Didžiojoje teatro scenoje žiūrovai turės galimybę išvysti pirmą kartą Lietuvoje statomo lenkų dramaturgo Pawelo Demirskio pjesę „Nesistebėk, jei kas nors ateis padegti tavo namų“.

Agnių Jankevičių jau kurį laiką domina socialinės temos, ypatingai susijusios su kapitalistinio pasaulio dilemomis. Lietuvoje, o ir visoje Europoje, jis įžvelgia demokratijos piktžaizdes, kurios pavergia vidurinės klasės piliečius tarnauti nematomoms ir, regis, neįveikiamoms jėgoms.

„Visa pasaulio istorija skaičiuojama ciklais, – sako A. Jankevičius, – įdomu, kad ciklas pasiekia savąjį piką, kuomet išsivysto vergų ir vergvaldžių sistema. Tada įvyksta viską griaunanti revoliucija, o vėliau persitvarkymas. Dar kurį laiką iš idėjinės inercijos tautos gyvena ir kuria kažką naujo, kol vėl sugrįžta į tą pačią vergų sistemą. Man atrodo, kad tai, kas dabar vyksta Europoje, tai ėjimas į tą piką – vergų ir vergvaldžių santykius“.

Jau penktąjį spektaklį Jaunimo teatre kuriantis režisierius, tik perskaitęs P. Demirskio pjesė suprato, kad jų mintys sutampa. Nors dramaturgas dėl šios ir kitų savo pjesių sulaukė nemažai priekaištų iš Lenkijos politikų, jis nebijo kalbėti apie skaudžius visuomenės aspektus. Prieš keletą metų Lodzę sukrėtė tragedija – italų kompanijos fabrike neaiškiomis aplinkybėmis žuvo jaunas darbininkas. Vadovybė kratėsi atsakomybės, bandė papirkti darbininko giminaičius.

P. Demirskiui tai buvo impulsas pradėti rašyti apie tai, kas keletą dienų buvo aktualiausia tema laikraščiuose. Jo istorijos epicentre – kūdikį dėl streso praradusi žuvusio vyro žmona. Suvokdama savo padėties beviltiškumą, moteris vis tiek imasi sizifo darbo ir nusprendžia savarankiškai ištirti vyro mirties aplinkybes.

Pasak A. Jankevičiaus, šiuo metu jo pagrindinis tikslas yra padaryti taip, kad tai nebūtų tik vieno žmogaus drama: „Kiekvieną dieną girdime naujienas apie karus, televizoriuje matome kaip žūsta žmonės, bet iš esmės tai mūsų nejaudina. Mano užduotis – paimti žiūrovą už rankos ir nuvesti jį į kreivų veidrodžių karalystę, kad Demirskio istorija būtų ne tik išgirsta, bet ir įsisąmoninta.“

P. Demirskis (g. 1979 m.) baigė architektūros, vėliau žurnalistikos studijas Vroclave. 2002 m. pirmąkart debiutavo kaip dramaturgas profesionalioje teatro scenoje. Daugiausiai dirba kartu su režisiere Monika Strzepka, kuri garsėja socialiai kritiškais teatro pastatymais netradicinėse erdvėse. 2006 m. P. Demirskis lankėsi Lietuvoje „Menų spaustuvės“ organizuotame „Drama Jam Session“ jaunųjų dramaturgų projekte.

Lenkų dramaturgui teatro scena – tai politinių debatų vieta. Jo argumentai yra kasdienio gyvenimo faktai, liudijantys apie niūrią eilinio piliečio padėtį kovoje su nykstančiu žmogiškumu demokratinėje valstybėje.  „Aš tikiu, kad teatras privalo būti publicistinis, bent jau ta prasme, kaip mums vaizduojamas ir pateikiamas pasaulis“, – sako dramaturgas P. Demirskis.