Kaip pažymima teatro pranešime, 2012-aisiais parašytos ir plačiai statomos pjesės siužetas iš pirmo žvilgsnio primena detektyvinę istoriją – vyras, žmona ir judviejų šeimos draugas mėgina išsiaiškinti, kur pirmadienio vakarą buvo jų bičiulis Markusas. Kiekvienas tvirtina, kad jis buvo su juo, netgi turi akivaizdžių įrodymų ir liudininkų. Kiekvienas stengiasi įtikinti kitus, kad tiesa yra jo pusėje.
Režisierė N. Maglakelidzė teigia, kad ši I. Vyrypaevo pjesė yra apie mokėjimą priimti kito nuomonę. „Trys veikėjai ginčijasi, pas ką buvo jų draugas Markusas, bet tai daug bendresnis, platesnis ginčas, – vienas žmogus nori priversti kitą asmenį gyventi pagal jo nustatytas taisykles, neva jis turi vadovautis kito požiūriu į pasaulį. Mes galime komfortiškai gyventi tik tuomet, kai priimsime vieni kitus tokius, kokie esame. Žmogus turi teisę rinktis, kokiame pasaulyje gyventi, kaip rengtis, ką mylėti, ką jausti“, – sakė N. Maglakelidzė.
Pjesės herojai dažnai kartoja frazę: „vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“, ji – tarsi kodas. Režisierės nuomone, ir frazė, ir pavadinimas slepia įsitikinimą, kad praeitis anksčiau ar vėliau mus vis tiek pasiveja. Tačiau, pasak menininkės, tai nieko bendro neturi su blogiu, baime.
Aktorė G. Petkutė, įkūnijanti Saros personažą, mano, kad ši pjesė yra apie vienatvę. „Labai vieniši žmonės ieško tam tikrų formų, už ko galėtų pasislėpti (...). Veikėjai bandydami pasislėpti, pabėgti nuo savęs, apsuka ratą ir vėl grįžta į save, tokius, kokie jie yra iš tikrųjų.“ Anot aktoriaus S. Šidlausko, „spektaklio veikėjai – tai žmonės, kurie neatskiria priežasties nuo pasekmės, tekstu deklaruoja, kad yra pavargę iki nebegalėjimo, net nesugeba išsirinkti tinkamo prezidento. Spektaklis ir veikėjai rezonuoja su tais, kurie ir šiandien vaikšto Laisvės alėjoje, nes šie personažai – šiuolaikiniai žmonės, panašūs į mus pačius.“
N. Maglakelidzė 2017-aisiais baigė Rusijos valstybinį scenos menų institutą Sankt Peterburge, metus šiame mieste dirbo aktore. Prieš keletą metų persikėlė į Sakartvelą ir sėkmingai kuria ten. Kutaisio miesto Lado Meskhishvili teatre pastatytas spektaklis pagal Geraldo Sibleyro pjesę „Vėjas topolių viršūnėse“ pelnė teatro bendruomenės, žiūrovų ir kritikų pripažinimą, – kūrinys paskelbtas geriausiu 2020 metų Sakartvelo sezono spektakliu, primena Nacionalinio Kauno dramos teatro atstovai.
