“Tikinčių, kad galiu padaryti tai, ką padariau, buvo nedaug, bet mane tai tik dar labiau motyvavo. Aš nuo pat pradžių tikėjau, kad lietuvių išprusimas skoniui jau yra pasirengęs kitam atradimų etapui ir dabar pats laikas rinkai pristatyti naujas gurmaniškas patirtis” – sakė ji, nuolat plačiai besišypsanti ir visada užtikrinta “Noah’s Ark Natural Wine Fair” natūralaus vyno festivalio, Vilniuje įvyksiančio jau šį birželį, organizatorė bei natūralių vynų distribucijos kompanijos “Naked Noah” bendrasavininkė.
Minėjai, kad viskas prasidėjo nuo nuogo Nojaus…
Biblijoje rašo, kad Nojus, žemės artojas, buvo pirmasis, kuris įveisė vynuogyną, ir kad jis vynuogynuose gulėjo nuogas” – taip nuogas Nojus arba “Naked Noah” tapo inspiracja naujo verslo pavadinimui, kuris mums reiškia vyndarystės pradžią, gamybos tradicijas ir bene dažnai vyndarių-natūralistų minimą “kaip gamta duos”, nes nuogumas vyne yra būtent apie tai, kad jame nėra nieko pridėtinio. Taigi viskas prasidėjo nuo to, kad asmeniškai aplankėme labai kruopščiai atrinktų ir atrastų per 30 Europos vyndarių ir su daugeliu sukirtome rankomis dėl selektyvios distribucijos. Tai kainavo beveik 2 metus labai intensyvių kelionių tiek po didžiausias vyno parodas, tiek bandant įsiprašyti degustacijoms pas garsiuosius vynininkus. Į kontaktą, beje, jie ne visi lengvai leidosi. Natūralaus vyno gamintojai yra butikai, kurie nebūtinai turi instagramą arba nebūtinai skaito el. laiškus. O jei ir skaito – ignoruoja, nes nežino, kas tu ir ko iš tikrųjų nori. Be to, jie juk nėra miestuose, iki jų teko skristi, plaukti, važiuoti per kalnus ir laukus. Daugybė situacijų ir nuotykių… Atrasti kelius – plačiąja prasme – buvo sudėtinga, nes tam, kad su mumis kalbėtų, prireikė ne tik teisingų rekomendacijų, bet ir perprasti skirtumus tiek šalies, tiek verslo kultūros prasme. Pavyzdžiui, pas vieną niekaip negalėjome įsiprašyti į susitikimą, jis mus vis ignoravo. Taigi kasdien važinėjome po restoranus aplink jį, visur užsakinėjome jo vyną, fotografavome ir žymėjome instagrame. Po daugiau nei savaitės gavome atsakymą – ”Gerai, atvažiuokit”. Taip pavyko tapti selektyviu išskirtinio vyndario platintoju Baltijos šalyse. Trumpai tariant, natūralaus vyno pardavimai toli gražu nėra tik apie pinigus, nes dažnas jų vyną apskritai leidžia platinti tik tiems, kurie jiems patinka asmeniškai.
Gal todėl vyndariai dažnai lyginami su menininkais?
Menininkais, patikslinčiau, galima vadinti tik tuos, kurie gamina natūraliu būdu, nes čia kasmet vis kita istorija, vis kita situacija, gamtos salygos, prie kurių reikia neabejotinai artistiškai prisitaikyti. Palyginimui – viskas daug paprasčiau, kai naudojami cheminiai sprendimai: pirmiausia tręšia, kad gerai išaugtų, paskui prideda sulfitų, kad nesugestų, o jei sulfitai nužudo raugą, prideda dirbtinio raugo. Čia viskas labai aišku, sistematizuota ir be klaidų tikimybės. Tuo tarpu natūralaus vyno gamintojas prisiima visas rizikas tam, kad produktas išliktų “gyvas” ir, pagamina jo, pavyzdžiui, vos 600 butelių per metus. Štai įsimeta kuriais nors metais pelėsis į vynuogyną, ir viskas, gamybos nėra. Tikiu, kad tuo gali užsiimti tikrai tik labai kantrios, meniškos prigimties asmenybės, tie, kurie savo vidumi yra arti gamtos, orientuoti į sukūrimą kažko išskirtinio ir geriausio pasaulyje, tarsi meno kūrinio.
Taigi teko ne tik juos asmeniškai apkeliauti, bet ir išragauti. Ar tiesa, kad natūralių vynų skoniai skiriasi?
Skiriasi labiau, nei tikėjausi, ir gerąja prasme. Keliavau ne viena, o su natūralių vynų somelje Danieliu Tur, kuris labai padėjo atrasti išskirtinių natūralistinių vyndarių Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje. Beje, labai akcentuoju tai, kad mes įdėjome daug pastangų vynų atrankai, nes, kaip ir visur, ir čia yra visko. Esu prisiklausiusi istorijų, kaip kas ragavo natūralių vynų Lietuvoje, ir jiems nepatiko. Dabar galiu pasakyti, kad nepatiko, nes pas mus iš esmės nebuvo pasirinkimo. Kaip jau sakiau, nėra taip lengva imti ir atvežti išskirtinių, butikinių gamintojų produkcijos. Iš esmės, aš tikiu išlavintu lietuvių skoniu: mes kvėpinamės nišiniais kvepalais, mėgaujamės moderniais desertais, įsileidžiame į spintas vis drąsesnes mados tendencjas, tad, esu garantuota, natūralaus vyno skoniai taps nauju atradimu gurmaniškoms, hedonistinėms sieloms, bet tikrai nebūtinai tik joms. Skonių prasme jie yra kitokie, bet tikrai ne tiek, kad liktų nesuprasti. Čia panašiai, kas su duona: yra skirtumas, ar ji kepta masinės gamybos būdu, ar tokia, kokią randi nuėjus į turgų, kur atpjauna jos kvepiančios, pagamintos pagal senąsias tradicijas, su natūraliu raugu. Paragavę pastarosios, prekybos centre duonos jau gal nepirksi. Perspėju, kad taip gali atsitikti ir su natūraliais vynas! (šypsosi). Natūralumas, mano manymu, yra kitos prabos prabanga, kurios vis daugiau norisi ne tik maiste, drabužiuose, namų įrengime, bet ir tame, ką pasirenkame įsipilti į taurę.
Nuo ko priklauso natūralių vynų skoniai?
Kalbant apie natūralius vynus, pastebėjau, jog jų skoniai – charakteriai – tobulai atspindi patį vyndarį. Štai Prancūzijoje lankėmės pas du brolius, kurie vynuogynus turi šalia vienas kito ir, kas nuostabu, žemė ta pati, vynuogės tokių pačių rūšių, o štai vyno skonis – neįtikėtinai skirtingas ir savaip išraiškingas. Teko atrasti ir tokį egzempliorių, kuris vyno brandinimo etape bačkoms groja “Led Zeppelin” muziką, nes tiki, kad būtent tai vynui suteikia ypatingų natų. Arba, pavyzdžiui, vynininkas Pantelerijos saloje (Italija) pasakojo, kad užtruko net 10 metų, kol atrado teisingas amforas vyno brandinimui – ir jam tikrai pasisekė, nes jo vynus perka prabangūs pasaulio restoranai, netgi turintys “Michelin” žvaigždučių. Skonis čia yra tarsi atlygis už begalines vyndario pastangas ir nuoširdumą viso gamybos proceso metu. Ir visgi, nors yra labai daug žodžių, skirtų apibūdinti vyno skonius, iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad tik ragaujant susiformuoja pojūtis apie naują, dar nepatirtą jų amplitudę. Trumpai tariant, natūralūs vynai yra kitokia patirtis, ir kiekvienam ji yra asmeniška.
Festivalis, suprantama, taps ta vieta?...
Kai kilo mintis surengti festivalį – pirmąjį, dedikuotą išskirtinai natūraliems vynams – pirmiausia svarstėme, kiek vyndarių mums pavyktų prisikviesti į Lietuvą. Aš buvau stipriai nustebusi, kaip entuziastingai jie priėmė mūsų kvietimą! Ne gana to, daugelis prisipažino dar nebuvę Vilniuje, todėl atvyksta ne tik festivaliui, bet trumpoms atostogoms, pažinčiai su mūsų šalimi. Tikiu, kad net nebūdami vyno šalimi mes galime čia plėtoti natūralaus vyno kultūrą ir kurti bei auginti tradicinę šventę, kuri gal po 10 metų bus vienu iš strateginių turistinių traukos centrų Baltijos regione. Tokia mūsų vizija. Na, o iš lankytojų perspektyvos galiu pasakyti tiek, kad festivalis yra lengviausias ir pigiausias būdas prisiliesti prie šios kultūros iš arčiau, pasitreniruoti skonių prasme, pabendrauti su vyndariais ir pajausti tą dvasią, kurioje gimsta natūralūs vynai. Prieš organizuodami šį renginį mes aplankėme panašius Europoje: “Raw” Kopenhagoje ir Berlyne, “Natur-All”, “La Dive Boutelle”, “Le Nez dans le Vert”, “Les Vignerons au Potager” Prancūzijoje… Iki šiol Baltijos šalyse natūralus vynas buvo pristatomas tik kaip nišinis produktas didžiuosiuose vyno renginiuose, bet, manau, dėl to ir buvo per mažai pastebimas bei tik didelių entuziastų atrastas. Norime parodyti daugiau dėmesio tiems gamintojams, kurių pastangos sukurti išskirtinių vynų, kaip jau prieš tai kalbėjome, prilygsta menui.
Ar yra planų toliau?
Taip, yra planų organizuoti degustacines keliones… Bet pirmiausia kviečiu visus apsilankyti festivalyje ;-)
Būtinai. Ačiū už pokalbį!
