Ar žiūrovams patiks į šešias serijas E. Vėlyvio sudėta mistinė nužudymo istorija, pamatysime jau visai netrukus – kitą savaitę, spalio 27 dieną, serialas startuoja „Telia Play“ platformoje. Serialo žiūrovai čia pamatys dvi „Vilko gomurio“ versijas. Silpnesnių nervų žiūrovai galės rinktis skirtą televizijai, kita – drąsesnė – kūrėjo vizija, vadinamoji director’s cut, skiriama tik „Telia Play“ platformos žiūrovams.
Scenarijų serialui E. Vėlyvis rašė pats. Pagrindinę istorijos ašį seriale kuria G. Jungo psichoanalitinė idėja, kad šiuolaikinis, modernus žmogus yra praradęs ryšį su savo vidiniu pasauliu – pasąmone, mitais, sapnais ir intuicija. Scenaristas ir režisierius pasistengė, kad nusikaltimo tyrimas „Vilko gomuryje“ taptų ne tik kriminaline, bet ir dvasine kelione.
E. Vėlyvio serialas jau sulaukė tarptautinio dėmesio – teisę jį platinti įsigijo amerikiečių kompanija, kino ir televizijos industrijos ryklys „AGC Studios“.
Nuo ko prasidėjo „Vilko gomurys“?
„Vilko Gomurio“ idėja į mano galvą atkeliavo dar anksčiau nei „Piktųjų karta“. Daug galvojau, svarsčiau, tačiau į pilnametražį filmą scenarijus niekaip nesusidėjo. Scenarijų rašiau pats, parašęs, nusprendžiau jį parodyti scenaristui Jonui Baniui. Perskaitęs jis pasakė – viskas gerai, daryk. Nors scenarijus yra gerokai keistesnis nei prieš tai buvusieji.
Galbūt įdomiau nuskambėtų, jei sakyčiau, kad pradžią serialui davė reali istorija, bet iš tikrųjų taip nėra. Nors, neslėpsiu, su tamsiuoju internetu, dark net`u esu susidūręs, žinau, kad tai egzistuoja.
Kartais net baisu pagalvoti, kokie keisti ir pavojingi pasauliai egzistuoja šalia mūsų. Suvokti juos iš savo saugaus burbulo perspektyvos nėra lengva...
Tu negali suvokti, bet įsivaizduok, tavo sūnus ar dukra gali veikti toje pavojingoje erdvėje. Tapti auka arba nusikaltimo organizatoriumi. Žinau, kad tai kas rodoma seriale, egzistuoja realiame gyvenime.
Serialo mintis gimė skaitant šveicarų psichiatro ir psichologo, analitinės psichologijos kūrėjo
Karlo Gustavo Jungo mintis apie pasąmonę. Pamaniau, kad būtų įdomu kine pakalbėti apie tai, kad dalykai, kurių mes vienu metu ir nenorime, ir trokštame, yra mūsų asmenybės dalis.
„Tamsa slepia kur kas daugiau, nei drįstame įsivaizduoti“, – taip pristatote savo serialą. Kas tavo galvoje sukuria vaizdus, padedančius pamatyti, ką slepia tamsa?
Serialai, knygos, susitikimai, pažintys, realios ir įsivaizduojamos patirtys... Viskas.
Kaip tau, scenaristui ir serialo režisieriui, pavyksta įsibrauti į žudiko maniako smegenis?
Aš nesibraunu. Labiau – įsivaizduoju. Mėginu suvokti, apie ką kalbėjo K. G. Jungas, Sigmundas Freudas, Alfredas Adleris. Visi jie svarstė apie žmogaus asmenybės dalį, kai nesi savimi. Arba atvirkščiai – kai, būdamas ne savimi, išties esi. Momentas, kai gali daryti, ką tik nori, mane labai užkabino.
Jei atmesime tam tikras moralines ribas ir normas, mes visi nebūname savimi. Kodėl išsilavinę, turtingi, įtakingi kur kas dažniau naudojasi savo galiomis? Mes taip dažnai mėtomės psichologiniais vertinimais – tas psichas, anas – kvailys. Žmogaus psichinę būklę nusako jo elgesys, o jis turi santykį su mūsų morale: arba tinka, arba ne. Jeigu manome, kad jo moralė žemesnė, apie jį sakome – amoralus, bet jei aukštesnė? Jei išvis nesupranti, kas vyksta? Kiek teko susidurti, maniakai yra itin išsilavinę, intelektualūs žmonės. Pavyzdžiui, garsusis serijinis žudikas, prievartautojas ir kanibalas Andrejus Čikatilo buvo baigęs dvi aukštąsias mokyklas, dirbo mokytoju mokykloje ir su paaugliais darė viską, ką norėjo. Manija nepriklauso nuo intelekto.
Ar gali būti, kad kuo žmogaus, turinčio tam tikrą sutrikimą arba nukrypimą nuo normos, intelektas yra didesnis, tuo žiauresnis gali būti jo elgesys, o žudymo formos – išradingesnės?
Gyvenime esame kur kas nuosaikesni... Maniakai sutinkami gana dažnai, tačiau atpažinti juos nėra lengva. Tam tikrų maniakiškų būsenų turime kiekvienas, tik ne visada jas suprantame, suvokiame. Kodėl mus traukia detektyviniai filmai ir smurtas juose? Arba kriminalinių skyrių žiniasklaidoje antraštės? Ogi todėl, kad jose kartais atpažįstam save.
Žmogus savo viduje gali turėti nenumaldomą norą žudyti, bet jo neeksploatuoti. Bet gali nutikti ir taip, kad vieną dieną tai įvyks. Šiek tiek psichopato yra kiekviename iš mūsų. Jungas taip apibrėžė mirties instinktą: norime save nužudyti tam, kad atgytume.
Tau įdomu knaisiotis po žmogaus minčių ir ketinimų gelmes?
Jeigu man kas leistų sukurti tokį serialą, apie kokį iš tiesų galvoju... Kino pasaulis diktuoja savas taisykles. Privalau sukurti įdomią istoriją, kurią žiūrėtų.
Ir kokia tai istorija?
„Vilko gomurį“ pristatau tarsi tam tikros patologijos metaforą. Ji yra, bet jos nesimato, aiškiai neišreikšta. Vilko gomurys yra panašus apsigimimas kaip kiškio lūpa. Tik kiškio lūpa matosi, o vilko gomurio iš išorės nematyti. Įdomus aspektas: žmogus sutrikimą turi, o tu nežinai. Lygiai taip pat egzistuoja tokių manijų, išvirkavimo ir nusikaltimų, apie kokius mes net supratimo neturime. Įvertinti padėtį galime tik pagal ištirtus nusikaltimus, bet jei maniakas nesurastas, argi nusikaltimas neegzistuoja. O jei jis nužudo dvidešimt žmonių ir tiesiog išnyksta – miršta, išvyksta, emigruoja? Maniakų yra, ir jie gyvena šalia mūsų.
Ar serialo įvykiams specialiai pasirinkai uostamiestį? Ne tokį ir didelį...
Mažesniame mieste lengviau suorganizuoti istoriją.
Detektyvas kine visada veriamas ant naratyvo. Užkabini žiūrovą, jis nori žiūrėti toliau, atskleisti paslaptį. Jam reikia ne tik sužinoti, kas yra žudikas, jis nori matyti, kaip paslaptis atskleidžiama. Ir dabar pagalvokime, ką kiekvienas iš to išmokstame? Ką tai mums duoda?
„Vilko gomurys“ yra penktasis tavo serialas. Kaip skiriasi istorijos pasakojimas, kai sudedi jį į vieną filmą ir išskirstai į keletą serijų?
„Vilko gomurį“ kūriau vienas pats, taip, kaip man patinka – nuo idėjos iki jos įgyvendinimo. Režisierius Davidas Lynchas, apkaltintas, kad nesugeba sukurti pilnametražio filmo, tik serialus, kritikams yra atsakęs: „Serialas yra tas pats pilnametražis filmas, tik suskaldytas į dalis“.
Kiek laiko praėjo nuo tada, kai baigei scenarijų, iki galutinio rezultato?
Jei gerai prisimenu, paskutinius štrichus scenarijuje uždėjau prieš trejus metus.
Ar esi juo patenkintas?
Nė vienu savo filmu nesu patenkintas.
Net ir gavęs krūvą komplimentų?
Turiu savo įsivaizdavimą ir savo kino iliuziją.
Pastaruoju metu kai kurie serialai yra vertinami geriau nei filmai. Ar kino pasaulyje egzistuoja serialų mada?
Tam tikra mada egzistuoja. Serialai sugeba sukurti kitą iliuziją, kitokią tikrovę.
Režisieriaus E. Vėlyvio šešių dalių mistinis kriminalinis serialas „Vilko gomurys“ nuo spalio 27 dienos – tik „Telia Play“ platformoje. Pagrindinius vaidmenis seriale atlieka britų aktorius Edwardas Holcroftas, Ingeborga Dapkūnaitė, Agnė Šataitė, suomių aktorius Tommis Korpela, Ieva Andrejevaitė, Giedrius Kiela. Operatorius – Feliksas Abrukauskas (LAC), dailininkas – Ramūnas Rastauskas, kompozitorius – Kipras Mašanauskas, garso režisierius – Artūras Pugačiauskas, spalvų dailininkas – Jonas Sunklodas, kostiumų dailininkės – Jolanta Rimkutė ir Dovilė Cibulskaitė, grimo meistrė – Jurgita Globytė. Prodiuseriai – „Kino Kultas“ ir „Kodachrome“. Serialas kurtas gavus „Telia Play“, LRT, Lietuvos kino centro bei privačių investuotojų paramą.
Filmo anonsas:
