I. Catako filmas pasakoja apie turką režisierių ir jo žmoną aktorę, kuriems netikėtai uždrausta dirbti dėl jų politinių pažiūrų.
Žiuri pirmininkas Wimas Wendersas filmą pavadino „baisia nuojauta, žvilgsniu į netolimą ateitį, kuri gali nutikti ir mūsų šalyse“.
„Tai filmas, labai aiškiai bylojantis apie totalitarizmo politinę kalbą, o ne empatišką kino kalbą“, – sakė W. Wendersas.
I. Catakas pavadino W. Wendersą vienu iš savo mokytojų ir pridūrė: „Gauti šį apdovanojimą iš jūsų yra neįtikėtina“.
Tai pirmas per daugiau nei 20 metų kartas, kai svarbiausią kino festivalio apdovanojimą pelnė vokiečių režisieriaus filmas. Pastarąjį kartą tai įvyko 2004 m., kai „Auksinį lokį“ laimėjo Fatiho Akino filmas „Head-On“.
Vokiečių aktorė Sandra Hueller pelnė „Sidabrinio lokio“ apdovanojimą kaip geriausia aktorė už pagrindinį vaidmenį Markuso Schleinzerio filme „Rožė“.
S. Hueller, 2006 m. laimėjusi Berlyno kino festivalio „Sidabrinį lokį“ kaip geriausia aktorė už vaidmenį filme „Rekviem“, suvaidino vyru apsimetusią moterį, XVII a. Vokietijoje mėginančią išvengti patriarchato suvaržymų.
Antrąjį didįjį žiuri prizą – „Sidabrinį lokį“ – laimėjo Emino Alpero „Išganymas“. Savo kalboje jis paminėjo solidarumą su keliais Turkijos kalėjimuose kalinčiais žinomais opozicijos veikėjais, įskaitant kalintį Stambulo merą Ekremą Imamoglu.
E. Alperas taip pat pasinaudojo proga pasisakyti už „Irano žmones, kenčiančius nuo tironijos“, ir „palestiniečius Gazos Ruože, gyvenančius ir mirštančius baisiausiomis sąlygomis“.
Per šeštadienį pasibaigusį 76-ąjį Berlyno kino festivalį būta daug diskusijų apie žodžio laisvę, kai kurie menininkai kaltino festivalį, kad neužėmė aiškios pozicijos dėl karo Gazos Ruože.
