Duris atveria Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus

Nuo sausio 18 dienos Vilniuje lankytojų lauks naujas istorinis-kultūrinis objektas – visuomenei duris atveria Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus.

Jis veiks kaip didžiausias Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus, pavaldaus Kultūros ministerijai, padalinys, įsikūręs istoriniame keturių aukštų buvusios hebrajų gimnazijos „Tarbut“ pastate (Pylimo g. 4A).


Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus – pirmasis valstybės istorijoje, nuosekliai ir skirtingais rakursais pristatantis unikalią žydų kultūrą, papročius, tikėjimą.


Pasak kultūros ministro Simono Kairio, apie Lietuvos žydus neretai kalbame apibendrintai. „Minime skaičius, bendrus faktus, ir visi jie išties labai svarbūs. Bet svarbiausia yra nepamiršti, kad už tos statistikos ir skaičių buvo žmonės. Gyvi žmonės, kūrę geresnę visuomenę ir geresnę Lietuvą“, – sako S. Kairys.


Muziejuje didelis dėmesys skiriamas Lietuvoje gimusiems, gyvenusiems ar su ja susijusiems pasaulinio garso litvakams. Tarp jų – Nobelio premijos laureatai Aaronas Klugas ir Bernardas Lownas, menininkai Markas Antokolskis, Jacques`as Lipchitzas, Neemija Arbitblatas, Holivudo žvaigždės Ruth Roman, Alas Jolsonas, Laurence`as Harvey`us.


Taip pat muziejuje lankytojai galės išsamiai susipažinti su vienu žymiausių XX amžiaus Lietuvos žydų dailininkų vilniečiu Rafaeliu Chvolesu ir jo darbais. Šiam dailininkui skirta ekspozicija perteikia tris pagrindinius jo kūrybos tarpsnius – Vilniaus, Varšuvos ir Paryžiaus. Iš viso eksponuojama apie 3 tūkst. R. Chvoleso tapybos darbų ir 6 tūkst. piešinių.


Keturių aukštų pastate įrengta 17 šiuolaikiško dizaino ekspozicijų (projekto autorius – architektų biuras „Processoffice“, vyriausiasis architektas Vytautas Biekša). Lankytojams pristatomi autentiški eksponatai, galima interaktyviai pažinti Lietuvos žydų istoriją.


Tam, kad istoriniame pastate galėtų veikti naujasis muziejus, buvo įgyvendintas 7,1 mln. eurų vertės Europos Sąjungos paramos ir valstybės biudžeto bendro finansavimo investicinis projektas. Atlikus pastato tvarkybos ir kapitalinio remonto darbus bei įsigijus kokybiškoms kultūros paslaugoms teikti būtiną įrangą ir baldus, atskleistas iki tol nenaudoto pastato potencialas, jo vertingosios savybės. Šio investicinio projekto įgyvendinimas sudarė galimybes išsaugoti žydų palikimą, užtikrinti jo sklaidą platesniam mūsų visuomenės ratui.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis