Projektas, prie kurio įvairiais etapais prisidėjo apie 50 žmonių, kulminaciją pasieks spalio 28 dieną, šeštadienį: tądien naujai įrengtose VDU Botanikos sodo oranžerijos patalpose bus atidaryta paroda „Meilė kalba“, kuria sodo lankytojai galės grožėtis iki gruodžio mėnesio.
Apie idėjas, žiemiškus ir vasariškus braidymus sode, kūrybinę virtuvę ir gerokai praturtėjusį žinių bagažą kalbamės su projekto kūrėjomis Simona ir Kristina.
Kodėl savo darbo erdve nusprendėte pasirinkti būtent botanikos sodą?
Kristina: „Botanikos sodas labai glaudžiai susijęs su mano aistra augalams ir botaniniams elementams. Pasiūliusi idėją ir gavusi sodo administracijos pritarimą, be galo apsidžiaugiau: aš, floristė, turėsiu galimybę laisvai kurti botanikos sode!!!
Juolab kad patį sodą pažįstu jau seniai ir gan artimai: dar studijuodama turėjau galimybę prisiliesti prie VDU Botanikos sodo augmenijos priežiūros. O kai prieš dešimtmetį pasirinkau vestuvių floristikos kryptį, vis dažniau lankydavau šias nuostabiai besikeičiančias erdves. Dirbdama floristės-dekoratorės darbą matau, kokie didžiuliai kiekiai augalų sunaudojami akimirkos grožiui sukurti. Tad kilo vidinis poreikis tą grožį išlaikyti kuo ilgiau.“
Simona: „Dar iki šio projekto į VDU Botanikos sodą dažnai vesdavausi savo klientus: tai patogi vieta atvykti, sode gausu įvairių fotosesijoms tinkamų kampų, kur nereikia dideliu atstumu ieškoti skirtingų lokacijų. O svarbiausia: čia viskas vienoje vietoje ir kaskart vis kitaip, nes vienus augalus keičia kiti. Lyjant lietui alternatyva – fotosesija šiltoje oranžerijoje.
Šių metų darbas – paveikslų ciklas „Meilė kalba“, yra tęsinys 2022 metais sukurto ciklo „Žydinčios pasakos“. Tik pirmojoje mūsų parodoje paveikslų herojai buvo vaikai, mamos ir visi kūriniai buvo sukurti foto studijoje.
Šiais metais norėjosi išeiti iš studijos ribų, atsiverti gamtai, neriboti savęs. Pati VDU Botanikos sodo aplinka diktavo kūrybinius sprendimus: ji labai įvairi, ypač keičiantis metų laikams, o tai mums ypač tiko įgyvendinant metų ciklo idėją.
Šįkart herojais pasirinkome jau suaugusius – daugiausiai poras arba moteris. Iš viso projekte dalyvavo 17 modelių ir du gyvūnai.“
Kaip gimė paveikslų idėjos?
Simona: „Šiais paveikslais norėjosi paneigti saldžių vestuvių temą, pasakoti istoriją, o ne parodyti banalų „tobulą“ grožį. Esu meno žmogus ir ne itin mėgstu tai, kas „išlaižyta“. Labiau žaviuosi paslaptingais momentais, nutylėjimais, daugtaškiais. Tad šiame cikle stengiausi ne vien parodyti nuostabią Kristinos floristiką, bet paieškoti ir gilesnės minties.
Tikriausiai todėl man ir patinka Kristinos darbai – jos floristikoje galima pamatyti ir džiovintos gėlės grožį, ir kietos, lapus žiemą pametusios šakos grubumą, ir švelniausią pumpurą, besistiebiantį pasveikinti pavasario.“
Kristina: „Kiekvienam mėnesiui atidžiai rinkome augalus, kad jie ne tik gerai atrodytų nuotraukoje, bet ir įsiamžintų integruoti and foto drobės paveikslo, kai bus sudžiovinti. Labai padėjo ir botanikos sodo internetinis puslapis, kuriame aprašomi kiekvieno sezono augalai, jų ypatumai ir žydėjimo laikai. Visus metus, kiekvieną mėnesį atvykdavau mažiausiai po 2-3 kartus, rinkau gamtoje egzistuojančius natūralius augalus. Po pasivaikščiojimų su sodo dendrologais ir gėlininkais, gerokai ūgtelėdavo ir žinių bagažas. Tiesa, sodo augalai labiau pasitarnavo kaip įkvėpimas, nes didžioji dalis fiziškai projekte naudotų augalų buvo įsigyta iš Olandijos.“
Kiekvienas mėnuo pasakoja savo istoriją – kuri jų įsiminė labiausiai?
Kristina: „Vasara ir gėlės – kaip ir savaime suprantamas dalykas, bet man didžiausią įspūdį paliko augalų paieška natūralioje botanikos parko aplinkoje žiemos metu. Kaip dabar pamenu: braidžioju keletą valandų per sniegą ir ieškau gražiausių mano akiai pusnyse paskendusių medžio šakų, sustabarėjusių ir sudžiūvusių gėlių žiedynų ar kekių. Batai permirkę, pirštai sulediję, automobilio bagažinė ir sėdynės šlapios ir purvinos, nes kartais, žmogus, ne viską apgalvoji.
Tada paklausiau savęs: ir ką aš čia veikiu?
Ir čia pat sau atsakiau: mėgaujuosi gyvenimu! Taip gimė gruodžio ir vasario mėnesių floristinės kompozicijos projekto „Meilė kalba“ nuotraukoms.“
Ką koduojate pavadinimu „Meilė kalba“?
Simona: „Pasirinktas pavadinimas „Meilė kalba“ – nes ji iš tiesų kreipiasi į mus įvairiomis kalbomis, spalvomis bei skoniais. Ją sunku apčiuopti, pagauti, ją galima tik patirti, pajausti, išgyventi.
Ciklo paveikslai kvepia vestuvių tema, tačiau tai nėra apie vestuves: jie apie mus – netobulai tobulus botanikos sodo aplinkoje, besikeičiančios gamtos apsuptyje“.
Pamatyti parodą „Meilė kalba“ VDU Botanikos sodo oranžerijoje lankytojai galės nuo spalio 28 d. iki gruodžio mėnesio.
VDU Botanikos sodo adresas: Ž. E. Žilibero g. 4, Kaunas.
