JAV gyvenanti tolima M.K.Čiurlionio giminaitė parengė staigmeną muzikos gurmanams – pianistė Kaune koncertuos tik ką tapusi mama

   „Nauja gyvybė su savimi atneša naują gyvenimo ir pasaulio matymą. Sėdėdamas medyje sugebi pamatyti visą mišką. Ši analogija galioja ir muzikoje. Mažo žmogaus atėjimas į pasaulį atveria naujas duris – vidines ir psichologines: nuslydusi nata koncerto metu nebeturi tokios didelės reikšmės“, - įsitikinusi Los Andžele gyvenimą kurianti pianistė Emilija Rožukaitė, kuri jau šį ketvirtadienį pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje.

Į ją užsienyje pripažinimą pelniusi lietuvių muzikantė žengs su šio miesto pučiamųjų instrumentų orkestru „Ąžuolynas“ ir dirigentu Giedriumi Vazniu. Koncerto simbolinis pavadinimas „Musica academia“ – tarsi nuoroda į solidų repertuarą, žadantį muzikinę degustaciją net ir išrankiausiam muzikinių naujienų sekėjui.

    Dėl šio pasirodymo E.Rožukaitė specialiai atskrenda iš Amerikos. Vilniuje gimusi pianistė baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, vėliau studijas tęsė Hamburgo aukštojoje muzikos mokykloje, Helsinkio Sibelijaus muzikos akademijoje bei Oberlino konservatorijoje Jungtinėse Valstijose. Lietuvė yra laimėjusi ne vieną tarptautinį konkursą.

    Koncertuoti į gimtinę Emilija atvyksta jai ypatingu metu – šį mėnesį ji susilaukė naujagimės, kuriai suteikė Evelinos vardą. Pianistei tai jau antroji dukra – prieš kelerius metus pasaulį išvydo jos pirmagimė Eleonora.

    Meilę muzikai E.Rožukaitė pajuto nuo mažų dienų. O gal ji tiesiog buvo užkoduota merginos kraujyje, juk jos proprosenelės brolis – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas. Jaunoji pianistė puikiai perpratusi tai, kokių savybių reikia šių dienų muzikantui sėkmei pasiekti. „Mano nuomone, svarbiausia, kad muzikantas klausytų savo širdies balso. Tikrasis pasitenkinimas mene ateina sekant savo artistinės vizijos keliu. Gal pavadinčiau šią savybe drąsa“, - sako Emilija.

    Drąsos jai tikrai netrūksta. Būtent ši savybė ir padeda lietuvei į save dėmesį atkreipti ne tik meno kritikų, bet ir ryškiausių Holivudo garsenybių žvilgsnius. „Vieno festivalio Amerikoje metu, po koncerto scenoje mane kalbino aktorius Alecas Baldwinas. Kalbėjomės apie muziką, muzikanto profesiją ir vaikus. O jų jis turi net aštuonis!“, - juokiasi jaunasis muzikos talentas.

    Įsimintiniausiu koncertu Emilija laiko pasirodymą Suomijoje su Sibelijaus akademijos orkestru ir kultiniu dirigentu Sakari Oramo. Tąsyk pianistė atliko fortepijono solo partiją M.Lindberg “Kraft”. Tačiau didžiausias pasiekimas jai tai, kad apskritai yra muzikantė: „Laikau tai pasiekimu, nes žinau, koks sunkus yra muzikanto kelias ir kiek daug muzikantų pasirenka kitą profesiją. Esu labai dėkinga gyvenimo aplinkybėms, leidusioms man tvirtai žengti muzikos keliu ir tuo labai didžiuojuosi“. 


    E.Rožukaitės širdyje vietą rado ne tik muzika, bet ir teatras bei aktyvus judėjimas – bėgimas, plaukimas, jojimas. Vis dėlto pačius ryškiausius jausmus – ir teigiamus, ir neigiamus – ji išgyvena žengdama į sceną. „Geriausi: muzika, sceninis adrenalinas ir muzikanto bei publikos ryšys. Blogiausi: scenos baimė, kritika, didelės konkurencijos ir palyginti mažos rinkos santykis. Dar paminėčiau savikritiškumą ir perfekcionizmą, kurie neišvengiami palydovai muzikoje. Tai kartu turi pozityvias ir negatyvias puses. Savikritiškumas – stipri jėga, kuri stumia tobulumo link, o tobulumas juk yra kiekvieno menininko siekiamybė. Tuo pačiu savikritiškumas paskandina nevisavertiškumą ir nepakankamumą jausmuose. Su tuo susigyventi sudėtinga“, - samprotauja tarptautinės karjeros laiptais sėkmingai kopianti pianistė.


    Ilgus rudens vakarus mieliau nei karštas vasaros dienas mėgstanti muzikantė su nekantrumu laukia šio ketvirtadienio pasirodymo Kaune, kurį pati vadina žaižaruojančia muzikos fiesta: „Mano atliekamas kūrinys yra šiuolaikinio anglų kompozitoriaus E.Gregsono koncertas fortepijonui ir pučiamųjų orkestrui “Homages”. Jau pats pavadinimas tarsi atskleidžia pagrindinę kūrinio idėją. Homage – tai pagarbiai išreikšta kito menininko imitacija. Gregsonas savo kūrinyje dėmesį skiria XX amžiaus kompozitoriams, padariusiems jam didžiausią meninę įtaką, ypač Rachmaninovui, Poulencui, Bartokui ir Stravinskiui. Repertuaras fortepijonui ir pučiamųjų orkestrui nėra labai platus, todėl ir pasirinkti buvo gana lengva. Radau jį atsitiktinai, o paklausius įrašo iškart atkreipiau dėmesį. Koncertas labai efektingas, turtingas pulsuojančiu ritmu ir harmonijomis. Antroji dalis atmosferiškai minimali su didele kulminacija vidury. Visame kūrinyje jaučiamas nenugalimas judėjimas pirmyn. Manau, kad tai pajus ir klausytojai“.


    „Musica academia“ – rudeninė programa, kuri šiemet Kaune skambės jau penktą kartą. Kasmet „Ąžuolynas“ rengdamas rudeninį koncertą pristato tokias išskirtines programas ir kūrinius, kad pasibaigus pasirodymams galima drąsiai teigti: „Nieko panašaus anksčiau negirdėjau“.

    

Šių metų programos kviestiniai svečiai – ne tik pianistė Emilija Rožukaitė, bet ir kvartetas iš Belgijos „Anemos Saxofoonkwartet“. Anemos reiškia vėją, audrą, kvėpavimą, sielą, dvasią ir gyvenimą! Su „Ąžuolynu“ kvartetas atliks prancūzų kompozitoriaus ir trombonininko Jérôme Naulais kūrinį „Saxtory“. Saksofonų kvartetą sudaro keturi geriausi draugai ir aistringi muzikantai, kurie susibūrė 2009-aisiais Briuselio karališkojoje konservatorijoje ir jau daugiau kaip dešimtmetį spinduliuoja savo energiją iškiliausiuose Vakarų Europos festivaliuose. „Anemos“ misija visada susideda iš trijų dalykų – priversti klausytoją įsimylėti saksofoną, atliekamus kūrinius ir patį kvartetą.


    Unikali muzikos intriga, kurią kviečiama klausytis ne tik ausimis, bet ir plačiai atmerktomis akimis – jau šį ketvirtadienį, spalio 20 d. 18.00 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje. 

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis