Kol daugelis mūsų žiemą linkę kovoti su tamsa, danai ją priima kaip natūralų gyvenimo ritmą. Kai gamta sulėtina tempą – krenta lapai, gyvūnai ruošiasi miegui, o oras kviečia ilsėtis – ir žmogaus kūnas bei protas trokšta to paties. Žurnale The Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism paskelbtas tyrimas atskleidė, kad žiemą mums iš tiesų reikia daugiau miego, nes tamsesnėmis dienomis padidėja melatonino – „mieguistumo hormono“ – kiekis. Kiti tyrimai (pavyzdžiui, publikuoti žurnale Nutrients) atskleidžia ryšį tarp energijos lygio ir saulės šviesos – dabar visiškai natūralu jausti, kad energijos šiek tiek mažiau.

Ir nors neišeina žiemai užmigti kartu su gamta, galima į savo kasdienybę įnešti daugiau jaukumo ir švelnumo – tiesiog pasitelkus danišką „hygge“ filosofiją. Ji apima paprastus, bet prasmingus ritualus, padedančius pailsėti, atkurti energiją ir patirti mažus kasdienius džiaugsmus.

Kas yra „hygge“?

„Hygge“ (tariama „hūgė“) – tai gyvenimo būdas, reiškiantis jaukumą, pažodžiui reiškiantis „patogumą“. Tai ne konkreti taisyklių sistema, o požiūris, kai į gyvenimą žiūrima lėčiau, švelniau ir su dėkingumu už paprastus dalykus – už garuojančią arbatą, šiltą šviesą ar tylų vakarą namuose.

Kai tamsa ima skverbtis į dienas, mūsų pirmasis instinktas dažnai būna jai priešintis – įjungti visus šviestuvus, užsiversti darbais. Tačiau danai tamsą priima kaip kvietimą sulėtinti tempą, apgaubti save jaukumu ir pasimėgauti ramybe. Tokia „hygge“ praktika ramina nervų sistemą ir primena kūnui, kad galima sulėtinti tempą – tai ritualas, sukuriantis pauzę tarp veikimo ir buvimo.

Jaukumas namuose

Shutterstock nuotr.

7 paprasti „hygge“ įpročiai, kuriuos verta išbandyti šį rudenį ir žiemą

1. Švelni šviesa

Užgesinkite ryškius šviestuvus ir rinkitės minkštą, šiltą apšvietimą. Lempos su gelsvo tono lemputėmis, žvakės ar šviesos girliandos kuria ramybės jausmą, padeda atsipalaiduoti ir ruošia kūną poilsiui.

2. Jaukus kampelis namuose

Danai net turi tam žodį – hyggekrog, reiškiantį mažą jaukų kampelį. Tai gali būti fotelis prie lango, kėdė su minkštu pledu ar vieta ant sofos su mėgstama knyga. Tokia erdvė veikia kaip signalas sustoti, pabūti su savimi, įkvėpti ramybės.

3. Karštų gėrimų ritualai

Pasigaminkite mėgstamą šiltą gėrimą – arbatą, kakavą, prieskoninę kavą – neskubėdami. Tokia sąmoninga akimirka kaip gėrimo ruošimo ritualas aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą (atsakingą už poilsį ir virškinimą) ir nuramina įtemptą protą. Svarbiausia – ritualas: ruošti lėtai, pastebėti šilumą, kvapą, skonį.

4. Pasivaikščiojimai gamtoje

Net trumpas pasivaikščiojimas lauke – didelis palaikymas kūnui ir emocijoms. Grynas oras, natūrali šviesa gerina nuotaiką, mažina kortizolio kiekį, mažina stresą, stiprina imunitetą ir grąžina mintims aiškumą.

5. Minkšti audiniai ir šiluma

Minkšti audiniai yra neatsiejama „hygge“ geros savijautos dalis. Šiltas pledas, vilnonės kojinės, minkštas megztinis – tai ne smulkmenos, o tikri „hygge“ atributai. Sunkaus pledo svoris sukuria raminantį, apkabinimą primenantį jausmą, kuris mažina širdies ritmą ir kortizolio lygį. Tai paprastas būdas suteikti sau komforto – jaustis saugiai ir apsaugotai.

6. Artumo ir bendrystės akimirkos

Nors „hygge“ dažnai siejamas su ramiu buvimu vienumoje, bendravimas taip pat labai svarbus. Maži, be įtampos susitikimai su artimaisiais, vakarienė prie žvakių ar tiesiog pokalbis prie arbatos padeda išlaikyti emocinį ryšį ir šilumą.

7. Sezoninis maistas

Pripažinti metų laikų kaitą ir prisitaikyti prie jos keičiant mitybą – tai būdas paįvairinti racioną, padaryti jį maistingesnį. Tai taip pat gerina žarnyno mikrobiotą ir užtikrina platesnį reikalingų maistinių medžiagų spektrą. Rudenį ir žiemą – laikas šakniavaisiams, sriuboms, troškiniams. Kaulų sultinys – klasikinis jaukaus maisto pavyzdys – naudojamas sriubose, troškiniuose, apkepuose, rizotuose. Tai kolageno, aminorūgščių, vitaminų ir mineralų šaltinis, naudingas imunitetui, odai, sąnariams ir virškinimui. Tokie patiekalai ne tik sušildo, bet ir stiprina imunitetą. Sotesni rudens ir žiemos patiekalai – tikra „hygge“ virtuvės esmė: jie paprasti, sotūs, kupini gėrio kūnui ir sielai.

Kuo „hygge“ naudingas sveikatai ir emocinei savijautai?

Kaip matote, „hygge“ turi daugybę privalumų. Tai nuostabus priešnuodis šiuolaikinio gyvenimo stresui ir įtampai. Šis požiūris leidžia sustoti, mėgautis sąmoningomis ramybės akimirkomis, reguliuoti nervų sistemą ir atkurti energijos pusiausvyrą.

• Mažina stresą ir nerimą.
• Švelni šviesa, jaukūs audiniai ir šilti gėrimai – visa tai aktyvina parasimpatinę nervų sistemą – mūsų „poilsio ir virškinimo“ režimą, mažina kortizolio kiekį ir padeda nurimti po įtemptos dienos.

• Skatina sąmoningumą.
• „Hygge“ moko pastebėti smulkmenas: šviesos atspindį, šilto gėrimo kvapą, tylią akimirką. Tai stipri dėmesingo buvimo praktika, padedanti įsitvirtinti dabarties akimirkoje.

• Didina laimės jausmą.
• Tvirti socialiniai ryšiai yra vienas svarbiausių ilgalaikės laimės ir atsparumo veiksnių. Tuo tarpu vienišumas – pagrindinis psichinės ir fizinės sveikatos blogėjimo rizikos veiksnys. „Hygge“ sukuria sąlygas išsiskirti oksitocinui – „laimės hormonui“, kuris stiprina socialinį artumą ir mažina vienišumo jausmą.

• Padeda iš naujo suvokti poilsį.
• Šiaurietiškas požiūris moko, kad poilsis – tai ne tinginystė. Tai būtina atokvėpio dalis, be kurios nei kūnas, nei protas negali atsinaujinti. Gamta ilsisi – todėl ir žmogui verta išmokti tą patį.

Kam tinka „hygge“ praktika?

„Hygge“ prieinama visiems ir kiekvienas gali ją pritaikyti savaip, tačiau ypač naudinga tiems, kurie:

• jaučia perdegimą, nerimą ar emocinį nuovargį;
• perfekcionistams ir aukštų rezultatų siekiantiems žmonėms, kuriems sunku sulėtinti tempą.;
• prarado džiaugsmo ar vidinės ramybės jausmą;
• ieškantiems pusiausvyros tarp ambicijų, užimtumo ir švelnumo;
• sunkiau prisitaiko prie trumpesnių dienų ir tamsesnio metų laiko.

„Hygge“ – tai kvietimas sulėtinti tempą, atsigręžti į paprastus džiaugsmus ir atrasti jaukumą kasdienybėje. Kartais užtenka vos kelių žvakių, šilto pleduko ir tylos akimirkos, kad vėl pasijustume saugūs, ramūs ir... laimingi.