Rugpjūčio 25 d., šeštadienį, 19 val. Birštono kurhauze skambės lyrinėmis nuotaikomis nuspalvinta vokalinės muzikos programa „Sonetas meilei“, kurią klausytojams dovanos tenoras Mindaugas Zimkus, baritonas Giedrius Prunskus ir pianistė Paulė Gudinaitė. Sekmadienio popietę įvyks net du festivalio koncertai: rugpjūčio 26 d., sekmadienį, 14 val. Molėtų r. Dubingių Šv. Jurgio bažnyčioje publikos numylėtinis Liudas Mikalauskas, kartu su pianiste Beata Vingraite ir klarnetininku Valdu Andriuškevičiumi pristatys originalią programą „Tėvo Stanislovo varpai“, o rugpjūčio 26 d., sekmadienį, 17 val. Jonavos Joninių slėnyje skambės programa „Operos muzikos magija“, kurią atliks Kauno miesto simfoninis orkestras, diriguojamas Vilmanto Kaliūno bei du nuostabūs solistai Lina Dambrauskaitė ir Kostas Smoriginas.
Įkvėpti Williamo Shakespeareo sonetų daugelis kompozitorių kūrė nuostabiausius muzikos kūrinius. Trijų dainos žanrui neabejingų atlikėjų parinktoje programoje skambės ne tik į muzikos garsus įpintos W.Shakespeareo eilės, bet ir Franzo Schuberto, Tadeuszo Bairdo, Benjamino Britteno, Zitos Bružaitės, Giedriaus Kuprevičiaus ir kitų kūrėjų muzikoje įprasminti Francesco Petrarca, Michelangelo Buonarroti, Vytauto Mačernio bei kitų poetų meilės lyrikos šedevrai. Ar lyrika visuomet švelni ir romantiška, ar gali būti aštri, sarkastiška, o gal netgi įžūli? Atsakymą į šį klausimą klausytojai sužinos koncerto „Sonetas meilei“ metu. Programos atlikėjai du Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai: tenoras M.Zimkus ir baritonas G.Prunskus, kurių repertuare Lied žanras užima labai svarbią vietą. Pianistė P.Gudinaitė tikra šio žanro žinovė, prieš metus apgynusi menų daktaro disertaciją, kurioje nagrinėjami soneto įprasminimo vokalinėje muzikoje ypatumai.
L.Mikalausko ir jos scenos partnerių parengtoje programoje „Tėvo Stanislovo varpai“ klausytojai turės progą prisiminti, o gal net iš naujo pažinti didį Dievo ir Tėvynės tarną vienuolį kapuciną, kunigą, iškilų pamokslininką Tėvą Stanislovą Mykolą Algirdą Dobrovolskį. Popietės metu skambės dainos, atspindinčios Tėvo Stanislovo gyvenimo kelią, vedusį per tremtį, okupaciją ir atgimimo laikotarpį. Tėvas Stanislovas viena iškiliausių Lietuvos asmenybių, kurios gėrio ir ramybės šviesa dar rusena kiekvieno iš mūsų širdyje. Iškentėjęs net dvi tremtis, sovietinės valdžios mėtytas po atokiausius Lietuvos kampelius, aktyviai priešinęsis sovietinei okupacijai, globojęs socialiniame užribyje esančius, nuo priklausomybės ligų kenčiančius žmones, bažnytinio ir liaudies meno rinkėjas. Po ilgų priverstinių klajonių jis pagaliau surado savo namus mažutėlėje Paberžėje ir ten priėmė kiekvieną, norintį augti tikėjime. Iš visos Lietuvos pas Tėvą Stanislovą krikštyti, tuoktis, priimti pirmuosius sakramentus, laidoti artimuosius, pasiguosti, pabūti jo artumoje traukė žmonės. Koncerto metu aidės iškiliojo dvasininko surinkti ir naujam gyvenimui prikelti varpai, kurių gaudesiu vis dar skamba dažnai kartoti Tėvo Stanislovo žodžiai: „Gėris ir meilė! Gėris ir meilė!“. Nors nuo dienos, kai Tėvas Stanislovas iškeliavo Dievo globon, pabėgo jau trylika metų, daugelis lietuvių jį prisimena kaip puikų, nepakartojamą žmogų. Šis koncertas dar viena proga mintimis sugrįžti į dvasingą ir atjaučiančią Tėvo Stanislovo asmenybės šviesą.
Operos meno gerbėjai turėtų nepraleisti progos išgirsti nuostabiausias šio žanro kūrinių ištraukas, sklindančias per tyrą Jonavos Joninių slėnio erdvę. Prie Kauno miesto simfoninio orkestro pulto stosiantis dirigentas V.Kaliūnas intriguojančiais, išraiškingais, daugiaplaniais pasirodymais sparčiai augina savo talento gerbėjų būrį. Spaudoje apie jį atsiliepiama kaip apie tobulą dirigentą, valdantį orkestrą taupiais mostais, žavintį publiką spinduliuojančia aistra bei neįtikėtinu įsijautimu. Dažnai jis įvertinamas kaip jautrus ir empatiškas dirigentas, kurio vadovaujamas orkestras trykšta muzikavimo džiaugsmu ir meistriškai atlieka kūrinius. Publikos simpatijas kiekvieno pasirodymo metu pelnanti švelnaus tembro soprano savininkė L.Dambrauskaitė nuoširdi, šiluma ir svajonėmis spinduliuojanti atlikėja. Šiuo metu vokalinį meistriškumą ji tobulina Londono Karališkosios akademijos operos studijoje. Ji nuolatos dalyvauja įvairiuose projektuose ir festivaliuose, prieš trejus metus debiutavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
K.Smoriginas vienas perspektyviausių šiandienos bosų-baritonų. Jo kūrybinis kelias užsienyje ir Lietuvoje klostosi ypač sėkmingai. Keletas paskutinių solisto karjeros metų pažymėti debiutais Santjago, Drezdeno, Santa Fe ir Vilniaus operos teatruose bei ryškiais pasirodymais prestižiniuose operos festivaliuose. 2014 metais jis buvo vienas iš trijų daugiausiai kartų scenoje dainavusių viso pasaulio bosų-baritonų. Neseniai debiutavęs Milano „La Scala“ teatre, solistas grįžo į Londoną, kur dainavo boso partiją premjerinėje Karolio Szymanowskio „Stabat Mater“, Prancūzijos žiūrovai susižavėję plojo jo Leporelui Bordo operos teatro scenoje, o išrankieji amerikiečiai Figarui nacionaliniame Vašingtono ir San Francisko operos teatruose.