Dar visai neseniai buvome įpratę girdėti, kad taurė vyno vakarienės metu gali padėti širdžiai, sumažinti insulto ar diabeto riziką ir net pailginti gyvenimą. „Prancūziškasis paradoksas" 90-aisiais atvėrė amerikiečių skonio receptorius raudonajam vynui, o resveratrolis tapo viena geidžiamiausių sveikatinimo priemonių. Tačiau pastaruoju metu ėmė plisti „nėra saugaus alkoholio vartojimo lygio" mantra, kurią paskui Pasaulio sveikatos organizaciją mėgsta kartoti politikai, paskui juos valdininkai ir kai kurie visuomenininkai. Ne paslaptis, kad ir Lietuvoje.
Ruošdamasis parodoje „Vyno dienos" skaityti pranešimą „Vynas ir sveikata" ieškojau arbitro, galinčio spręsti prieštaraujančių viena kitai idėjų konfliktą. Todėl nuvykau į tarptautinį mokslinį kongresą „Gyvenimas, mityba, sveikata ir vynas", kuris praėjusį mėnesį vyko Romoje, nes žinau, kad mokslininkais, kurie publikuoja savo tyrimus moksliniuose žurnaluose, prieš tai praėję universitetų etikos komitetų, žurnalų recenzentų, ir finansavimo institucijų filtrus, galima pasitikėti.
J formos tiesa: vynas ne visada priešas
Kreivė, nusakanti priklausomybę tarp suvartojamo alkoholio kiekio ir rizikos patirti kai kurias ligas arba nuo jų mirti iš pradžių leidžiasi žemyn, taigi mažina riziką, ir tik vėliau ima kilti aukštyn – ji yra J raidės formos. Tyrimai patvirtina, kad nedidelio alkoholio kiekio vartojimas vyresnio amžiaus žmonių sveikatai gali teikti tam tikrą naudą, pvz., mažinti širdies ir kraujagyslių ligų, insulto ir diabeto riziką. Alkoholis gali padidinti gerojo cholesterolio (DTL) kiekį ir sumažinti krešulių, kurie sukelia širdies priepuolius ir insultus. Prevenciškai nuo ligų ir senėjimo efektyvioje jūros regiono dietoje teigiamas saikingo alkoholio vartojimo poveikis sudaro nuo šeštadalio iki ketvirčio sveikinančio visos dietos poveikio ir daugeliu tyrimų konstatuojama, kad jis yra pats didžiausias veiksnys. Yra tyrimų, patvirtinančių, kad reguliarus saikingas alkoholio vartojimas susijęs su geresne bendrąja vykdomosios ir regimosios atminties funkcija tarp vyresnio amžiaus suaugusiųjų. Reumatoidiniu artritu sergančių pacientų tyrimai parodė galimą lengvo ar vidutinio alkoholio vartojimo naudą. Nekalbant apie streso mažinimą. Visko nė neišvardinsi. Tuo labiau, nė neišvardinsi visų šaltinių. Dalį mokslinių pranešimų santraukų galima perskaityti kongreso svetainėje: https://lifestyle-wine-congress.com/program/
Politika prieš mokslą: iš kur atsirado „nėra saugaus kiekio"?
Nepaisant mokslinių įrodymų, saikingo alkoholio vartojimo apsauginis poveikis kai kurių ligų atveju buvo atmestas ir puolamas prieš alkoholį kovojančių grupių. Jų poziciją, kad J kreivės nėra ir, kad bet koks alkoholio kiekis yra pavojingas, atspindinčios žinutės išplito svarbiausiais žiniasklaidos kanalais, yra dauginamos viešojoje erdvėje politikų. Moksliniame kongrese Romoje buvo minima, kad įtakingiausi „nėra saugaus alkoholio kiekio" idėja besivadovaujantys tyrėjai Timas Stockwellas ir Timas Naimis pripažįsta gavę finansavimą iš antialkoholinių organizacijų, o savo meta tyrimo išvadas jie daro iš 3248 tyrimų išsirinkę tik 6. Dar blogiau - T. Stockwellas pripažįsta, jog 3-uose iš 6 tyrimų, kurie buvo atrinkti kaip nešališki, paaiškėjo, kad saikingai geriančių alkoholį asmenų mirtingumas yra mažesnis ir priklausomybė tarp suvartotojo alkoholio kiekio per dieną ir mirtingumo yra J raidės formos.
Labai svarbus antialkoholinei komunikacijai yra 2023 m. PSO leidinys „Pranešimai apie alkoholį. Žurnalistams skirtas vadovas". Tačiau nustebina tai, kad tarp dokumento autorių yra asmuo, dirbantis „Movendi International" – blaivybę propaguojančioje organizacijoje. Tie, kas išanalizavo dokumentą pastebėjo, kad jame nurodyti šaltiniai nepatvirtina paties dokumento teiginių: nei tyrimai, kuriuose nustatyta, kad saikingas alkoholio vartojimas gali duoti naudos sveikatai, nebuvo finansuojami alkoholio pramonės, nei PSO vadovo žurnalistams teiginys, paneigiantis alkoholio apsaugines savybes, nėra pagrįstas, nes cituojamuose šaltiniuose galima rasti išvadą, kad „mažiausio mirtingumo dėl visų priežasčių [mirties nuo bet kokios priežasties] rizika" buvo vartojant apie 100 g gryno alkoholio per savaitę, o tai atitinka 1 taurę 12 tūrio proc. stiprumo vyno per dieną."
Kai tokia gerbiama institucija kaip PSO pateikia ataskaitas su klaidinančia informacija, nenuostabu, kad pasipila antraštės su „saugaus kiekio nėra". Visame PSO vadove ir dominuojančiuose naujausiuose žiniasklaidos pranešimuose šia tema linkstama painioti teiginius apie saikingo alkoholio vartojimo riziką su bendrais teiginiais apie alkoholio žalą. Skaitytojui susidaro vienpusiškas įspūdis, kad visi alkoholiniai gėrimai kelia didelį pavojų sveikatai.
Vėžio korta: faktai VS baimės
Alkoholis gali sukelti vėžį. Šis teiginys išgąsdins kiekvieną.Tačiau alkoholis yra vienas iš mažiausią vėžio riziką keliančių kontroliuojamų ligos veiksnių (Italijoje – alkoholio vartojimas lemia 4% vėžio ligos ir 3% mirties atvejų, palyginimui – mitybos veiksniai sukelia 6% vėžio ligos atvejų ir 5% mirčių, o tabakas – 17% ligos ir 24% mirčių). Visgi ypatingo žiniasklaidos susidomėjimo sulaukė pastarųjų metų tyrimų rezultatai, patvirtinantys tai, kad alkoholio vartojimas didina moterų krūties vėžio riziką. Didžiausia užuojauta toms, kurios serga, bet kongreso pranešimuose buvo tyrimais pagrįstų teiginių, kad saikingas raudonojo vyno vartojimas sveikos mitybos (ypač Viduržemio jūros dietos) kontekste gali būti susijęs su mažesne kai kurių vėžio formų, įskaitant krūties vėžį po menopauzės, atsiradimo rizika. Nesu kompetetingas spręsti ginčytinas medicinines problemas. Tačiau ir be specialaus išsilavinimo galima paskaičiuoti, kad, pavyzdžiui, suvartojus 1 SAV (10 gr. gryno etilo spirito, taigi apie 80 gr vyno) per dieną ir, kaip teigia kai kurie tyrėjai, 1,1 karto padidėjus krūties vėžio rizikai, vidutinei moteriai per visą gyvenimą tikimybė susirgti išaugtų nuo 12 iki 13,2 proc. 60 metų amžiaus moteriai, kurios tikimybė mirti dėl širdies ir kraujagyslių ligų yra 10 kartų didesnė nei mirti nuo krūties vėžio, dauguma gydytojų nerekomenduoja visiškai susilaikyti nuo alkoholio vartojimo.
PSO ragina ir Airija jau išgirdo ir įgyvendina idėją ant alkoholio butelių informuoti apie vėžio riziką, susijusią su alkoholio vartojimu. Tačiau kai ant svarstyklių padedame sumažėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką (teigiamas efektas) ir galimą vėžio riziką (neigiamas efektas), vienareikšmiško atsakymo apie saikingo alkoholio vartojimo žalą ar naudą negauname.
Atsakingas vartojimas ir išsilavinusi visuomenė
Didžiausia rizika kyla tada, kai apie alkoholį kalbame tik kaip apie blogį – nes tuomet nelieka vietos švietimui ir atsakingam vartojimui, nelieka pasirinkimo galimybės. Besaikis alkoholio vartojimas – akivaizdi problema. Tačiau saikas, kultūra, maisto ir vyno derinimas, pažinimas, o ne girtuokliavimas – tai dalykai, kurie gali ne tik sumažinti ligų rizikas. Po apsilankymo Romos kongrese lietuviškoje gėrimų parodoje „Vyno dienos" gegužės 9–10 d. „Litexpo" skaitysiu savo pranešimą „Vynas ir sveikata" gerokai užtikrinčiau, pateikdamas konkrečių tyrimų apie alkoholio (vyno) ir sveikatos ryšius, rezultatus. Kviečiu atvykti pasiklausyti.
