„Ir mes galingi iš naujo vėl! Šiandien mūsų kolektyvui Everesto šturmas prasidėjo nei anksti, nei vėlai – 01.00 nakties. Iki viršūnės kopimas truko apie 7:30 h, kas galėjo žymiai greičiau būti, jei ne sudėtingesnėse vietose susidarę kamščiai dėl kiniečių klientų ir jų šerpų. Ten tekdavo pastoviniuoti. Kaip sakoma, visi nori įtaikyti į gero oro langą, o ne kopti per škvalą ar drebiantį sniegą. Buvo keista, kad tai finalinė visų 6 savaičių pasiruošimo diena. Susimauti nesinorėjo, ypač žinant, kad return (grįžimo) laikas yra 12:00. Jei iki to laiko nespėji užlipti ant pasaulio stogo, deja, tau laikas suktis ir leistis žemyn.
Negali visų jėgų tik jai iššvaistyt. Pakelėje esantys negyvėliai yra tik dar vienas pavyzdys, kad kalnas pasiima savo, jei nesivadovauji sveiku protu. Na, bet mūsų kompanijos tempas buvo geresnis ir jau 8:37 h ryte vietos laiku stovėjau ant Džomolungmos viršūnės! Antras po Justo, paskui prisijungė ir Nerijus. Tai statistiškai Justas tapo aštuntuoju žmogumi, aš devintuoju, Nerijus dešimtuoju Lietuvos istorijoje. Man rodos, aš dar tapau jauniausiu užkopusiu lietuviu į Everestą. Ot jaunuolis trisdešimtmetis. Bet užkopti tik viena medalio pusė. 80% nelaimių atsitinka būtent leidžiantis, todėl negalima pamesti galvos, kad užkopei. Viršūnė švenčiama apačioje. Tai mes nusileidome į camp3, iš kur šturmavom, tada biški pailsėjom, susirinkom daiktus ir leidomės į camp2 (7600 m) ir dar po to šiandien nusileidom į camp1 (north col 7000 m). Tai aš čia atsiradau tik 21:30! Va tau ir dienelė!
Nors leidžiantis vaizdai pasakiški buvo. O dabar laikas kaip arkliui atsijungti ir pailsinti kūną. Dar kartą noriu visiem padėkoti už tokį susidomėjimą ir palaikymą! Ekspedicija tikrai buvo velniškai sunki ir tą greitai išgirsite per mano vlogus, kaip dūsauju. Ačiū mano rėmėjams už palaikymą ir buvimą kartu per mano ekspedicijas. Jų dar bus daug! O aš einu miegot! Iki ryt, draugai!“ – socialiniuose tinkluose rašė Aurimas.
