Jeilio universitete medicininį išsilavinimą įgijusi, šeimos gydytojos licenciją turinti ir moterų sveikatos bei akušerijos srityje besispecializuojanti dr. Aviva Romm pateikia moksliniais įrodymais pagrįstą 28 dienų trukmės programą. Šios programos tikslas – pagydyti nuvargintas, pernelyg aktyvias organizmo sistemas, apsaugoti arba net panaikinti daugybę įvairių simptomų, kurie šiais laikais vargina nemažai moterų. 

Svorio augimas, nuovargis, dėmesio sutelkimo problemos, hormonų pusiausvyros sutrikimai ir autoimuninės ligos. Gydytojai šiuos simptomus labai dažnai vertina atskirai ir mano, kad jų priežastys – bloga genetinė lemtis, netinkama gyvensena ar valios stoka. Šiuos simptomus besistengiančioms palengvinti pacientėms tenka apsilankyti pas įvairiausius specialistus: endokrinologą – kai vargina skydliaukės sutrikimai, ginekologą – dėl hormonų sutrikimų, vidaus ligų gydytoją – dėl svorio augimo, diabeto ir aukšto kraujospūdžio, reumatologą – dėl sąnarių ligų. Tenka apsilankyti ir pas psichoterapeutą ar psichologą.

Leidykla „Briedis“ pristato dr. Avivos Romm knygą „Antinksčių ir skydliaukės revoliucija“.

Organizatorių archyvas

Nors šie negalavimai gali pasirodyti nesusiję, dr. Aviva Romm teigia, kad visus juos sieja esminis ryšys, kurį ji vadina Išlikimo atsako ir pervargimo sindromu (SOS) – būkle, kuri atsiranda dėl organizmo sistemų perkrovos. SOS gali išsivystyti dėl vaikystėje patirtų, išlikimo atsaką aktyvinančių traumų arba stresinių situacijų suaugusiojo gyvenime, o šiuos veiksnius papildo neigiamas mūsų valgomo maisto, toksinų aplinkoje, virusinių infekcijų, miego stokos, sutrikusios žarnyno mikrofloros ir net receptinių vaistų poveikis. 

Labiausiai pažeidžiamos antinksčių ir skydliaukės sistemos, kontroliuojančios nuotaiką, hormonų pusiausvyrą, uždegimą, imunitetą, energijos lygį, svorį, valią, gliukozės ir cholesterolio koncentraciją, miegą ir daugybę kitų organizmo funkcijų. Perkrovus šias sistemas, atsiranda simptomų, kurie gali virsti ir ligomis, įskaitant diabetą, hipertenziją, osteoporozę ir širdies ligas. Visų šių ligų priežastys gali glūdėti SOS situacijose. 

Knygoje „Antinksčių ir skydliaukės revoliucija“ paaiškintos SOS situacijų priežastys, poveikis organizmui ir ligų sukėlimo mechanizmai. Siūlomas dr. Avivos Romm tyrimais ir klinikine praktika pagrįstas ir dešimtims tūkstančių pacienčių taikytas gydymas be vaistų. Vos per dvi savaites galite numesti svorio, pajusti didesnę energiją, gali pagerėti miegas ir savijauta. Knygoje pateikiami patarimai padės pagerinti medžiagų apykaitą, hormonų pusiausvyrą ir, žinoma, būti stiprios sveikatos. 

Knygos ištrauka:

Žarnynas turi būti sveikas

Mišelės istorija rodo, koks svarbus žarnynas bendrai sveikatos būklei. Tiesą sakant, beveik kasdien skelbiami tyrimai rodo, kad mes dar tik pradedame pažinti jo svarbą.

Žarnyno gleivinė suformuoja apsauginį vidinį barjerą, visai kaip oda, sudaranti išorinį barjerą. Nuo pat pradžios iki pabaigos virškinimo sistemą iškloja ląstelės, gaminančios įvairius maistą skaidančius fermentus, nedraugišką aplinką kenksmingiems mikroorganizmams, kurie į žarnyną gali patekti su maistu ar iš aplinkos, sukuriančią skrandžio rūgštį, imuninių ląstelių ir nervų tinklai, bendraujantys su visu organizmu, įskaitant ir smegenis. Sveika virškinimo sistema iš maisto išskiria ir sintetina reikiamas mitybines medžiagas, pasitarnauja kaip apsauginis imuninis barjeras tarp išorinio ir vidinio pasaulių, detoksikuoja ir šalina atliekas.

Apskaičiuota, kad žarnyno ekologiją palaiko šimtas trilijonų įvairių mikroorganizmų, kurie visi bendrai vadinami mikrobiomu. Kad įsivaizduotumėte, kokie tai skaičiai, pasakysiu, kad suaugusiojo mikrobiomas sveria daugiau nei kilogramą, beveik tiek pat, kiek smegenys. Šie mikroorganizmai turi milžinišką reikšmę mitybinių medžiagų absorbcijai, detoksikacijai, žarnyno gleivinės sveikatai ir netgi jūsų nuotaikai, apetitui, maisto potraukiui ir mąstymui. Jei žarnyno pusiausvyra sutrinka, gali prasidėti uždegimas, neurouždegimas, nutukimas ir diabetas, nerimas, depresija ir mąstymo bei hormonų pusiausvyros sutrikimai. Mikrobiomas iš maisto išskiria mitybines medžiagas ir kalorijas, detoksikuoja chemines medžiagas ir hormonus, sintetina absorbcijai tinkamus vitaminus ir geležį. Gerosios bakterijos apsaugo nuo padidėjusio žarnyno pralaidumo, apie kurį plačiau pakalbėsiu kitame skyrelyje, nes sintetina trumpos grandies riebalų rūgštis ir sviesto rūgštį, o šios palaiko žarnyno gleivinės sveikatą ir vientisumą, o blogosios bakterijos išskiria toksinus, kurie padidina žarnyno pralaidumą ir suardo žarnyno gleivinės vientisumą.

Dvi svarbiausios virškinimo trakto problemos, sukeliančios fizinę ir emocinę sumaištį, – pralaidus žarnynas ir jo disbiozė.

Pralaidus žarnynas: kai sargyba nusilpsta

Jeigu išskleistume ir patiestume suaugusio žmogaus žarnyno gleivinę, ji sudarytų dvi teniso aikšteles. Ją sudaro keli sluoksniai ir ji reikalinga, kad galėtume taikiai sugyventi su savo žarnyno svečiais – trilijonais ten gyvenančių bakterijų, mieliagrybių ir kitų mikroorganizmų, kurie nesukelia mums stiprių imuninių reakcijų. Žarnyno gleivinė sudaro selektyviai pralaidų barjerą, per kurį pasisavinamos iš maisto reikiamos mitybinės medžiagos (kai kurias jų tos mažosios bakterijos net padeda pagaminti).

Paviršinis sluoksnis sudaro fizinį barjerą ir yra padengtas storu gleivių sluoksniu, kurios saugo gleivinę nuo uždegimo ir suteikia mikrobiomui mitybinių medžiagų. Šis sluoksnis plonojoje žarnoje turi gausybę gaureliais vadinamų piršto formos išaugų, kurios suteikia didžiulį paviršiaus plotą mitybinių medžiagų absorbcijai. Kitas gleivinės sluoksnis sudaro imuninį barjerą. Pasirodo, žarnyne yra net apie 70 proc. visos organizmo imuninės sistemos, kuri išsidėsčiusi žarnyno limfiniame audinyje, o šis vadinamas su žarnynu susijusiu limfoidiniu audiniu. Per šį audinį žarnynas komunikuoja su imunine ir nervų sistemomis, įskaitant ir smegenis. Dėl šios priežasties žarnyno gleivinės uždegimas gali paveikti visą organizmo imuninę sistemą ir netgi nuotaiką. Įvairūs sluoksniai sąveikauja, selektyviai praleisdami mitybines medžiagas į kraujotaką ir neleisdami kenksmingiems baltymų fragmentams bei įvairioms maisto ir bakterijų dalelėms patekti iš žarnyno į organizmą ir susidurti su jautria imunine sistema. Šias funkcijas daugiausia vykdo plonas ląstelių sluoksnis, vadinamas epiteliu, kuriame yra glaudžiosiomis jungtimis vadinami vartai. Pro šias jungtis laisvai praeina mitybinės medžiagos, bet neprasiskverbia kenksmingos dalelės ir įsibrovėliai.

Dėl streso, tam tikrų vaistų (ypač antibiotikų ir tokių nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, kaip ibuprofenas), aplinkos toksinų, mitybinių medžiagų trūkumo (ypač cinko ir vitaminų A bei D), mikrobiomo pažeidimo ir uždegimą skatinančių maistinių dirgiklių (ypač gliuteno) pažeidus žarnyno gleivinę, jo pralaidumas padidėja, nes visi šie veiksniai gali pažeisti glaudžiąsias jungtis.

Pažeidus žarnyno gleivinės vientisumą, sutrikdomas gebėjimas tinkamai palaikyti žarnyno pasienio kontrolinės stotelės funkcijas ir jis tampa pralaidus. Šiam reiškiniui skirtas „padidėjusio žarnyno pralaidumo“ terminas, bet aš šį reiškinį vadinsiu tiesiog „pralaidžiu žarnynu“. Dėl pralaidaus žarnyno maisto dalelės, bakterijų ir kitų mikroorganizmų fragmentai, kitos plonosios žarnos atliekos, kurios turėtų būti pašalinamos (arba bakterijos, kurios tiesiog turėtų visą laiką gyventi žarnyne), prasiskverbia į žarnyno gleivinės imuninį sluoksnį, sukelia imunines reakcijas, tuomet prasiskverbia į kraujotaką ir dėl to kyla didelių uždegimo problemų.

Nors žarnyne bakterijos gali taikiai su mumis sugyventi, jų išorinių apvalkalų fragmentai, ypač lipopolisacharidais (LPS) vadinamos medžiagos, yra toksiškos organizmui. Tą patį galima pasakyti ir apie maisto baltymus bei kitas daleles. Kai šios medžiagos prasiskverbia pro vidinį, apsauginį žarnyno barjerą į kraujotaką, organizmas atpažįsta jas kaip svetimą įsibrovėlį, kaip ir bet kokią bakteriją, virusą ar svetimkūnį, ir ima pulti. Imuninės ląstelės stengiasi įsibrovėlius neutralizuoti, kyla uždegimas.

Pralaidus žarnynas – gerai žinoma lėtinio sisteminio uždegimo priežastis, susijusi su atsparumu insulinui, svorio augimu ir net nutukimu. Kartais organizme kyla tokia sumaištis, kad imuninės ląstelės ima pulti nuosavo organizmo ląsteles. Autoimuninės ligos – taip pat gerai žinoma pralaidaus žarnyno pasekmė. Nors daug moterų dėl pralaidaus žarnyno patiria ryškius virškinimo sutrikimus – dujų kaupimąsi, pilvo pūtimą, vidurių užkietėjimą ar viduriavimą, arba tokius po valgio juntamus simptomus kaip nuovargis, nuotaikos pokyčiai ar greitas širdies plakimas – kartais simptomai kur kas sunkiau pastebimi.

Nuo pat gimimo mikrobiomas lemia streso atsako slenkstį

Nuo pat gimimo, kai tinkamą mikrobinę kolonizaciją užtikrina natūralus gimdymas ir žindymas motinos pienu, mikrobiomas ne tik veikia imuninės sistemos vystymąsi, bet ir PHA ašies gebėjimą reaguoti veikiant stresui, taip pat SOS situacijų riziką suaugus. Nors savo gimimo sąlygų pakeisti negalime, taikydami SOS sprendimus galime pagerinti mikrobiomą ir streso atsakus. Žinant, ar gimėte laiku, ar neišnešiota, natūraliu būdu ar po Cezario pjūvio operacijos, ar buvote žindyta motinos pienu, ar gėrėte antibiotikų per pirmuosius kelerius gyvenimo metus, ar mamai teko kovoti su mikrobiomo sutrikimais, galima geriau suprasti su žarnynu susijusius fizinius simptomus ir streso toleravimą (ypač polinkį į didelį jautrumą, nerimą ar impulsyvumą), nes visa tai susiję su tuo, kokie mikroorganizmai kolonizavo žarnyną.

Vis daugiau žinių apie mikrobiomo ir imuninės sistemos bei PHA ašies sąsajas taip pat atskleidžia, kad svarbu vengti nereikalingų antibiotikų nėštumo metu, gimdyti natūraliai (viena iš trijų moterų Jungtinėse Valstijose susilaukia vaikų po Cezario pjūvio operacijos), žindyti savo pienu ir neskirti nereikalingų antibiotikų vaikams. Keli iš daugybės simptomų ir sutrikimų, susijusių su pralaidžiu žarnynu ir jo sukeliamu lėtiniu uždegimu:

ƒ Nuovargis.

ƒ Maisto netoleravimas.

ƒ Dirgliosios žarnos sindromas.

ƒ Celiakija (ji gali ir sukelti žarnyno pralaidumą, ir būti jo pasekmė).

ƒ Hašimoto tiroiditas.

ƒ Krono liga ir opinis kolitas.

ƒ Reumatoidinis artritas.

ƒ Alergijos, bėrimai, egzema.

ƒ Artritas, sąnarių skausmai.

ƒ Nutukimas, širdies liga, diabetas, taip pat nealkoholinis kepenų suriebėjimas.

Net ir tuomet, kai bakterijos ir kiti mikroorganizmai pašalinami iš organizmo, autoimuninis atsakas gali išlikti visam laikui, kol bus imtasi priemonių šiam ydingam ratui nutraukti. Kaip sužinosite 6 skyriuje, pralaidaus žarnyno gydymas yra viena iš priemonių, padedančių nuraminti imuninės sistemos chaosą ir išsivaduoti iš SOS situacijų, o kartais netgi išgydyti autoimunines ligas.

Disbiozė: problemos darže

Mikroorganizmai kolonizuoja virškinimo sistemą nuo burnos iki pat išangės; kiekviena sritis pasižymi savita flora ir skirtingais jos kiekiais. Disbiozė – tai terminas, apibūdinantis mikrobiomo sutrikimus. Tai gali reikšti nedraugiškų rūšių suvešėjimą, naudingų rūšių praradimą, bet dažniausiai – abiejų šių pažeidimų derinį. Disbiozė gali apimti bet kurią virškinimo sistemos dalį; dažniausiai ji pasireiškia plonojoje arba storojoje žarnoje. Kaip ir pralaidų žarnyną, disbiozę sukelia:

ƒ Stresas, dėl kurio pasikeičia žarnyno vidinė terpė ir kraujotaka, o visa tai veikia žarnyno gleivinės sveikatą ir floros pobūdį bei kokybę.

ƒ Tam tikri vaistai, ypač antibiotikai, kurie gali iššluoti milžiniškus žarnyno floros kiekius vos po vienos dozės, antacidai, mažinantys skrandžio rūgštingumą, kuris saugo nuo bakterijų suvešėjimo plonojoje žarnoje, ir žarnyno gleivinę pažeidžiantys vaistai (pavyzdžiui, ibuprofenas arba paracetamolis).

ƒ Žarnyną saugančių mitybinių medžiagų (ypač vitaminų A ir D, cinko, geležies) trūkumas.

ƒ Racionas, kuriame gausu nesveikų angliavandenių, cukraus ir blogos kokybės riebalų ir mažai skaidulų, šviežių vaisių ir daržovių ir tokių tradiciškai fermentuotų produktų kaip rauginti kopūstai, jogurtas ir kimčiai. Valgant stipriai perdirbtus maisto produktus vos dešimt ar keturiolika dienų, mikrobiomo įvairovė gali sumažėti net 40 proc. Žmonės, valgantys visavertį maistą, yra 40 proc. atsparesni stresui ir psichikos ligoms nei valgantys perdirbtą maistą.

Nenuostabu, kad pastaruosius kelis dešimtmečius vykę vakarietiško maisto raciono pasikeitimai tiesiogiai susiję su lėtinių ir autoimuninių ligų bei nutukimo plitimu. Neseniai atlikti tyrimai atskleidė sąsajas tarp pramoniniu būdu pagamintų maisto priedų ir autoimuninių ligų. Pasirodo, maisto priedai (plačiau aptarti skyrelyje apie aplinkos toksinus) pažeidžia žarnyno gleivinės epitelį ir gali lemti pralaidų žarnyną, o tuomet aktyvinama autoimuninių reakcijų kaskada. Tuo tarpu mityba, kurioje gausu skaidulų, antioksidantų turtingų daržovių, lėtai virškinamų angliavandenių ir geros kokybės baltymų bei riebalų, taip pat nedideli kiekiai fermentuotų produktų, aprūpina tomis „sudėtinėmis dalimis“, kurių reikia sveikai žarnyno gleivinei ir mikrobiomui.

Apie tai daugiau sužinosite 4 skyriuje.

Nors vaistai kartais gali būti labai reikalingi ir netgi išsaugoti gyvybę, dažnai jie turi šalutinių poveikių, o antibiotikai, protonų siurblio inhibitoriai, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai ir paracetamolis gali pažeisti žarnyno ekosistemą ir struktūrą. Daugiau nei 70 proc. Jungtinėse Valstijose išrašomų antibiotikų skiriami be reikalo, o dar blogiau tai, kad net 80 proc. JAV pagamintų antibiotikų galiausiai patenka į mėsą, nes jie skiriami galvijų augimui paspartinti.

Antibiotikai sunaikina žarnyno florą, kuri atsakinga už 90 proc. žarnyno metabolinio aktyvumo, hormonų detoksikaciją, mitybinių medžiagų sintezę ir žarnyno gleivinės apsaugą, kitaip tariant, saugo nuo pralaidaus žarnyno. Net ir vienas antibiotikų kursas sunaikina svarbias žarnyno mikrofloros rūšis. Moterys dažnai pastebi, kad pavartojus antibiotikų dėl bronchito ar kitokios infekcijos vėliau tenka ilgus mėnesius kovoti su makšties mieliagrybių infekcijomis. Taip yra dėl to, kad antibiotikai sunaikina Lactobacillus ir Bifidobacterium rūšis, kurios neleidžia suvešėti Candida (mieliagrybiams).

Protonų siurblio inhibitoriai (tokie antacidiniai vaistai kaip omeprazolis) ir nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai lemia pralaidų žarnyną ir siejami su autoimuninėmis ligomis, o paracetamolis pažeidžia švelnią skrandžio gleivinę ir gali sukelti kraujavimą iš virškinimo trakto bei sutrikdyti žarnyno sveikatai reikalingų mitybinių medžiagų absorbciją. Dažna protonų siurblio inhibitorių vartojimo pasekmė – bakterijų suvešėjimas plonojoje žarnoje, šis sutrikimas susijęs su įvairiais simptomais už žarnyno ribų, įskaitant nutukimą, rožinę, neramių kojų sindromą, nevaisingumą, nėštumo komplikacijas ir sąnarių skausmus.

Kadangi mikrobiomas susijęs su daugybe įvairių sveikatos aspektų, nes reguliuoja mitybinių medžiagų ir kalorijų pasisavinimą iš maisto, komunikuoja su smegenimis apie tai, kas vyksta žarnyne, gamindamas neurosiuntiklius ir kitas signalą perduodančias chemines medžiagas, sutrikdžius jo veiklą, gali pasireikšti daug įvairių simptomų. Pateiksiu kelis pavyzdžius.

Disbiozė tukina: skirtingos žarnyno floros rūšys skirtingai naudoja energiją: kai kurios, tarkime, Firmicutes genties bakterijos, iš maisto geba pasisavinti daug kalorijų, todėl jei jos vyrauja žarnyne, žmogus gali kaupti riebalus net ir nepersivalgydamas, o Bacteroides genties bakterijos kalorijų neryja, todėl jei jūs turite polinkį į šią bakterijų gentį, greičiausiai esate lieknesnė. Šis poveikis buvo labai akivaizdžiai įrodytas nustačius, kad fekalijų transplantacija (tikrai taip, kai surenkamas ir kitam žmogui perkeliamas šūdas!) iš liesų pelių nutukusioms pelėms privertė pastarąsias numesti svorio. Atspėkite, kas nutiko po to? Tas pats tyrimas buvo atliktas ir su žmonėmis. Įrodytas poveikis – sumažėjo žmonių atsparumas insulinui.

Mikrobiomas privertė mane valgyti! Saldumynų ir angliavandenių potraukis: galbūt jums tai pasirodys kaip beprotybė, bet tai, ar jūs mėgstate šokoladą, ar visai neturite jo potraukio, ar jums patinka lapiniai kopūstai, ar pyragai, gali stipriai priklausyti nuo jūsų mikrobinės žarnyno bendruomenės! Jūsų mikrobai gali jumis manipuliuoti ir versti valgyti tam tikrą maistą, kurio reikia šiems mikroorganizmams išlikti ir klestėti. Tai atliekama dviem būdais: mikrobai gali sukelti tam tikro maisto, kurio reikia jiems augti, potraukį, versdami smegenis priskirti šiuos maisto produktus skanesniems ir patrauklesniems. Be to, jie gali pagaminti toksinus, nuo kurių jaučiamės blogai ir pakinta nuotaika, nes jie veikia įvairių neurosiuntiklių koncentraciją tol, kol pavalgome reikiamo maisto. Jie tikrąja to žodžio prasme užgrobia žinutes, kurios klajokliu nervu keliauja iš žarnyno į smegenis.

Nerimas ir depresija: naudingosios žarnyno bakterijos gamina sviesto rūgštį, kuri slopina nerimą ir depresiją ir pasižymi įvairiais kitais naudingais poveikiais, lemiančiais sveiką žarnyno florą ir nuotaiką. Sutrikdžius mikrobiomą arba žarnyno gleivinę, sviesto rūgšties gamyba susilpnėja. Nenuostabu, kad tyrimuose atkūrus gerąsias žarnyno bakterijas (paskyrus jogurto), tyrimo dalyviams nustatytas mažesnis nerimo lygis.

Žarnynas naudojasi dviem pagrindiniais komunikacijos metodais: enterine nervų sistema, kuri dar vadinama „antrosiomis smegenimis“, ir mikrobiomu. Šitos antrosios smegenys – tai šimtų milijonų žarnyno gleivinėje pasklidusių neuronų tinklas, kuris komunikuoja panaudodamas daugiau nei 35 neurosiuntiklius; tiesą sakant, didžioji dalis serotonino pasigamina žarnyne, o ne smegenyse.

Apie 95 proc. informacijos, keliaujančios per vieną didžiausių žmogaus nervų – klajoklį nervą – perduodama iš žarnyno smegenims, o ne atvirkščiai, kaip ilgai buvo manoma. Gali būti, kad daugybė jūsų emocijų prasideda ne smegenyse; jos atspindi žarnyno būklę. Dabar jau žinoma, kad žarnyno sutrikimai gali lemti blogą nuotaiką ir slogias mintis. Eksperimentais pademonstruota, kad žarnyno sutrikimus imituojantis klajoklio nervo stimuliavimas gali sukelti depresiją. SOS sprendimų išsivalymo dalyje parodysiu, kaip galite pakeisti mąstymą ir nuotaiką, gydydamos žarnyną.

Liūdnos mintys: mikrobiomo sveikata gali paveikti ne tik nuotaiką, bet ir mąstyseną, o jai pablogėjus, sutrikti mąstymas. Taip nutinka dėl fermentacijos metu žarnyne pasigaminančių cheminių medžiagų ir dujų, o šie procesai priklauso nuo mūsų mikrobinės bendruomenės narių sudėties ir maisto, kuris gali sutrikdyti mąstymą. Tarkime, cukraus ir stipriai perdirbtų angliavandenių gausus maisto racionas žmogui, turinčiam žarnyno disbiozę, sukels tokių šalutinių produktų sintezę, todėl jis jausis apgirtęs, apsiblausęs, tarsi apsvaigęs nuo narkotikų, pavargęs. Jei mitybos pagrindą sudaro toks netinkamas maistas ar žmogus serga sunkia disbioze, pablogėjusi savijauta pasireiškia po valgio arba visą laiką.

Hormonų chaosas: sveika flora turi tokių genų, kurie padeda suskaidyti ir iš organizmo pašalinti estrogenus; jie sudaro vadinamąjį estrobolomą. Šie fermentai būtini, kad iš augalinių lignanų, kurių yra daržovėse ir ankštiniuose, susidarytų fitoestrogenai, augaliniai hormonai, saugantys organizmą nuo žalingo estrogenų pertekliaus poveikio.

Taigi, jie neleidžia pertekliniams estrogenams iš žarnyno vėl absorbuotis į žarnyną. Pažeidus mikrobiomą, iš žarnyno į kraujotaką prasiskverbia ypač toksiška estrogenų forma. Ji padidina moterims estrogenų vyravimo riziką, o kartu ir krūties, kiaušidžių bei endometro vėžio riziką. Moterims su įvairesne žarnyno flora, valgančioms daug skaidulų, daržovių ir mažai cukraus bei nesveikų riebalų, rizika yra mažesnė. Kadangi estrogenas ir cholesterolis cheminiu požiūriu yra giminingi, gali būti, kad nutukimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija ir mikrobiomo pakitimai yra susiję ir tuo galima paaiškinti, kodėl nutukimas susijęs su didesne krūties vėžio rizika.

Padidėjusi estrogeno koncentracija gali nuslopinti skydliaukės funkcijas, nes padidėja lytinius hormonus sujungiančio globulino gamyba, o šis baltymas sujungia įvairius hormonus ir jų neįmanoma panaudoti. Deja, lytinius hormonus sujungiantis globulinas sujungia ir skydliaukės hormonus, todėl jie taip pat nebeveikia. Jei estrogeno koncentracija nuolat padidėjusi, didėja ir svorio augimo rizika. Tai gali būti dar viena priežastis kauptis riebalams juosmens srityje. Kadangi didelė estrogenų koncentracija blokuoja progesteroną, gali pasireikšti vaisingumo sutrikimai, persileidimai, nuotaikos ir miego sutrikimai, susiję su sumažėjusia progesterono koncentracija.

Be to, didelės kortizolio koncentracijos blokuoja progesterono receptorius, tas ląstelių vietas, kuriose progesteronas „nuleidžia inkarą“ ir tarsi raktu atrakinęs spyną daro poveikį ląstelei. Net kai progesterono koncentracija normali, organizmas ir smegenys gali to nejausti. Pasireikš nerimas, depresija ir irzlumas; sutriks miegas ir menstruacijų ciklas; išsiderins estrogenų pusiausvyra ir jie ims vyrauti, dėl to padidės polinkis į krūtų skausmą ir darinių atsiradimą, vaisingumo sutrikimus, persileidimą.