„Barselona – populiari kelionių kryptis. Visgi ten keliaujantys dažnai ją sieja su Ispanija ir ne visada susimąsto, kad Barselona yra Katalonijos sostinė. Dar rečiau keliautojai išsamiau susipažįsta su katalonų kultūra. Lietuviškoje viešojoje erdvėje vis labiau stengiamasi gręžtis į regionus – tą pabandėme padaryti ir mes, tik regioniškumą interpretuojame plačiau“, – sumanymą skaitytojams papasakoti apie Kataloniją aiškina „Literatūros ir meno“ vyr. redaktorė Lina Laura Švedaitė.
Katalonija – daugiau nei autonominis Ispanijos regionas. Katalonų kalba pasaulyje kalba apie 10 milijonų gyventojų: daugiausia jų Šiaurės Ispanijoje, bet šios kalbos arealas peržengia Prancūzijos sieną, apima Maljorką ir kitas Balearų salas, Pirėnų kalnuose įsikūrusią nykštukinę Andoros valstybę. Katalonų bendruomenė gyvena net Italijoje – Sardinijos salos šiaurėje.
Svarbiausias tautos bruožas yra kalba. Jos svarbą pabrėžia net tokia detalė – Katalonijos naujienų svetainėse šalia verslo, sporto ir kultūros egzistuoja atskira kalbos rubrika. „Katalonų tapatybė egzistuoja, kai bent du žmonės kalbasi kataloniškai, kai vyksta bendravimas ir mąstymas, išeinantis už individo ribų“, – teigia žurnalo vedamojo pokalbio pašnekovas, rašytojas ir filosofas Raülis Garrigasaitas.
Kalbos klausimams skirta nemaža dalis specialaus „Literatūros ir meno“ numerio. Nagrinėjama prielaida, kad kalbos miršta, kai neturi valstybinio statuso. Pavyzdžiui, nors daniškai ar lietuviškai kalba mažiau žmonių nei kataloniškai, šioms kalboms negresia išnykti, nes jas saugo valstybinis statusas. Kita tema – katalonų kalbai įtaką daro ne tik anglizmai (kaip, ko gero, daugeliui kalbų šiais laikais), bet ir galicizmai.
„Bendraujant su kolegomis Katalonijoje, skaitant jų tekstus išryškėjo tam tikras kovingumas. Tai pastebės ir mūsų žurnalo skaitytojai – numerio tekstai gerokai angažuoti. Ne specialiai tokius atrinkome – jie atspindi tos šalies žiniasklaidą. Išverstuose straipsniuose (vert. Valdas V. Petrauskas, Kristina Nastopkaitė, Alma Naujokaitienė, Dovilė Kuzminskaitė) pridėjome kataloniško prieskonio. Pavyzdžiui, miestas Gerona pagal Vietovardžių žodyną turėtų būti lietuvinamas kaip Cherona, tačiau žurnale rašome Žirona – taip, kaip taria katalonai“, – leidybos užkulisius atskleidžia „Literatūros ir meno“ vyr. redaktorės pavaduotojas Dovydas Kiauleikis.
Numeryje daug dėmesio skiriama literatūrai. Nors Katalonija driekiasi palei Viduržemio jūrą, tautos sąmonėje kalnai vaidina reikšmingesnį vaidmenį. Apie kalnus katalonų literatūroje specialiai „Literatūrai ir menui“ parašė rašytoja ir žurnalistė Elvira Prado-Fabregat. Taip pat dėmesio sulaukia katalonų autoriai, kurių knygos išleistos ar netrukus pasirodys lietuviškai: klasikė Mercè Rodoreda, Europos Sąjungos literatūros premijos laimėtoja Irene Solà, Tarptautinės Bookerio premijos nominantė Eva Baltasar.
Tekstus žurnalui parengė katalonų rašytojai, dalis perspausdinta iš pagrindinio Ispanijos laikraščio „El País“ kataloniško priedo „Quadern“ ir kultūros žurnalo „Núvol“.
