Naujasis Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezonas pristatytas neįprastoje vietoje

Spaudos konferencijoje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas orkestro meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, kartu su žymiais operos solistais Lauryna Bendžiūnaite, Ieva Prudnikovaite, Rafailu Karpiu ir Liudu Mikalausku pristatė orkestro 31-ąjį koncertų sezoną.

Spaudos konferencija šįsyk buvo surengta Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro nuotraukomis papuoštame Vilniaus viešojo transporto troleibuse, kuris vilniečius ir miesto svečius vežios iki pat gruodžio. Tuo tarpu keliauti po muzikos pasaulį Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras šį sezoną kvies Vilniaus kongresų rūmuose.


„Labai tikiuosi, kad kitą sezoną išsikelsime į kitas patalpas, o kai sugrįšime, mūsų lauks labai graži ir puikios akustikos Vilniaus kongresų rūmų koncertų salė. Tai yra mano tikslas, mano svajonė ir atsakomybė, kad Lietuvos publika gražios muzikos galėtų klausytis geros akustikos salėse”, – teigė orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas G. Rinkevičius.



Naujasis LVSO sezonas
Naujasis LVSO sezonas
G. Jauniškio nuotr.



„Aš taip pat tikiuosi, kad ši mūsų spaudos konferencija bus pranašiška ir mes visgi išsikelsime iš Vilniaus kongresų rūmų. Mes jau esame troleibuse, mes jau važiuojame. Kitą sezoną leisime statybininkams dirbti, o kol kas galime džiaugtis, kad naujajame sezone turime nuostabius solistus ir nuostabius kūrinius”, – kalbėjo orkestro vadovas S. Pancekauskas.


Spaudos konferencijoje buvo pristatyta britų kompozitoriaus Michaelo Tippetto oratorija „Mūsų laikų vaikas“ (angl. „A Child of Our Time“), kuri skambės rugsėjo 26 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir rugsėjo 27 d. Vilniaus kongresų rūmuose vyksiančiame Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pradžios koncerte kartu su minėtais solistais ir Kauno valstybiniu choru (vad. Petras Bingelis). Anot maestro G. Rinkevičiaus, tai turbūt pirmas kartas, kai šis kūrinys bus atliekamas Lietuvoje. Oratoriją kompozitorius pradėjo rašyti 1939 m. rugsėjo 1-ąją – Antrojo pasaulinio karo pradžios dieną, kai Didžioji Britanija paskelbė karą Vokietijai. M. Tippettas buvo giliai sukrėstas karo įvykių, nekaltų žmonių persekiojimo ir Europos susiskaldymo, todėl šis jo kūrinys išreiškia gilų kompozitoriaus politinį, moralinį ir psichologinį susirūpinimą.


„Niekada anksčiau per visus šiuos 50 metų nėra buvę geresnio laiko atlikti šį kūrinį“, – sakė solistė L. Bendžiūnaitė. Atlikėja teigė, kad kūrinys atitinka šio laikmečio aktualijas: globalinio atšilimo, religines, politines problemas, todėl skatina susimąstyti bei susivienyti vienam bendram tikslui.



Naujasis LVSO sezonas
Naujasis LVSO sezonas
G. Jauniškio nuotr.



„Mes visi esame karta numeris vienas, kuri pirmą kartą pasaulio istorijoje turi susivienyti prieš bendrą priešą (klimato kaitos problemas – aut. past.), ir pirmą kartą tas priešas nebus žmonės, kuriuos reikia nušauti, – kalbėjo L. Bendžiūnaitė. – Aš turiu trijų metų sūnų ir žinau, kad jam patinka kvėpuoti, valgyti ir gerti. Mes visi kartu turime išspręsti savo politinius, religinius ir kitus klausimus ir susivienyti vienam labai svarbiam tikslui. Visais laikais jaunoji karta prisiimdavo variklio funkciją. Šiandien mes jau turime mūsų laikų vaiką Gretą (Greta Thunberg, 16-metė klimato aktyvistė – aut. past.), mūsų laikų vaiką Malalą (Malala Yousafzai, Pakistano aktyvistė už moterų teises, jauniausia Nobelio taikos premijos laureatė – aut. past.). Laikas priimti sprendimus, kurie ateina iš širdies, nes drąsa ir gimsta širdyje“.



Naujasis LVSO sezonas
Naujasis LVSO sezonas
G. Jauniškio nuotr.



R. Karpis pridūrė, kad M. Tippetto oratorija nėra lengvas kūrinys. „Visos kūrinyje panaudotos muzikinės priemonės atskleidžia būtent tą skaudžią žmonių tarpusavio barnių ir karų temą. M. Tippetto kūrinys sukurtas karo metu, jis buvo įkvėptas karo, žmonių kančios. Šiuo kūriniu jis stengėsi mus paveikti taip, kad mes vienas kitą brangintumėm, brangintumėm vienas kito laisvę, savo laisvę, žmogaus orumą”, – apie oratoriją kalbėjo R. Karpis.


L. Mikalauskas M. Tippetto oratoriją „Mūsų laikų vaikas“ taip pat įvardijo kaip iššūkį. „Su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru kitokių dalykų nebūna. Čia visą laiką būna tik iššūkiai“, – kalbėjo solistas. „Maestro visa laiką kreipiasi su tokiu kūriniu ir kompozitoriumi, kurio niekada nesi girdėjęs. Tada įsijungi internetą ir pasiklausai, kas gi čia bus per kūrinys. Lygiai taip pat buvo ir šį kartą”, – juokavo L. Mikalauskas. Solistas sakė, kad nepaisant pesimizmo, kūrinys įkvepia ir vilties: „Yra vilties tikėjime, vilties Dieve, į kurį galima atsiremti bet kurią gyvenimo dieną. Na, ir vilties, aišku, mūsų pačių vaikuose.“



Naujasis LVSO sezonas
Naujasis LVSO sezonas
G. Jauniškio nuotr.



Paklausta apie šiam kūriniui pakviestą solistų sąstatą, I. Prudnikovaitė teigė, kad visada labai malonu dirbti su profesionalais ir aukščiausios kokybės atstovais. „Maestro turi labai gerą akį ir ausį – jis sugeba sujungti visą kūrinio dramaturginę liniją ir numatyti į priekį, kaip tai turi skambėti. Man atrodo, kad vokaline prasme esame labai skirtingi tipažai, bet tai suteikia papildomo kolorito muzikai ir toms žinutėms, kurias ji transliuoja. Mums patiems labai smagu ir malonu dirbti, nes mes ir šiaip gyvenime bendraujame. Visada grįžtame į Vilniaus kongresų rūmus kaip namo, į šeimą“, – sakė solistė.


Maestro G. Rinkevičius spaudos konferencijoje taip pat pristatė ir kompozitorių A. Brucknerio ir D. Šostakovičiaus kūrinių ciklus, kuriuos Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristatys šį sezoną. „Aš kaip dirigentas, muzikantas noriu imtis šių kompozitorių, noriu, kad skambėtų geniali jų muzika”, – sakė G. Rinkevičius.


Naująjį sezoną Vilniaus kongresų rūmuose skambės ir dar vienas ypatingas kūrinys. „Žinote, jau prasideda toks etapas, kai reikia įgyvendinti gyvenimo svajones, nes jeigu to kūrinio neatliksi dabar, tai niekada jo ir neatliksi. Todėl mes nusprendėme atlikti A. Schönbergo „Gurre-Lieder“. Galvoju, kad čia kaip ir O. Messiaeno „Turangalila“, I. Stravinskio „Šventasis pavasaris“, G. Mahlerio Aštuntoji ar Devintoji simfonija arba R. Wagnerio „Parsifalis“, „Nibelungų žiedas“... Tai tokie kūriniai, apie kuriuos galvoji: dėl ko gi gyveni? Juk reikia ir tą kūrinį atlikti”, – kalbėjo G. Rinkevičius.




Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis