Merūnui Vitulskiui opera „Toska“ – ypatingas debiutas, svajonės išpildymas

„Nuo vaikystės svajojau būti dailininku, užtat man dailininko Kavaradosio vaidmuo yra labai artimas,“ – savo vaikystės paslaptį atskleidžia vienas mylimiausių Lietuvos tenorų Merūnas Vitulskis, intensyviai besiruošdamas ypatingam debiutui.

Vilnius City Opera su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, vadovaujamu maestro Gintaro Rinkevičiaus, kovo 27-29 dienomis kviečia pasinerti į Giacomo Puccini operos „Toska“ aistras ir būti pirmiesiems, kurie pamatys Merūną, atliekantį šį tenorų profesiniam Olimpui priklausantį vaidmenį. Vieną ryškiausių savo spektaklių „bohemiečiai“ šįsyk pristatys naujoje erdvėje – Vilniaus koncertų salėje “Compensa”.



D. Matvejevo nuotr.



„Subtilus Merūno balso grožis, tembro spalva ir melodika yra tiesiog ideali Puccini muzikai, todėl nėra abejonių, kad jis bus absoliutus šio pastatymo „vinis“, o šis vaidmuo bus vienas svarbiausių jo repertuare daugelyje Europos scenų. Tikiuosi, kad tai bus naujo etapo pradžia, kur savo nuostabų lyriškumą jis papildys dramatinėmis detalėmis. Džiaugiuosi, kad jis pasirinko būtent mus šiam debiutui, juk pirmas vaidmens paruošimas – kaip pirma meilė, jos niekada neužmiršti“, – įspūdžiais dalijasi spektaklio režisierė Dalia Ibelhauptaitė.


Toskos vaidmeniu grįžta dar per premjeras Vilniuje 2016-aisiais žiūrovus ir muzikos žinovus sužavėjusi talentinga gruzinų kilmės solistė Svetlana Kasyan, per pastaruosius porą metų tapusi geidžiamiausia Toska Romos, Venecijos, Varšuvos, Šveicarijos ir Suomijos operos scenose. Beje, Svetlana buvo jauniausia solistė, šiuo vaidmeniu debiutavusi vos 25-erių, būdama trečiame kurse, ir ne bet kur, o vienoje pagrindinių operos pasaulio scenų – Maskvos Didžiajame teatre.



D. Matvejevo nuotr.



Naujoje salėje su atsinaujinusiu solistų sąstatu Dalia Ibelhauptaitė žiūrovus perkels į Antrojo pasaulinio karo draskomą ir teroro ideologija persunktą atmosferą 1940-ųjų Italijoje. Tai laikai, kuomet galingi paskelbiami teisiais, o nekalti – kaltais, kitaip mąstantis patenka į politinio teroro girnas, o bet kokia individualybė, emocija ar mintis, neatitinkanti „karo laimėtojo“ filosofijos, yra sunaikinama. Bene pusė operos veiksmo įvyksta bažnyčioje, tik niekas neateina ten melstis, o ieško prieglobsčio. Operoje gvildenamos temos, anot režisierės, aktualios visais laikais. „Mane neramina klausimas: ką pirmiausia paaukotum tuomet, kai pagrindinis tave persekiojančių siekis yra sunaikinti tavo asmenybę? Jautri meno ir politikos jėgų tema „Toskoje“ – ypač svarbi, skaudžiai primenanti, jog kultūra visuomet buvo vienas iš pagrindinių valdžios įrankių, naudojamas tuomet, kada „reikia“ ir kaip „patinka“, o ryškių menininkų įtraukimas į politiką – masalas liaudžiai. O, kaip žinia, kiekvienai valdžiai menas yra priimtiniausias tuomet, kai yra „saugus“, todėl tuos, kurie ne pakeliui, reik sunaikinti. Politinio teroro girnos sunaikino milijonus žmonių. O „Toskoje“ yra tiesiog atominis užtaisas – meilė ir politika! Jų susidūrimas turi fatališkas pasekmes“, – sako Dalia Ibelhauptaitė.



D. Matvejevo nuotr.



Tamsaus diktatoriaus Skarpijos portretą vėl kurs Vokietijoje gyvenantis Almas Švilpa, drąsiai galintis didžiuotis būdamas įtaigiausiu mefistofeliškų personažu atlikėju „bohemiečių“ scenoje. Jo kuriamo šiurpą ir pasibaisėjimą keliančio Skarpijos vidinei jėgai ir manipuliacinėms galioms nepajėgia atsispirti niekas. Kartu su Almu Švilpa Skarpijos vaidmenį atliks ir Latvijos baritonas Janis Apeinis, kurie pakeis Kostą Smoriginą, išvykstantį į Stokholmą bei Londoną koncertams su Stokholmo filharmonijos ir BBC simfoniniais orkestrais.


Dar keliomis staigmenomis taps jau kelerius metus Lietuvoje negyvenančio ir savo operinį talentą Anglijoje gludinančio baritono Romano Kudriašovo atliekamas Zakristijonas ir jauno boso Kšyštofo Bondarenkos debiutas Andželočio vaidmenyje.



D. Matvejevo nuotr.



Fašistinės Italijos atmosferą režisierei padeda kurti scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų dizaineris iš Jungtinės Karalystės Jon Morrell ir šviesų dizaineris Eugenijus Sabaliauskas. Jon Morrell yra atskleidęs, jog jis įkvėpimo sėmėsi ne tik iš to meto kino žvaigždžių nuotraukų, bet ir Niujorko mafijos bosų įvaizdžių. Todėl vizualių kinematografiškų įspūdžių ir nuostabių melodijų tikrai nepritrūks!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis