Lietuva: per mažai apsaugos, per lėtas įgyvendinimas
Nors Lietuva nepatyrė tokio aukšto regreso kaip kai kurios šalys, žemas reitingas rodo gilų institucinį neveiklumą sprendžiant LGBTI bendruomenės teisių klausimus. „ILGA-Europe“ šalies analizėje išryškėja keletas svarbiausių trūkumų:
1. Vis dar nėra teisinio tos pačios lyties porų santykių pripažinimo.
2. Neapykantos nusikaltimų prevencijos politika egzistuoja formaliai, tačiau realus įgyvendinimas silpnas, ypač Generalinės prokuratūros rekomendacijų srityje.
3. Teisinis lytinės tapatybės pripažinimas išlieka labai ribotas, ir nors teismų sprendimai kartais leidžia judėti į priekį, savęs identifikavimo modelis vis dar neegzistuoja.
4. Nors Konstitucinis Teismas 2024 m. panaikino vadinamąjį „LGBT propagandos“ įstatymą, realūs pokyčiai švietime, pilietinėje erdvėje ir viešajame diskurse lieka fragmentiški ir trapūs.
Pažanga ir regresas Europoje
Kaimyninė Latvija pakilo keturiomis vietomis po to, kai priėmė įstatymą dėl civilinių sąjungų, tapdama antrąja Baltijos šalimi, pripažįstančia tos pačios lyties porų santykius. Tuo tarpu Lenkija po daugelio metų stagnacijos šiek tiek pagerino poziciją panaikindama „laisvas nuo LGBT zonas“ ir sumažindama kliūtis viešiems LGBT bendruomenės renginiams.
Vis dėlto, autoritarizmo ir kraštutinės dešinės įtakos augimas Europoje paskatino regresą kitose valstybėse. Vengrija kriminalizavo „Pride“ renginius ir išbraukė „lytinės tapatybės“ apsaugą iš lygių galimybių įstatymo. Sakartvelas, sekdamas Rusijos autoritariniu pavyzdžiu, priėmė plačius įstatymų pakeitimus, kurie draudžia beveik bet kokią LGBTI raišką.
Lietuva turi keistis dabar
Lietuvos rezultatas Vaivorykštės žemėlapyje atskleidžia, kad esminiai žmogaus teisių standartai vis dar nėra įgyvendinti. Nepaisant simbolinių pergalių, teisės aktų reforma vyksta vangiai, o neapykantos nusikaltimai dažnai lieka neužfiksuoti.
Lietuva privalo ne tik išsaugoti jau pasiektą pažangą, bet ir aktyviai siekti esminių sisteminių pokyčių: nuo lyties pripažinimo savęs identifikavimo principu iki šeimos ir švietimo teisių užtikrinimo visiems.
„Šių metų reitingas yra aiškus signalas, kad simbolinės pergalės – toli gražu nepakankamos,“ – teigia Vladimiras Simonko, Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovas.
„Be aiškaus politinio įsipareigojimo priimti realias teisines reformas ir užtikrinti jų įgyvendinimą praktikoje, Lietuva ir toliau liks viena iš paskutiniųjų šalių žmogaus teisių srityje net ir tarp kaimynių. Mūsų bendruomenė nusipelno daugiau nei tik pažadų – mes nusipelnome lygybės. Apie tai garsiai kalbėsime birželio 2 – 7 dienomis Vilniuje vyksiančiame „Baltic Pride“ festivalyje“.
Kontaktinis asmuo:
Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL
Vadovas
Vladimiras Simonko
