Taigi penktadienio rytą, grįždama iš odontologės, šiaušiau pagrindinėmis Senamiesčio gatvėmis. Kaziukinės palapinės jau buvo sudygusios. Ir kol aplink jas nebuvo minios žmonių, ramiai žvalgiausi kas kur ką pardavinėja.
Tik neprisipirk, drausminau save, tik nestoviniuok ir nepradėk domėtis tuo, ko visai nereikia. Taip dėliodama mintis, nejučia ėmiau lėtinti savo dalykiškumą ir dairytis. Kokių grožybių vis dėlto esama, kokie kūrybingi mūsų žmonės ir kaip išradingai jie prikuria įdomiausių ir tikriausių daiktų.
Amžinai prisiperku muilo ir medinių mentelių, jau gal galėčiau ir savo kioską atidaryti. Bet šįkart pro muilus ir medieną praėjau susikaupusi ir nejautri.
Suklupau prie kitų grožybių. Akis užkliuvo už nuostabių peteliškių. Tiesiog puikiausių, natūralaus lino, už kurias paryžiuose ir londonuose šauktų labai daug pinigų. O čia moteris prisipažino, dirbanti kūrybinėje agentūroje ir laisvalaikiu raitanti tokias peteliškes. To-bu-la!
Dažniausiai negaliu praeiti ir pro medaus prekeivius. Šįkart prospekte aptikau puikiausio medaus, raseiniškiai pardavinėja. O kaip nuostabiai įpakuotas. Gavau paragauti. Skonis švelnus, koncistencija – kreminė, kažin kokio ketvirto sukimo, sakė, išskaidytomis molekulėmis… Nežinau koks to privalumas, bet įdomus, netipiškas ir gardus. Tikino, jog be priedų.
Apie medų šiek tiek nutuokiu. Bet dėl visa ko nutariau pasitikrinti. Kol mano sūnus gyveno LT, laisvalaikiu kopinėdavo medų ir ganydavo bites. Tokia būdavusi jo laisvalaikio pramoga. Ir medaus turėjome savo, patikimo, nuostabiausio ir tikrų tikriausio. Tai štai specialiai sūnui nufotografavau tą atrastąjį kreminį medų ir išsiunčiau į Kanadą, bent įvertinti vaizdelį, pasidžiaugti kitų sėkme ir pasakyti – ar tikrai taip būna po ketvirto sukimo.
Ir jau gavau atsakymą – tikrai taip būna, yra toks būdas, bet daugelis bitininkų vengia to, nes mūsų žmonės nepatiklūs ir labiau pasitiki tradiciniais produktais ir įprastomis spalvomis. Ech kaip gerai, kai turi ko paklausti.
Tad po viso to turiu nuoširdžiai pripažinti, verta eiti į mugę. Ypač rytą, kol tuščia, kol visi linksmi, laukia pirkėjų ir dar nesmirdina degintomis mėsomis.
Nelaukit sekmadienio, kai bus neįmanoma prasibrauti, šiandien pat maukit iš ministerijų ir kontorų, esančių aplink Gedimino prospektą.
Yra žiauriai svaigių dalykų, labai vertų būti įvertintais.
Gražaus Kaziuko.
Autorės nuotr.
