Ji pasveikins projekto dalyvius nauja daina ir, rodos, atneš su savimi tai, ko šioje scenoje labiausiai reikia – meilę. „Noriu pasidžiaugti, ką su žmogumi daro meilė. Tokia švytinti, tokia atsigavusi, tokia laiminga. Naujos dainos, naujas albumas – viskas nauja“, – Jazzu būseną jautriai apibūdino projekto vedėjas Rolandas Mackevičius.
„Gera ir smagu šį vakarą būti čia. Tiek daug muzikos, tiek daug balsų. Turime be galo stiprių solistų, tiek gražios muzikos, kad mano ausys ir širdis džiaugsis ir pailsės“, – kalbės Jazzu, klausydamasi chorų pasirodymų.
Ypatingų akimirkų netrūks ir vertinant dalyvius. Po Manto Jankavičiaus ir Kėdainių choro pasirodymo Jazzu atvirai prabilo apie scenos trapumą: „Matau Mantą, artėjantį prie scenos patriarcho, prie scenos vilko vardo. Tiek patirties – ir vis tiek matau jaudulį, drebančias rankas. Tai niekada nesibaigia. Ir tai yra nuostabus grožis.“
Komplimentų sulaukė ir Liepa su Klaipėdos choru – už gaivališką jaunystę, viltį ir Liepos rūpestį, matomą ne tik scenoje, bet ir užkulisiuose. „Liepa rūpinasi jūsų gerbūviu ir net susiglamžiusiomis klostėmis“, – šypsojosi Jazzu.
Netikėtas asmeniškumas nuskambėjo kalbant apie Dzūkiją. „Aš buvau gerąja prasme nustebinta. Rinktiniai žmonės – arba iš modelių agentūros, arba iš charizmatiškiausių Lietuvoje asmenybių rinkimų. Kadangi pati esu pusiau dzūkė, mačiau partizanus, jautrumą. Nuostabūs balsai, neperspaustas aktorinis“, – sakė ji, atpažinusi savas šaknis.
Tačiau viena jautriausių akimirkų laukė po Marijampolės „Rožinio“ choro pasirodymo. Skambant dainai „Paukščiai“, kurią taip mėgo amžinatilsį Kostas Smoriginas, ašaros suspindo ir Ingos Jankauskaitės, ir Jazzu akyse. „Aš atsiimu savo žodžius, kad šios dainos neįmanoma papasakoti, jei neturi patirties. Be galo gražu, aranžuotė nuostabi, tikra muzika“, – su ašaromis akyse sakė Jazzu. – Bepigu girti, kai jūsų kapitonė – gražiausias ir galingiausias balsas Lietuvos pop scenoje. Paulina, kai laimėsi „Grammy“, pasiimk šiuos žmones kartu.“
Emocijų neslėpė ir Rolandas Mackevičius: „Tuoj ir aš žliumbsiu. Aš kaip už savo vaikus – už jus visus čia išgyvenu.“
Vasario 16-ąjai skirtas LNK „Didysis chorų mūšis“ – apie balsus, kurie sujungia. Apie muziką, kuri gydo. Su Jazzu – tokia, kurioje meilė girdisi dar prieš pirmą natą.
