Festivalio įkūrėjas Mindaugas Vidugiris atvirai pripažįsta, kad ši kelionė – ir jo asmeninis kelias. „Šiandien suprantu, kad „Masters of Calm“ man nebėra renginys. Tai mano atsakomybė ir tarnystė. Man svarbu ne būti jame svarbiausiu, ne stovėti ant pjedestalo, o laikyti erdvę, kurioje žmonės gali jaustis saugūs būti tikri“, – sako jis.
Būtent tai daugelį ir traukia sugrįžti. „Masters of Calm“ festivalyje nėra rėmų, į kuriuos turi tilpti. Festivalio dalyviai dažnai sako, kad čia jie pirmą kartą per ilgą laiką leidžia sau tiesiog būti – su savo nuovargiu, klausimais, džiaugsmu ar jautrumu.
„Pirmą kartą apsilankius „Masters of Calm“ festivalyje įspūdis buvo didžiulis – mane labai sujudino, pasileido daug emocijų. Antrą kartą jau žinojau, kur važiuoju, ko tikėtis, bet ir vėl gavau naujų patirčių, informacijos, energijos. Labiausiai į festivalį važiuoju dėl paskaitų – tam, kad išgirsčiau, suvokčiau kažką naujo. Mane veda smalsumas.
Praeitais metais netyčia patekau į Jurgos Vidugirienės paskaitą apie paauglius ir jų tėvus. Tiek daug iš jos pasiėmiau, kad iki šiol bent kartą per savaitę prisimenu ir vadovaujuosi Jurgos pasakytais žodžiais“, – savo stipriomis patirtimis dalinasi dainininkė ir nuomonės formuotoja Iglė Bernotaitytė.
Per festivalio metus sukaupti atsiliepimai kalba apie tą patį: saugumą, tikrą poilsį, jausmą, kad esi matomas be vertinimo. Apie bendrystę, kurioje nėra vaidmenų, hierarchijų ar spaudimo „augti“.
Operos dainininko Rafailo Karpio šeima festivalyje lankosi kasmet: „Be galo veža masterių vidinė bendrystė. Nesvarbu, ko tu ten atvažiuoji – dienos pabaigoje visi įprasmina savo laiką, dalinasi patirtimi. Ir grįžta namo labiau save pažinę. O žmona Diana sako, kad geriausios atostogos ten – poilsis nuo maisto gamybos”.
Mindaugas Vidugiris pasakoja, kad „Masters of Calm“ prasidėjo nuo paprasto, net šiek tiek naivaus klausimo: o kas, jeigu padarytume erdvę žmonėms, kurie ieško ne dar vieno pseudo-guru su „PowerPoint“, o tikrų praktikų ir gyvo patyrimo? Pradžioje tai atrodė kaip gera, smagi idėja. Tačiau metams bėgant festivalis augo ne kaip produktas, o kaip procesas – kartu su žmonėmis, kurie jį kūrė ir į jį sugrįždavo.
„Nuo pat pradžių į „Masters of Calm“ važiavau kaip bendruomenės dalis, o nuo 2018 metų – jau kaip lektorius, čia eksperimentuojantis ir augantis kartu su festivaliu“, – sako aktorius Leonardas Pobedonoscevas, festivalyje vedantis sakralinių Balio kaukių dirbtuves. „Nors nemėgstu masinių renginių, ši erdvė man yra išimtis: gamtos apsuptyje, be lūkesčių, tarp tūkstančių žmonių keistai randi ramybę ir susitinki būtent su tais, su kuriais reikia. Tai vieta, kurioje pasikraunu, panašiai kaip Balyje – su džiaugsmo, šventiškumo ir širdingos bendrystės energija, kurią gera ir skleisti, ir išgyventi. Festivalis keičiasi, bet jo vertybės išlieka, o mano ryšį su juo dar labiau stiprina žmona Ieva – amžina studentė, nuolat atrandanti kokybę ir tikrus perlus gausioje tarptautinių mentorių bendruomenėje.“
Per penkiolika metų „Masters of Calm“ keitėsi. Ir kartu keitė tuos, kurie jame dalyvavo. Iš mažo renginio Auksinėje girioje festivalis išaugo į žmones, mentorius ir savanorius jungiančią bendruomenę, atvirą tiek grįžtantiems čia kasmet, tiek tiems, kurie pajunta, kad nori vidinio augimo, blaivios aplinkos, praktikų ir naujų žinių.
„Kurdami festivalio programą galvojame apie kuo skirtingesnes praktikas, metodus ir įvairias filosofijas. Norime duoti galimybę dalyviui laisvai rinktis kelią ir savo vedlį, kuris padėtų jam atsipalaiduoti, pailsėti ir grįžti į save. Šiais metais vėl sulauksime lektorių ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio, įvairių vakaro programų ir koncertų. Kuriame erdvę, kur dalyviai jaustųsi saugūs, pasirūpinti ir pamatyti. Dažnai žmonės sako, jausdamiesi patekę kaip į utopinį Masterių pasaulis. Tai man, kaip organizatorei – didžiausi komplimentai”, - sako organizacinį „Masters of Calm“ vairą laikanti Justina Čebatavičiūtė.
Jubiliejinis „Masters of Calm” festivalis šiemet vyks birželio 26 – liepos 5 dienomis, Asvejos regioniniame parke įsikūrusioje Auksinėje girioje.
