Spektaklio pavadinimas – tai precentoriaus K. V. Šulco citata, įrašyta mirimo metrikų knygoje: „Jis buvo <...> sąžiningas žmogus. Ne pagal šio pasaulio madą, bet ištikimas draugas ir per 9 metus, kai aš buvau su juo kartu, nesu nė sykio su juo susikivirčijęs..."

Teatrui visą spalio mėnesį švenčiant 55–ių metų jubiliejų, Didžiojoje scenoje vyksta paskutiniosios R.Kazlo režisuojamos repeticijos prieš spektaklį.

Aktorius į Vilniaus teatrą „Lėlė“ su savo statoma medžiaga atkeliavo jau antrąsyk: prieš tai teatre buvo pristatytas jo išskirtinio dėmesio susilaukęs spektaklis „Geležis ir sidabras“ pagal Vlado Šimkaus poeziją. Šįkart, kartu su dailininke Neringa Keršulyte, R.Kazlas vėl siekia atgaivinti scenoje poetinį žodį, suteikti kūną fantazijai apie vieną did\iausių Lietuvos kūrėjų.

„Kai skaitai Donelaitį, tiesiog jauti, jog tas žodis, ne užrašytas, o įrėžtas raukšlėse per ilgus metus. Jis atsineštas iš laukų, prakaite mirkytas, lietuje praustas, kvepiantis dešrom, lašiniais, žolelėm, nugirstas iš lakštingalos, pelėdos... Tai žmogus, sugebėjęs savo triūsą ir vargą paversti eilėmis. „Metai“- tiesiog gyvenimo vargas tapęs poezija“ – teigia aktorius Rolandas Kazlas.