Skaitmeninių inovacijų ekspertė: gyvename išskirtiniu laiku!

Dar prieš dvidešimtmetį mintys apie informacinę visuomenę skambėjo tarsi svajonė, tačiau, anot skaitmeninių inovacijų konkurso „World Summit Awards“ Lietuvos nacionalinės ekspertės Ievos Žilionienės, tai nepastebimai tapo nemažai galimybių, o kartu ir iššūkių atnešusia mūsų kasdienybe. Ilgus metus technologijų srityje dirbanti specialistė pasidalijo mintimis apie šias galimybes, iššūkius ir stereotipus, kuriems visuomenėje nebelieka vietos.

Laikas, kai viskas pasikeitė

 

Kalbėdama apie šiandien visose gyvenimo srityse naudojamas technologijas Ieva sako, kad dar 2000 m. Lietuvoje ir visame pasaulyje apie informacinę visuomenę būdavo kalbama kaip apie siekiamybę. „Keletą dešimtmečių ir mokslininkai, ir valdžios atstovai kalbėjo, kad informacinės technologijos keičia pasaulį ir žengiame į naują visuomenės raidos etapą, paremtą efektyviu technologijų panaudojimu kiekvienoje mūsų gyvenimo srityje. Laukėme šviesios ateities tarsi vizijos įsikūnijimo, o dabar toje „vizijoje“ jau ir gyvename, ir priimame tai kaip duotybę. Gyvename išskirtiniu laiku.

 

Ateityje technologijų bus dar daugiau, ir mes jas dar mažiau pastebėsime. Tačiau pačios technologijos nėra nei geros, nei blogos. Viską lemia tai, kaip jomis naudojamės“, – pasakojo ji.

 

Išaugusį visuomenės poreikį įgyti skaitmeninių įgūdžių rodo ir projektas „Prisijungusi Lietuva“, kuriuo Lietuvos gyventojams padedama išmokti efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šią veiklą aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes. Skaičiuojama, kad tokia galimybe jau pasinaudojo daugiau nei 103 tūkst. gyventojų.

 

Ekspertė pripažįsta, jog daugelis lietuvių yra ypač aktyvūs ir reiklūs technologijų naudotojai, tad tie, kurie skaitmeninių įgūdžių stokoja, patiria savotišką atskirtį. „Mus formuoja šis technologijų laikas, nes technologijos suteikia daugybę galimybių: nuo rimtų problemų sprendimo iki kasdienių smulkmenų. Negebėjimas tuo pasinaudoti tarsi išstumia žmogų į virtualų užribį. Tačiau jei tik yra noro, tai įveikiama, nes galimybių mokytis tikrai yra. Nereikėtų galvoti, kad galbūt esu pernelyg garbaus amžiaus ar nesugebėsiu. Net ir asmeniniame rate matau, kad jei žmogus nori, gali išmokti tiek, kiek reikia pagal jo poreikius, ir net šiek tiek daugiau“, – atskleidžia Ieva.

 

Nykstantys stereotipai

 

Informacinių technologijų sektorius vis dar apipintas įvairiais stereotipais. Bene gajausias jų – manymas, jog neva tai išskirtinai vyrų sritis.

 

„Susiformavę stereotipai pamažu nyksta. Manau, jie gali sietis su baime, kad gal kažkas skirta ne man, kažko nesugebėsiu. Keisti požiūrį padeda ir įvairios iniciatyvos, kurios primena, kad srities pasirinkimas priklauso ne nuo lyties, o nuo mūsų savybių, polinkių ir norų.

 

Mano kolegė pasakojo, kad prieš 15 m., kai mokėsi informacinių technologijų, savo kurse ji buvo vienintelė mergina, todėl į kiekvienos paskaitos auditoriją įžengdavo pirma – vaikinai pareigingai ją praleisdavo. Situacija keičiasi. Moterų galima sutikti daugybėje skirtingų pozicijų IT pasaulyje, ir kuo didesnė įvairovė šiame lauke, tuo daugiau laimime visi“, – mintimis dalijosi pašnekovė.

 

Ieva Žilionienė
Ieva Žilionienė
JUJU fotografija


Visus palietę pokyčiai

 

Pati I. Žilionienė skaitmeninėmis inovacijomis susidomėjo dar bestudijuodama sociologiją ir pasirinkusi informacinės visuomenės studijų specializaciją. Nors tai buvo gan nauja sritis, jau tuomet buvo aišku, kad informacinės technologijos taps neatsiejama gyvenimo dalimi.

 

Šiandien profesionalė gali džiaugtis įspūdinga karjera ir patirtimi tiek viešajame, tiek ir privačiajame sektoriuose, taip pat širdžiai miela veikla, ieškant geriausių Lietuvoje skaitmeninių sprendimų ir nominuojant juos pasauliniam Jungtinių Tautų globojamam skaitmeninių inovacijų konkursui „World Summit Awards“.

 

„Per savo profesinę karjerą turėjau galimybę stebėti, kaip tapome skaitmeninėmis technologijomis paremtos ateities, kuri kažkada atrodė tolima ir nereali, gyventojais. Pavyzdžiui, kaip atrodė mobilusis telefonas prie 20 metų ir kaip atrodo dabar? Tuomet tai irgi buvo naujovė, leidusi nešiotis su savimi galimybę paskambinti.

 

Šiandien tai jau nebe telefonas, o daugybę prietaisų apimantis terminalas mūsų delne, kuris dar ir sudaro galimybę keleto mygtukų paspaudimu sutvarkyti įvairiausius kasdienybės reikalus. Tai – tik vienas iš tų pokyčių, kurie palietė mūsų gyvenimus“, – pažymi ekspertė.

 

Antrąjį lūžį atnešė pandemija

 

Staiga visą pasaulį sustabdžiusi pandemija tapo reikšmingu visuomenės skaitmeninio stuburo išbandymu. Ieva sutinka, kad vos ne per vieną dieną pasaulis turėjo pereiti nuo įprasto darbo režimo prie nuotolinio, o kiekviename tokio gyvenimo žingsnyje technologijos tapo dar svarbesnės.

 

„Tai buvo didžiulis iššūkis Lietuvos elektroninių ryšių tinklams ir skaitmeninėms platformoms. Iššūkis institucijoms ir verslams, ieškant būdų, kaip staigiai pereiti prie visiškai nuotolinio veiklos modelio. Iššūkis mums visiems – vieniems didesnis, kitiems mažesnis, nes, nepaisant turimų žinių, vis tiek reikėjo kažko greitai mokytis ir prisitaikyti.

 

Tačiau kartu tai buvo puikus būdas įsitikinti, kad mūsų ryšių tinklai pajėgūs atlaikyti išaugusią apkrovą. Jei iki pandemijos turėti skaitmeniniai įrankiai buvo nepakankami, tai ilgainiui jie sparčiai tobulinti, atsirado erdvės ir naujiems produktams kurti. Stengėmės, mokėmės, prisitaikėme, nes turėjome tam reikalingą pamatą“, – sako specialistė.


"Kuriame Lietuvos ateitį" , "Prisijungusi Lietuva" logotipai
Partnerio archyvas


Užsakymo nr.: PT_69296

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis