Sakurų žydėjimas nuo Japonijos iki Lietuvos

Sakurų žydėjimas – viena laukiamiausių pavasario dovanų.

Vis daugiau gyventojų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių gali pasidžiaugti šiuo įstabiu vaizdu, nes sakurų parkai sparčiai populiarėja. Kaip ir kasmet tokiu metu japoniškosios vyšnios jau ėmė skleisti savo kerinčius žiedus, sulaukdamos vis daugiau dėmesio. Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje Shiro Yamasaki žmona Yuko Yamasaki sako, esanti dėkinga Lietuvos žmonėms už tokias šiltas simpatijas sakurų žydėjimui: „Mums japonams tai yra labai svarbu, džiaugiuosi, jog ir lietuviai pamilo šiuos medelius“.

 

Mėgautis gamtos virsmu


Išties sakurų žydėjimo šventė „Hanami“ Japonijoje yra itin mėgiama, turinti gilias tradicijas. Japonų prevencinės medicinos ekspertė Erika Stankevičiūtė sako, kad ši šventė simbolizuoja mistišką gamtos virsmą, kuris svarbus daugelio šalių kultūroje. „Pavasariais stebiu ledonešį Neryje, šalia savo namų Vilniuje, ir tai – ne mažiau užburiantis vaizdas, kurį galima stebėti valandų valandas. Tik mes Lietuvoje neturime tradicijos susėsti drauge ant kranto ir grožėtis gamtos virsmu, kaip tą daro japonai, mėgaudamiesi sakurų žydėjimu“, – mano E. Stankevičiūtė.


Erika Stankevičiūtė
Erika Stankevičiūtė
Asmeninio archyv. nuotr.


Sakuros žydėjimas kaip moters


„Japonijos salynas yra išsitęsiąs nuo pietų į šiaurę, tad, geografiškai žiūrint, sakurų žiedai, besiskleisdamai skirtingu metu, vilnija tarsi banga per visas prefektūras. Šį reiškinį galima lyginti su moters grožiu, kuris iš vieno dešimtmečio „vilnija“ į kitą, išlikdamas, tačiau keisdamas savo savybes“, – pastebi paraleles japonų prevencinės medicinos ekspertė.


Anot E. Stankevičiūtės, tradicija švęsti sakurų žydėjimą yra priminimas sau apie laikiną vizitą šioje žemėje. Taip, žiedai yra nepaprastai gražūs, tačiau ne amžini, kaip ir žmogus ar jo grožis.


Nemažai laiko tekančios saulės šalyje praleidusi Erika sako, kad japonai moka į gyvenimą pažvelgti iš šalies ir pabūti savo pačių gyvenimo stebėtojais. Tiesa, jie nuolat rūpinasi savo fizine bei dvasine sveikata ir neleidžia sau plaukti pasroviui. To iš japonų galėtų pasimokyti ir lietuviai. Taip pat ir to, kaip išlikti optimistiškais, ramiais net ir šiuo sudėtingu laikotarpiu.


 Energija iš gamtos


„Svarbu mylėti save, rūpintis savo sveikata, o energijos ir jėgos pasisemti iš gamtos. Pasivaikščiojimas po sakurų parką, stebint gležnus, tačiau įspūdingo grožio japoniškos vyšnios žiedus yra kaip tik tai, kas suteiks vilties, optimizmo ir geros nuotaikos šiuo metu“, – prasmingai pokalbį užbaigia japonų prevencinės medicinos ekspertė E. Stankevičiūtė.

 

Sakurų parkai, alėjos ir sodeliai Lietuvoje

Vilniuje - Vilniaus universiteto botanikos sodo Vingio skyriuje, "Č. Sugiharos" sakurų parke prie Baltojo tilto ir pie MRU universiteto.

Kaune - Nemuno saloje, prie Č. Sugiharos namų muziejaus J. Tumo- Vaižganto gatvėje.

Klaipėdoje - Danės upės pakrantėje.

Šiauliuose - Dainų parke.

Kretingos rajone - Japoniškame sode.

Alytuje - Sakurų alėja, Žaliojoje gatvėje.

Druskininkuose- Vijūnėlės parke.

Kalvarijoje- Sakurų parke šalia gimnazijos.

Skuode- Sakurų parke.

Pakruojyje- miesto parke, Sakurų sode.

Šilalėje - alėjoje šalia rajono ligoninės.

Raseiniuose - Maironio parke.

Kėdainiuose - Atminties skvere.

Elektrėnuose - Jaunimo sakurų parke.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis