„Kur kas svarbiau, koks užtaisas slypi pačiuose kūriniuose. Be abejo, apie kiekvieną šalį būtų galima kalbėti atskirai, geriausiai turbūt pažįstame švedų ir norvegų detektyvus bei trilerius, tačiau egzistuoja ir tam tikrų bendrų bruožų. Iš dalies geografinis artumas, mentaliteto panašumai, o kartu aštrių pojūčių poreikis. Ypač tą aštrių, ribinių pojūčių poreikį, norą paleisti tokias susikaupusias emocijas pastebime dabar, karo Ukrainoje akivaizdoje“, – komentuoja kultūros žurnalistė Raminta Jonykaitė.
Iš ko susideda skandinavų kūrybos magija?
Skandinavų kino ir literatūros magiją sukuria keli elementai: išskirtinė, tokiam žanrui labai tinkama aplinka ir iš pažiūros niekuo neypatingi personažai. Atšiaurus klimatas ir tamsios, ilgos naktys – puiki vieta vykti tamsiems dalykams. Pasak kultūros žurnalistės, gana atšiauriame, stingdančiame peizaže, niūrioje, šaltoje, dažnai tamsos persunktoje aplinkoje atsiveria ir tamsios žmogiškosios pusės, išnyra tamsūs poelgiai.
„Čia labai svarbus paradoksas – iš pažiūros eiliniai, ramūs gyvenimai yra kupini ribinių momentų, aštriausių patirčių ir poelgių. Nors detektyvuose netrūksta mirčių, žiaurumo, veikėjai iš pažiūros tėra eiliniai žmones, kupini žmogiškų ydų, susiduriantys su kasdienėmis problemomis, tad su tokiais personažais nesunku susitapatinti ar pajausti jiems prielankumą“, – traukos skandinavų kūrybai priežastis atskleidžia R. Jonykaitė.
Ji tęsia sakydama, kad skandinavai prikausto dėmesį ir dėl stipraus psichologinio užtaiso. Visi detektyvai, trileriai kalba apie žmogaus elgseną, emocijas, iš kurių ir kyla tokie poelgiai. Į šviesą tarsi ištraukiamos eilinių žmonių tamsiosios gyvenimo pusės, o tai, kas nematoma kasdien, visada labai traukia.
„Norvegų rašytojas Jo Nesbo yra sakęs, kad kartu tai žvilgsnis į klestinčios visuomenės išvirkščią pusę, nes, tarkim, Norvegija atrodo klestinti, puikiai besitvarkanti šalis, o štai toks detektyvas atveria kitą šalies pusę“, – konstatuoja R. Jonykaitė.
Pavasaris su įtraukiančiais skandinavų serialais
Balandžio 24-ąją „Viaplay“ kanale pasirodė aštuonių dalių norvegų serialas „Pagaminta Osle“. Jis nagrinėja vieną sudėtingiausių visuomenės temų – vaisingumą ir vaikų gimdymą. Norvegijos vaisingumo klinikoje gydytoja Elin siūlo pacientams galimybę tapti tėvais. Ji visada empatiška ir profesionali, tačiau labiausiai už viską pati trokšta tokios pat galimybės. Ir kai jos nusivylimas auga, Elin pasiryžta rizikuoti savo santykiais ir karjera, kad galėtų sukurti savo šeimą.
Gegužės pirmąją įvyko švedų kriminalinio serialo „Partizanas“ antrojo sezono premjera. Pirmasis sezonas laimėjo geriausio serialo apdovanojimą „Canneseries 2020“. Seriale pasakojama apie dingusį policininką, kurio pėdsakai veda paslaptingos žemės ūkio bendruomenės link. Naujajame sezone veiksmas prasideda netrukus po dramatiško finalinio Kento ir Džonio susirėmimo iš pirmojo sezono. Policijai tiriant mirtiną autoavariją paaiškėja, kad avariją sukėlęs automobilis susijęs su uždara bendruomene. Policijos susidomėjimas tampa nauja grėsme Maud, kuri kovoja, kad išsaugotų savo tėvo gyvenimo darbą.
Gegužės 12 dieną ekranuose pasirodys danų dokumentinis „true crime“ žanro serialas „Vikingas“. Tai istorija apie danų narkotikų baroną Klausą Malmkvistą, kuris iš dalies pasakoja tikrą savo paties istoriją, o iš dalies ją dramatizuoja. Likus vos žingsniui iki turtingo nekilnojamojo turto vystytojo Brazilijoje tikslo, dėl blogo sprendimo iš praeities jo nusikalstama imperija nugrimzta į griuvėsius. Jo draugas Kimas buvo nužudytas, prasidėjo policijos operacija ir staiga jis praranda viską: milijonus, žmoną ir sūnų. Po 16-kos metų kalėjime į laisvę Klausas išeina pasikeitęs – jis nori papasakoti savo istoriją, o jo sūnus turi išgirsti tiesą apie tėvą.
Gegužės 15-ąją dienos šviesą išvys veiksmo kupino šešių serijų švedų-norvegų serialo „Mašinos“ antrasis sezonas. Naujasis sezonas prasideda nuo pagrindinio veikėjo Olės Hulteno, kuris atlieka bausmę kalėjime Švedijoje ir tikisi, kad už gerą elgesį bus paleistas į laisvę. Tačiau išėjimo į laisvę perspektyvai kyla grėsmė, nes Olė apkaltinamas prisidėjęs prie buvusios žmonos Monikos įvykdytos žmogžudystės. Intrigos dar labiau paaštrėja, kai Olės ir Monikos sūnus paima įkaitais savo mokyklos klasę, kad išlaisvintų tėvus iš kalėjimo. Kyla klausimas, kaip toli Olė yra pasiryžęs nueiti, kad išgelbėtų save ir savo šeimą.
Gegužės 19 d. ekranuose pasirodys trijų serijų „true crime“ žanro dokumentika „Madeleine McCann – pagrindinė įtariamoji“. Naujoje originalioje laidoje žinomas britų televizijos žurnalistas ir buvęs policijos pareigūnas Markas Williamsas-Thomasas gilinasi į Christiano B. – vokiečių pedofilo – įtariamo dėl trejų metų Madeleine McCann Portugalijoje dingimo 2007-aisiais. Pirmajame išsamiame tyrime žiūrovai nukeliami į tamsų pedofilijos ir įtartinų žmonių pasaulį. Tai vienas garsiausių šių laikų tarptautinių nusikaltimų.
Gegužės 29 d. žiūrovus pasieks švedų kriminalinio serialo „Hammarvikas“ ketvirtasis sezonas. Tai bestselerių autorės švedų rašytojos Camillos Läckberg sukurtas serialas. Šiaurės šalių kriminalinių romanų karaliene tituluojama rašytoja visame pasaulyje pardavė daugiau nei 28 milijonus knygų, o jos kurtas „Hammarvikas“ sumušė žiūrimumo rekordus, kai 2020 ir 2021 m. įvyko pirmųjų jo sezonų premjeros. Ketvirtajame sezone mažo Švedijos miestelio Hammarviko gyventojų paslaptys ir troškimai bus kaip niekada įtraukiantys.
