Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Didi diena Kaunui - pilies kieme stojo didingas „Laisvės karys“ („Vytis“)

Ketvirtadienio vakarą Kauno pilies kieme tūkstančių kauniečių bei šimtų kviestinių svečių akivaizdoje atidengta „Laisvės kario“ skulptūra, populiariai vadinama „Vyčiu“, atkeliavusi iš Ukrainos praėjusį savaitgalį ir pastatyta ant iš anksto jai parengto pjedestalo.

„Labai simboliška, kad Valstybės dienos išvakarėse Kaunas tapo istoriniu epicentru, subūrusiu viso pasaulio lietuvius prasmingai misijai. Ir šiandien mes visi kartu tapsime šio iškilaus momento liudininkais“, - skelbdamas apie skulptūros „Laisvės karys“ atidengimo prie Kauno pilies pradžią, ketvirtadienio vakarą į kelių tūkstančių kauniečių minią prabilo miesto savivaldybės organizuoto renginio vedėjas Gintaras Mikalauskas.


Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotr.

Iškilmės prasidėjo Kauno muzikos ansamblio „Ainiai“ giedama Tautiška giesme, prisijungė ir prie Kauno pilies susirinkusi kauniečių minia. Buvo pristatyti šventės svečiai. Aplink skulptūrą, kurios neoficialiai niekas kitaip nevadina kaip Vyčio paminklu, susispietė būrys šokėjų, vilkinčių stilizuotais vaidilų rūbais, tarsi žiedu ją apjuosė Lietuvos istorinėmis vėliavomis. Prie „Laisvės kario“ išsirikiavo riteriai su žirgais iš klubo „Viduramžių pasiuntiniai“, ant laiptų į Kauno pilį - bajorų klubų nariai, laikydami istorines Vytauto laikų vėliavas...

Tarp garbių svečių, pakviestų į didingą šventę Kaune, - prezidentas Valdas Adamkus, užsienio šalių diplomatai, aukšti Suomijos ir Lenkijos valdžios pareigūnai, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, skulptūros autoriai iš Lietuvos bei Ukrainos, Vyčio paramas fondo nariai ir rėmėjai. Invokacijai už Lietuvą pakviestas Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas.


Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotr.

„Net kelis amžius į Lietuvą plūdusios prabangiais šarvais pasidabinusių riterių voros kaip į akliną sieną atsitrenkdavo į Kauną. Atsimušdavo ne į akmenis, o į Miesto gynėjus. Kauno pilis gynė Lietuvą, o už jos stovėjo visa Tauta, visa Lietuva.

Kaunas ne vieną kartą buvo tapęs Lietuvos širdimi. Taip pat ir XX amžiaus pradžioje, kai būtent iš čia buvo kuriama žmonių Respublika, kai Steigiamasis Seimas skelbė visų Lygybę, kai per trumpiausią laiką ant kojų atsistojo ūkis, finansai, kai lietuviškas produktas garsėjo Europoje.

Šiandien Kauno piliečiai ir visos Lietuvos žmonės šioje istorinėje vietoje, kur jau sprendėsi krašto likimas, stato Laisvės Karį. Stato tada, kai minime pirmąjį šimtą metų nuo Demokratinės Respublikos paskelbimo. Daug kas, žvelgdamas į Laisvės Karį, atpažins amžinąjį Lietuvos Simbolį. Jam lemta stovėti prie narsuolių krauju aplaistytos Kauno pilies, kad mums ir ateinančioms kartoms primintų Laisvės kainą, kad jis skelbtų per praeities kovų aukas tvirtai į ateitį žengiančią mūsų Lietuvą“, - miesto ceremonimeisteris Kęstutis Ignatavičius perskaitė tekstą ateities kartoms, statant „Laisvės karį“ jau įmūrytą kapsulėje į postamentą.

Nugriaudėjus istorinės XV a. patrankos šūviui, paminklas iškilmingai buvo atidengtas.


Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotr.

„Ne veltui mūsų šių laikų atėjūnai stengėsi išmesti Vytį iš istorijos vadovėlių. Aš nuoširdžiai tikiu, kad ir šiandien Vytis yra vienijantis simbolis. Būkime vieningi Vyčio istorijos tęsėjai“, - ta iškilia proga tardamas sveikinimo žodį, sakė prezidentas Valdas Adamkus.

Seimo pirmininko V. Pranckiečio sveikinime buvo pabrėžta, kad „Laisvės karys“ sugrįžo pakelta galva ir kalaviju. Sugrįžo aukso raidėmis įrašytas į istoriją. Ir nuo šiol šalia Kauno pilies stovėsiantis Laisvės karys žymės visų laisvės kovotojų ryžtą“.

Vedėjo pakviestas, žodį tarė ir Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvių bendruomenės krašto valdybos narys Donatas Janutas.

„Šis simbolis jungia mus visus lietuvius, kur pasaulyje mes bebūtume. Vytis čia pastatytas ne dėl to, kad valdžia nurodė, bet kad mes visi vieningai surinkome aukas - ir tai geriausias dalykas“, - pabrėžė D. Janutas.


Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotr.

Savo įžvalgomis dalinosi skulptūros autoriai Nacionalinės meno premijos laureatas, prof. Arūnas Sakalauskas, Ukrainos skulptoriai Olesis Sydorukas ir Borisas Krylovas. Kalbėjo ir „Vyčio paramos fondo“ valdybos pirmininko pavaduotojas Vilius Kavaliauskas.

Tarti žodį Kaunui ir Lietuvai buvo pakviestas ir miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kurio iniciatyva bei su miesto Tarybos pritarimu apsispręsta „Laisvės karį“ pastatyti Kaune.

„Šiandien Kaunas įteikia pačią gražiausią dovaną jubiliejų švenčiančiai Lietuvai. Tai bus paminklas, kuris gali vienyti ir rodyti kelią visai Lietuvai“, - sakė meras, nuoširdžiai dėkodamas visiems, padėjusiems įgyvendinti gražią idėją. Jis kartu padėkojo ir Kauno miesto savivaldybėje dirbančiai savo komandai, pavadindamas ją „geriausia šimtmečio komanda“.

Skambėjo maršai, „trispalvį skrydį“ šventės proga skrisdami virš Senamiesčio, demonstravo „Kauno aeroklubo“ trys akrobatiniai lėktuvai JAK, paskui save „brėždami“ Lietuvos valstybės vėliavų spalvomis išryškintas dūmų juostas.

Viena šventės dalis baigėsi pirotechnikos efektais, o vėliau čia pat prasidėjo tarptautinio festivalio „Operetė Kauno pilyje“ vakaras.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?