Lenkų režisieriaus dokumentiniame spektaklyje – negirdintys aktoriai ir skirtingų tautų gestų kalbos

Varšuvos Nowy teatras, žinomas kaip Krzysztofo Warlikowskio teatras, įvairiais spektakliais kuria naują atvirą erdvę žiūrovams, pirmiausia įvairiais aktualiais ir visuomeniškai angažuotais spektakliais.

Šių metų rugsėjo pabaigoje čia įvyko Wojteko Ziemilskio dokumentinio spektaklio „Vienas gestas“ (Jeden gest) premjera. Per pasaulinę kurčiųjų dieną pirmą kartą pristatytas spektaklis jau keliaus į pirmąsias savo gastroles - lapkričio 5–ą ir 6–ą dienomis jis bus rodomas „Menų spastuvėje.“

Statydamas vieną spektaklį režisierius susidūrė su kurčiųjų gestų tema ir išsiaiškino, kad nėra vienos gestų kalbos – tik 8-ajame dešimtmetyje buvo sukurta tarptautinė kalba Gestuno. Jis pradėjo gilintis į šią temą, susipažino su negirdinčiaisiais ir taip pamažu gimė naujas kūrinys.

Organizatorių nuotr.

Šiame vieno garsiausių lenkų performerio, įvairių akcijų rengėjo Wojteko Ziemilskio spektaklyje kurtieji nevaidina – jie tiesiog pasakoja apie nepažįstamą savo pasaulį – nors iš tiesų, jis tas pats, kaip ir visų kitų. Girdintiesiems gali atrodyti, kad kurtieji yra vienalytė žmonių grupė, tačiau negirdintis lenkas nesusikalbės su negirdinčiu lietuviu lygiai taip, kaip nesusikalba ir girdintieji. Kiek kurtieji turi galimybių lankytis kine, teatre ir ką jie gali suprasti? O kaip girdėti muziką, juo labiau ją kurti? Ar Beethovenas buvo vienintelė išimtis per visą pasaulio istoriją? Ar girdime tik ausimis? Apie šiuos ir kitus jautrius klausimus kalba spektaklis „Vienas gestas“. Tai spektaklis apie susikalbėjimą, todėl čia svarbi yra publika, tos pačios visuomenės nesusitinkančios dalys, kurios galėtų atrasti viena kitą. Svarbu, kad šie du pasauliai susitiktų.

Organizatorių nuotr.

Po premjeros Varšuvoje, spektaklis susilaukė puikių kritikų atsiliepimų. Piotr Morawsi, viename populiariausių Lenkijos kultūros žurnalų „Dwutygodnik.com“ teigia, kad „Iš Wojteko Ziemilskio „Vieno gesto“ galima daug ką sužinoti. Apie negirdinčiųjų pasaulį ir apie įvairias ženklų sistemas. Apie nematomą mažumą ir apie kalbą. Tai temos teatrui, kuris nori būti arti gyvenimo, nes tai ir spektaklis apie keturis veikėjus su jų istorijomis, pergalėmis ir pralaimėjimais, svajonėmis ir nusivylimais. Tačiau valandos trukmės spektaklis anaiptol ne edukacinis teatras, - viskas čia taip performatyvu! Pagaliau pagrindinė medžiaga čia yra gestas“.

Organizatorių nuotr.

Režisierius Wojtekas Ziemilskis teigia gestų kalba susidomėjęs ir kaip dar viena komunikacijos rūšimi, kurios nepažįstant, mūsų kalbos suvokimas yra ribotas: „Čia mane domina komunikacija – žinios, emocijos, kultūros perdavimas (ir formavimas, ir pakeitimas). Jei kalba apibrėžia pasaulį („Mano kalbos ribos yra mano pasaulio ribos“, kaip sakė Wittgensteinas), tai ką galime sužinoti iš negirdinčiųjų kalbų? Kas jų bendravimo patirtyse yra universalu, o kas – ypatinga?“

Nuotraukų autorius - Kobas Laksa

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis