šalia savo namo vienkiemyje, kuris yra už penkių kilometrų nuo Sienos. Vakarėlių, kiek tik pavyksta, stengiuosi išvengti, nes labai lengva įsisukti į jų siautulį ir prarasti save. Namuose mėgstu labai garsiai klausytis muzikos – ačiū Dievui, aplink penkių kilometrų spinduliu nėra kaimynų.

***

Atsakykite į klausimus, ir vienam jūsų (išrinktam burtų keliu) padovanosime pusmečio žurnalo „Moteris“ prenumeratą!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis