Dažniausiai taip nutinka todėl, kad skiriasi individualūs gyvūnų poreikiai: genetika, aktyvumo lygis, jautrumas tam tikriems ingredientams ir kasdienis ritmas. Tinkamai parinktas maistas tampa ne tik energijos šaltiniu, bet ir svarbiausiu augintinio gerovės bei ilgaamžiškumo pamatu.
Nuo ko pradėti: individualūs poreikiai, lemiantys pasirinkimą
Pirmasis žingsnis – atsakyti sau į kelis bazinius klausimus, kurie iš karto susiaurina paiešką:
●Rūšis ir prigimtis. Katės yra tikros mėsėdės, todėl joms mityboje gyvybiškai svarbūs kokybiški gyvūninės kilmės baltymai bei juose esančios nepakeičiamos aminorūgštys (ypač taurinas), taip pat pakankamas skysčių kiekis. Šunų mitybos poreikiai yra lankstesni, tačiau jiems lemiami kriterijai dažniausiai yra veislės dydis ir aktyvumo lygis.
●Gyvenimo būdas. Koks jūsų augintinio kasdienis ritmas? Net ir jaunas šuo ar katė, didžiąją dienos dalį praleidžiantys ant sofos, turės visai kitokį energijos poreikį nei tas gyvūnas, kuris kasdien aktyviai bėgioja ar treniruojasi.
●Kūno būklė (ne tik svoris). Du vienodo svorio augintiniai gali turėti skirtingą raumenų ir riebalų santykį. Jei šonkauliai sunkiai apčiuopiami, juosmens linija neryški, o ištvermė sumažėjusi, tikėtina, kad maistas yra per kaloringas arba porcijos per didelės.
●Fiziologiniai pokyčiai. Sterilizacija ar kastracija yra reikšmingas veiksnys. Po šių procedūrų metabolizmas sulėtėja, energijos poreikis sumažėja, o polinkis priaugti svorio padidėja, todėl pašaro kaloringumą būtina peržiūrėti.
Atsakę į šiuos klausimus, turėsite tvirtą pagrindą, padėsiantį nepasiklysti pasiūloje ir pereiti prie kito svarbaus etapo – individualių gyvūno sveikatos poreikių vertinimo.
Dažniausios „jautriosios vietos“ ir jų įtaka mitybai
Augintinio organizmas nuolat siunčia signalus, rodančius, ar mityba jam tinka. Labai svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
●Oda ir kailis. Jei kailis praranda blizgesį, atsiranda pleiskanų ar gyvūnas dažniau kasosi, verta atkreipti dėmesį į riebalų kokybę. Čia labai svarbios omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys bei mikroelementai (cinkas, biotinas). Visgi, subalansuotas pagrindinis baltymų šaltinis duoda daugiau naudos nei pavieniai reklaminiai priedai.
●Virškinimo sistema. Jautrumas paprastai pasireiškia minkštesnėmis išmatomis, dujų kaupimusi, pilvo gurgimu ar prastu apetitu. Tokiu atveju geriausiai veikia monoproteininis (vieno baltymų šaltinio) maistas su lengvai virškinamais angliavandeniais ir tinkamu skaidulų kiekiu. Per dažnas pašarų keitimas ar maišymas šią problemą tik paaštrina.
●Alergijos ir netoleravimas. Alergija dažniau siejama su odos reakcijomis, o netoleravimas – su virškinimu. Įtariant jautrumą, logiškiausia strategija yra ne keisti visus pašarus iš eilės, o pasirinkti vieną naują, gyvūnui dar neragautą baltymų šaltinį ir stebėti rezultatus bent 6–8 savaites.
●Svorio valdymas. Tai viena aktualiausių temų miesto augintiniams. Svarbu ne tik mechaniškai mažinti porciją, bet ir rinktis pašarą, kuris suteikia sotumo jausmą (turi daugiau skaidulų ir mažiau riebalų). Sumažinus įprasto, kaloringo maisto normą, augintinis tiesiog jausis nuolat alkanas.
Laiku pastebėję šiuos simptomus ir supratę tikruosius gyvūno poreikius, galėsite daug tikslingiau vertinti siūlomą asortimentą ir išsirinkti tokį maistą, kurio sudėtis tikrai naudinga.
Kaip greitai įvertinti etiketę ir nepasiklysti?
Augintinių maisto etiketę galima perprasti vos per minutę, jei tiksliai žinote, į ką atkreipti dėmesį. Pirmiausia visada žvilgtelėkite į ingredientų sąrašą, nes jame sudedamosios dalys vardijamos mažėjimo tvarka pagal svorį prieš gamybą. Tai reiškia, kad pirmieji keli ingredientai sudaro pašaro bazę. Čia svarbiausia ieškoti aiškiai įvardintos mėsos ar žuvies. Ypač jei auginate jautresnį gyvūną, venkite tokių apibendrinimų kaip „mėsa ir gyvūninės kilmės produktai“ – konkretus ir aiškus sudėtinių dalių sąrašas visada yra patikimesnis ir saugesnis pasirinkimas.
Kitas svarbus žingsnis yra analitinės sudėties įvertinimas. Joje nurodomi baltymai, riebalai, skaidulos ir žali pelenai (pastarieji yra tiesiog natūralūs mineralai, pavyzdžiui, kalcis ar fosforas). Būtent šie skaičiai padeda suprasti, koks yra pagrindinis pašaro tikslas: ar jis labiau orientuotas į aktyvaus augintinio energijos palaikymą, ar greičiau skirtas suteikti sotumo jausmą sėslesniam gyvūnui ir palengvinti jo virškinimą.
Kadangi šiuolaikinis gyvenimo ritmas dažnai diktuoja savo taisykles – trūksta laiko, bet norisi patogumo bei stabilumo – analizuoti etiketes patogiausia niekur neskubant. Tokiu atveju idealus sprendimas skubantiems keturkojų šeimininkams gali būti kačių ir šunų maistas internetu, pavyzdžiui, iš lytagra.lt. Tai leidžia niekur neskubant išnagrinėti siūlomų pašarų sudėtis, lengvai atrasti jautriam organizmui tinkamiausius produktus (nesvarbu, ar tai būtų sausos granulės, ar gardus šlapias maistas katėms) ir patogiai pasirūpinti reguliariomis atsargomis. Šitaip laimite dvigubai: sutaupote savo laiko ir apsaugote augintinį nuo virškinimo nesklandumų, kurie neretai kyla, kai namuose netikėtai pasibaigus maistui tenka griebtis greitų, bet ne visada sveikų kompromisų.
3 dažniausios pasirinkimo klaidos ir kaip jų išvengti
Net ir atidžiai išnagrinėjus etiketes bei perpratus augintinio poreikius, galutinis rezultatas gali nuvilti, jei padaromos kelios esminės mitybos rutinos klaidos:
- Staigus maisto pakeitimas. Net ir aukščiausios kokybės maistas gali sukelti viduriavimą, jei prie jo pereinama per 1–2 dienas. Saugu ir tinkama seną maistą keisti nauju palaipsniui, sumaišant juos proporcijomis per 7–10 dienų.
- Porcijų matavimas „iš akies“ ir neskaičiuojami skanėstai. Net ir geriausias maistas lems antsvorį, jei porcijos matuojamos „iš akies“, o skanėstai nėra skaičiuojami. Specialistai rekomenduoja, kad skanėstai sudarytų ne daugiau kaip 10 % dienos kalorijų normos.
- Aklas pasitikėjimas reklama ir gražia pakuote. Graži pakuotė, „Premium“ užrašas ar vienas išskirtinis ingredientas dar negarantuoja kokybės. Remkitės realiais kriterijais: augintinio kailio būkle, virškinimo sklandumu ir energijos lygiu.
Galiausiai svarbu suprasti, kad augintinio mityba – tai ilgalaikė investicija į jo gerovę, kurios rezultatai kaupiasi kasdien. Nors vienas netinkamas pasirinkimas retai padaro didelės žalos, nuolatiniai kompromisai ilgainiui virsta lėtinėmis problemomis, prie kurių šeimininkai tiesiog pripranta ir ima laikyti „norma“ (nuolatinis kasymasis, jautrus pilvas, dingusi energija ar papildomi kilogramai). Tačiau pritaikius mitybą prie individualių gyvūno poreikių ir išmokus stebėti jo siunčiamus signalus, kasdienybėje atsiranda kur kas daugiau ramybės ir užtikrintumo.
