Gimei, užaugai Vilniuje, studijavai Škotijoje, o dabar jau penkerius metus gyveni Turkijoje, taip pat esi daug keliavusi, aplankiusi beveik visas Europos šalis ir nemažai egzotiškų. Kokiomis (geromis ir blogomis) charakterio savybėmis iš kitų tautų išsiskiria lietuviai?
Lietuviai – gilūs ir protingi. Bent jau su mane supančiais žmonėmis galima pasikalbėti įvairiausiomis temomis, padiskutuoti. Skaičiau straipsnį, kad Lietuva pagal išsilavinusių moterų skaičių Europos Sajungoje yra pirmojoje vietoje. Iš tiesų, lietuvės – ne tik gražios, bet ir stiprios, nepriklausomos, turinčios savo nuomonę. Net mūsų prezidentė – moteris. Taip pat pagal lyčių lygybę esame 25-oje vietoje pasaulyje (Turkija – 130-oje). Pasaulyje lietuviai garsėja tuo, kad yra labai darbštūs, veiklūs, atsakingai žiūrintys į savo pareigas. Tikrai turime kuo didžiuotis. Bet, deja, pastebiu ir blogų dalykų – grįžus į Lietuvą labai krenta į akis, kad daug piktų, gyvenimu nepatenkintų žmonių.
Kaip dažnai sugrįžti į Lietuvą? Ko čia labiausiai pasiilgsti?
Labiausiai pasiilgstu savo mažosios sesutės (tarp mūsų – 14 metų skirtumas, tad padėjau mamai ją auginti) ir kitų šeimos narių, taip pat draugų, lietuviško maisto, gryno oro, stovyklavimo prie upių ir ežerų. Lietuvoje labai graži gamta – Turkijoje žalumos trūksta. Taip pat pasiilgstu lietuvių kalbos, tiesiog pabūti tarp saviškių, ir dvasingesnių renginių, kurie atitinka mano pasaulėžiūrą.
Grįžtu kiekvieną vasarą, nes organizuoju festivalį. Kartais grįžtu ir Kalėdoms, bet kadangi atostogų neturiu daug, per jas labiau traukia į dar nelankytas šalis, o ne į Lietuvą. Pavyzdžiui, šią žiemą skridau į Tailandą (kur labai patiko ir noriu vėl sugrįžti).
Kuo sužavėjo Turkija? Kokie keliai atvedė į šią šalį?
Stambulą pamilau iš pirmo žvilgsnio. Čia skridau pagal Erasmus mainų programą studijuodama magistrantūroje. Buvo sausio mėnuo: kai palikau Lietuvą, termometro stulpelis rodė -200C, o atvykus į Stambulą buvo +50C. Švietė saulė, ošė jūra, labai gražiai atrodė spalvoti Stambulo namukai. Pagalvojau: ar tai realybė, ar tikrai aš čia gyvensiu? – Viskas atrodė kaip pasaka! Buvau labai svetingai priimta – turkai pasirodė labai draugiški, komunikabilūs, svetingi. O ir mieste galybė pramogų, kultūrinių renginių, spektaklių, koncertų – nuobodžiauti tiesiog nebuvo kada.
Kai grįžau į Lietuvą baigti mokslų, Turkijos ir joje sutiktų žmonių labai ilgėjausi. Tačiau tuomet dar nežinojau, kad grįšiu čia gyventi. Viskas įvyko spontaniškai: gavusi diplomą nuvažiavau atostogų ir supratau, kad grįžti į Lietuvą nebenoriu. Į atgal skrendantį lėktuvą tiesiog nebeįsėdau. Dar ir aplinkybės susiklostė labai palankiai: bičiulis pasiūlė apsistoti pas jį kol susirasiu darbą ir kur gyventi, o atostogų skridusi draugė atvežė daugiau daiktų.
Turkija žavi daug kuo. Visų pirma – puikiu klimatu: čia net ir spalį dar gali maudytis jūroje ir degintis, o žiemą retai kada atvėsta žemiau kelių laipsnių. Taip pat patinka turkų charakteris ir tradicijos. Labai patinka, kad Stambulą supa jūros – savaitgalį važiuoju į kokius nors nedidelius pajūrio miestukus ar plaukiu į Princesių salas. Labai patinka, kad čia svarbi šeima ir gerbiami vyresni žmonės.
Kaip leidi savo laisvalaikį, kokių pomėgių turi?
Labiausiai mėgstu leisti laisvalaikį bendraudama su žmonėmis ir keliaudama. Su draugais einame į restoranus, įvairius renginius. Neseniai atradau karaoke – ji labai gerai atpalaiduoja, tad su vienu draugu einame kone kiekvieną savaitę. Maistas restoranuose čia pigus. Taip pat domiuosi naujienomis, seku pasaulio įvykius, skiriu laiko profesiniam tobulinimuisi – skaitau, žiūriu videoįrašus, einu į paskaitas, kursus. Mėgstu šokti – ne be reikalo tapau šokio terapeute. Labai patinka ir piešti, tik, deja, tam dabar turiu labai mažai laiko.
Kokias psichologines, dvasines technikas taikai savo gyvenime? Kaip nugali stresą, nerimą, blogą nuotaiką?
Užklupus nemalonioms situacijoms bei jausmams išsipasakoju draugams. Taip pat labai padeda meditacinės muzikos klausymasis, relaksacija, pati sau darau reiki gydymą bei masažus. Taip pat stengiuosi objektyviai įvertinti situaciją – ar tikrai yra taip blogai, kaip atrodo, ir ko iš šios nemalonios patirties galima išmokti.
Nėra sveika nei per daug reikšti emocijas, nei jas užgniaužti. Idealiausia yra išsiugdyti išmintį taip, kad tam tikra emocija, pavyzdžiui, pyktis, tiesiog nekiltų. Bet tai jau labai aukštasis pilotažas (šypsosi).
Kokiais moto vadovaujiesi? Kas tau gyvenime svarbiausia?
Gyvenk ir džiaukis. Įvertink tai, ką turi, tačiau ir įdėk pastangų gauti tai, ko trūksta, bei spręsk kylančias problemas. Mylėk save ir kitus. Darant gyvenimo sprendimus laimė ir sveikata turi būti prioritetas. Darau tai, ką noriu, dirbu darbą, kurį dievinu, taip pat užsiimu savanoriška veikla.
Pasidalink savo laiko planavimo paslaptimis. Turi net keletą labai skirtingų veiklų – kaip viską suspėji?
Nėra jokios didelės paslapties – suspėju, nes kai reikia, dirbu ir vakarais ar savaitgaliais. Manau, svarbiausia, kad darytum tai, kas įdomu, tuomet tai ir nebus kančia. Pavyzdžiui, jei man reikia nueiti į organizacijos, kurioje savanoriauju, susitikimą, žiūriu į tai kaip į susitikimą su bendražygiais, o ne kaip į darbą. Mokyti taip pat labai patinka, savo mokinių pasiilgstu ir net laukiu kada vėl prasidės mokslo metai. Jei darbų susikaupia labai daug, pasidarau sąrašą, kurie yra skubiausi ir svarbiausi, ir atliktus žymiuosi pliusiuku – stebėti kaip sąrašas mažėja nuteikia labai maloniai.
Šiuo metu esi vieniša. Kokias vyro savybes vertini labiausiai?
Supratau tai, kad svarbiausia – ne konkrečios vyro savybės, kurios patinka, ne kriterijai, pagal kuriuos renkiesi, o santykių kokybė su žmogumi, kiek vienas kitą atitinkame. Svarbu kaip žmogus elgiasi su tavimi, kiek šiuos santykius vertina. Man patinka daug pasiekę, į tikslą orientuoti vyrai, tačiau dažnai jie būna ir labiau užsiėmę, mažiau laiko galintys skirti moteriai. Žinoma, patinka gerai atrodantys vyrai, tačiau jie supranta, kad traukia akį, ir dažnai būna mergišiai. O ištikimybė man yra didelė vertybė. Jei kas primygtinai prašytų išrinkti man svarbiausią vyro savybę, tai būtų pozityvumas.
Ką manai apie turkų vyrus? Apie juos sklando įvairiausių legendų.
Sako, kad jie pamišę dėl moterų. Iš tiesų taip ir yra. Jei jiems patinki – iš karto rodo dėmesį. Vienas tai erzina, kitos tuo mėgaujasi. Jeigu man patinka žmogus, tuo dėmesiu džiaugiuosi, jeigu ne, iškart aiškiai parodau, kad nenoriu bendrauti, kad nieko nesitikėtų. Dar sakoma, kad vyrai ir moterys Turkijoje negali būti draugais. Netiesa – turiu puikių draugų turkų, su kuriais romantiški santykiai nesieja.
Jei reikėtų rinktis, kas tai būtų - šeima ar karjera?
Planuoju derinti abu dalykus. Tačiau, jei kuriame nors gyvenimo tarpsnyje reikėtų rinktis, manau, svarbiau būtų šeima.
Kokios, tavo manymu, didžiausios Lietuvos problemos? Kaip vertėtų jas spręsti?
Turime didžiausią visoje Europos Sąjungoje savižudybių ir skyrybų skaičių, labai didelę alkoholizmo problemą, tiek tarp vaikų ir paauglių, tiek tarp suaugusiųjų paplitusias patyčias, smurtą artimoje aplinkoje, trūksta pozityvumo, supratingumo, geranoriškumo. Net du trečdaliai Lietuvos žmonių jaučiasi nelaimingais.
Manau, svarbiausia prevencija yra jauname amžiuje – darželiuose ir mokyklose, kai žmogaus psichika dar tik formuojasi. Svarbu užtikrinti emocinį ir socialinį ugdymą ir siekti, kad psichologinė pagalba būtų visiems prieinama.
Ar pati esi laiminga?
Taip, esu laiminga. Žinoma, jei atsitinka kas nors negero man ar artimiesiems, nesijaučiu gerai, tačiau tvarkausi. Pavydžiui, pavasarį mirė mano močiutė, pas kurią vaikystėje leisdavau vasaras, buvome labai artimos, ir skausmas buvo didžiulis. Manau, kad man šiek tiek lengviau, nes turiu psichologės išsilavinimą, žinau įvairių metodikų, kurios palengvina nemalonias būsenas. Bet šiaip esu laimingas žmogus, esu patenkinta tuo, ko pasiekiau, kokį gyvenimą susikūriau.
Kokie tavo ateities planai?
Nesu labai į ateitį orientuotas žmogus. Kaip sakoma, svarbiausia vadovautis ne praeitimi ar ateitimi, o dabartimi – tą ir darau. Esu patenkinta tuo, kur dabar savo gyvenime esu, stebiu ženklus ir klausausi širdies – jei pasitaikys naujų galimybių, jomis pasinaudosiu, jeigu ne – irgi nenusiminsiu. Kol kas esu Turkijoje, o ateityje gal persikelsiu į kitą šalį. Dauguma gerų dalykų man nutinka neplanuojant, spontaniškai.
Šį savaitgalį, rugpjūčio 3-5 dienomis kaimo sodybos „Aukštupys“ teritorijoje netoli Vilniaus vyks jau aštuntąjį kartą organizuojamas dvasinių, psichologinių, kūno praktikų ir kūrybinių veiklų festivalis „Mandala“". Kaip jis atsirado? Ką reiškia jo pavadinimas? Kam šis renginys skirtas?
2010 m. su bičiuliu apsilankiau Latvijoje organizuojamame dvasinių praktikų festivalyje „Gara vasara“. Jis labai įstrigo – patiko viskas: ir programa, ir susirinkę žmonės, ir bendra atmosfera. Pajutau, kad būtų nuostabu surengti tokį renginį Lietuvoje. Kadangi bičiulis yra renginių organizatorius, pasiūliau jam organizuoti kartu. Jis sutiko, visgi netrukus mūsų keliai išsiskyrė. Tačiau buvau taip įkvėpta, kad nepabijojau darbo tęsti viena. Pirmoji „Mandala” buvo surengta 2011-aisiais ir buvo pirmasis tokio pobūdžio renginys Lietuvoje.
Palyginus su latvių savo renginio programą praplėčiau: be dvasinių jame rengiami ir psichologijos, kūno bei kūrybiniai užsiėmimai. Taip pat nuo šiemet festivalyje yra nauja – pramogų erdvė.
Šis festivalis skirtas norintiems rūpintis savo gerove – tiek psichine, tiek fizine – beje, jos yra labai susijusios. Renginyje galima susipažinti su įvairiomis praktikomis, kaip tapti laimingesniais bei sveikesniais, kuriose vėliau bus galima gilintis savarankiškai. Tai puiki proga ne tik sužinoti naujų dalykų, bet ir puikiai pailsėti gamtoje pozityvių žmonių apsuptyje, susipažinti su bendraminčiais ir gauti įkvėpimo bei palaikymo gyvenimo permainoms. O mokytojams tai puiki proga pristatyti savo veiklas. Beje, į festivalį galima atvažiuoti su visa šeima.
Renginio pavadinimą pasiūlė vaikinas, su kuriuo kartu lankėmės festivalyje „Gara vasara“. Man jis pasirodė tinkamas. Mandala – tai harmoningas, simetriškas, centruotas piešinys. Išvertus iš sanskrito kalbos šis žodis reiškia ratą, diską, sferą, o plačiąja prasme – dėsningumą ir simetrišką struktūrą. Visos didžiosios pasaulio religijos naudoja mandalą kaip dieviškumo ir vienybės simbolį. Mandalų piešimas naudojamas medituojant kaip instrumentas norint koncentruoti protą, tai taip pat gali būti naudojama kaip savarankiška psichologinė praktika. „Mandalos“ festivalis sukuria saugią ir stimuliuojančia aplinką darbui su savimi.
Kuo įdomi šių metų programa? Kurių paskaitų, užsiėmimų nederėtų praleisti?
Man pačiai itin džiugu, kad muzikinėje dalyje šiemet pasirodys Ieva Zasimauskaitė. Kai ji šiemet atstovavo Lietuvą „Eurovizijos“ konkurse, visa širdimi ją palaikiau. Jos daina „When We Grow Old“ yra apie meilę ir puikiai atspindi „Mandalos“ viziją. Be to, ji yra vegetarė ir užsiima dvasinėmis praktikomis. Manau, jog jos dainos festivalyje įkvėps daug žmonių. Taip pat labai įdomus žmogus, atvykstantis į festivalį – žinomas atlikėjas iš Kolumbijos Felipe Duarte. Jo kūryboje susipina šiuolaikinė muzika ir šamaniški garsai. Atlikėjas surengs ne tik koncertą, bet ir specialias Mėnulio jaunaties bei ugnies ceremonijas. Tai gilios, sutelkiančios meditatyvios praktikos, padedančios harmonizuotis su aplinka.
Vienas iš užsiėmimų, į kuriuos rekomenduoju būtinai nueiti – psichoterapeuto Aido Gytenio Giedraičio ir savęs pažinimo praktikų mokytojos Amijos Bernal vedamą „Susitikimą su vidiniu vaiku“. Jame lektoriai padės atkurti ryšį su pirminiu savo džiaugsmo ir spontaniškumo pradu.
Įdomi saviugdos trenerių bei Rytų filosofijos žinovų Klaido Žutausko ir Dalios Vengrytės paskaita „Jo ir jos meilės kalbos“ – joje pasakos apie tai kaip meilę reiškia skirtingos lytys ir kaip išvengti nesusipratimų bei konfliktų. Kitas poroms skirtas užsiėmimas – tantros mokytojų Bharganath ir Bhavani iš Latvijos „Sakralus tantros susitikimas“ padės sustiprinti ryšį. Įdomus ir pikantiškas dao praktikų instruktorės Editos Esenku vedamas užsiėmimas „Seksualinės dao praktikos“.
Rekomenduoju ir psichologės Ainos Adomaitytės paskaitą „Emocijų valdymas“, o turintiems ar ketinantiems turėti vaikų siūlau nueiti į psichologės Simonos Maciukevičiūtės paskaitą „Kaip mokyti vaiką pažinti ir tinkamai reikšti emocijas”. Žymi psichologė, penkių knygų autorė Genutė Petronienė ves užsiėmimą „Darbas su asmenybės dalimis“. Taip pat manau, jog verta nueiti į psichologės Ingos Juodkūnės paskaitą „Psichologinis atsparumas“.
Iš kūno praktikų norėčiau paminėti jogos trenerės Aušros Žemaitės užsiėmimą moterims „Hormonų jogos terapija“, kuriame ji mokys kaip darant specialius pratimus atsikratyti PMS, taip pat natūralaus regėjimo atstatymo specialistės Jūratės Aleškevičiūtės vedamą treniruotę „Regėjimo joga“.
Kūrybinių užsiėmimų erdvėje bus galima išmokti pasigaminti muilą, smilkalus, šokti japonišką kaoshiki šokį, supilti mandalą iš smėlio.
Kalbino Elija Stonkutė
