Greitai pasirodysiančiame dokumentiniame filme „Pakalbėkime apie tvarumą“, kuriame bus kalbama apie tvarumą plačiąja prasme, Greta dalinasi, kaip keitėsi jos požiūris į ekologiją, ar tvarus pasaulis – utopija ar realybė, ir ar tam, kad išgelbėtumėm planetą, visi turėtų tapti tvarumo fanatikais.

Nuo ekstremalaus tvarumo iki balanso

Greta teigia, kad visi, augę 90-aisiais, gyveno tvariau – juk nebuvo tiek daiktų, o to laikotarpio vartojimo masto negali lyginti su dabartiniu. Galbūt šis laikotarpis ir išlavino dėmesį aplinkai. „Būdama paauglė, pradėjau važiuoti į įvairius muzikos festivalius. Vieną kartą, kai man jau buvo kokie 25-eri, paryčiais ėjau per vieno festivalio lauką ir aplink mačiau vien tik plastikinius puodelius. Tada susimąsčiau – juk šiame festivalyje yra 100-as tūkstančių žmonių! Tai reiškia, kad mes kalbame bent apie 100-ą tūkstančių vienkartinių puodelių. Matydama tokį vaizdą supratau, kad juk gali būti kitaip. Tada ir gimė festivalio be atliekų idėja, kuris rodytų pavyzdį ir kitiems renginiams. Ši idėja tapo atspirties tašku visoms kitoms mano veikloms“, – dalinosi G. Kuklierienė.

Gretos teigimu, pradėjus organizuoti festivalį be atliekų, ji greitai pamatė, kad vieno tvaraus gyvenimo būdo nėra. „Svečiams atvykus į festivalį pamačiau, kad tvarumas yra spektras. Yra aktyvistų, kurie skrupulingai laikosi gyvenimo be atliekų principo, tačiau kitoje spektro pusėje yra žmonių, kurie daro minimaliai – bet vis tiek daro“, – pasakojo Greta.

Gretos teigimu, ji ir pati perėjo bent kelis tvaraus gyvenimo etapus. „Buvo ir ekstremalaus tvarumo, ir savo susikurtų taisyklių laikymosi, ir grįžimo į viduriuką ar balanso suradimo”, kalbėjo Greta. Dabar jau šypsodamasi, Greta pasakoja, kad vienu metu, ji buvo linkusi į tvarų radikalizmą. „Mane kankindavo teisimo jausmas. Pavyzdžiui, pažįstamas man pasakodavo, kad apkeliavo pasaulį, padaręs daugybę skrydžių. Tai aš nesidžiaugdavau to žmogaus nuotykiu, o galimai net nuteisdavau. Tačiau dabar žinau, kad tai nėra teisinga. Dabar suvokiu, kad viskas yra apie balansą. Tvarumas man šiandien yra gyvenimo būdas, kuriame dominuoja kokybė ir pilnas atsakomybės prisiėmimas už savo veiksmus“.

Tvarus gyvenimo būdas – ne visiems įperkamas?

Greta teigia, kad organizuodama ir kitus tvarius renginius dažnai susiduria su manymu, kad tokie renginiai kainuos brangiau. „Aš visada skubu tai paneigti. Giedrius Bučas, kuris yra sukūręs daugybę puikių tvarumo iniciatyvų Lietuvoje, kažkada pasakojo, kad jo močiutė naudojo tą pačią šakutę visą gyvenimą. Šakutė buvo perlinkusi, ne tokia graži. Giedrius tada mūsų visų paklausė – ar tai, kad daiktą naudoji iki galo, yra tvarumas, ar ne? O kaip elgiamės mes? Tikriausiai jau esam trisdešimties ir nusipirkę 28-ias skirtingas šakutes, skirtingų spalvų, nes vienu metu buvo madinga juoda, kitu – jau auksinė, ir taip toliau. Tad nemanau, kad tvarumas yra brangiau. Man tvarumas yra protingiau“, kalbėjo Greta.

Kaltės jausmas – dažnas tvarumo kompanionionas

Greta organizuodavo ir tvarias vestuves. „Kai pasiūlydavau tokią idėją jaunavedžiams, jiems iš karto tai skambėdavo kaip atsakomybė, o kartu ir kaltė. Nes tai įpareigoja. O kai tu šventi, juk ne apie kaltės jausmą norisi galvoti“, – juokiasi moteris. Gretos teigimu, tokias emocijas, susijusias su tvarumu, nagrinėja ir naujoji mokslo banga – aplinkosauginė psichologija. „Tai ir apie tai, kaip žmogus reaguoja į aplinką, kaip jį ši veikia, tad ir apie tą kaltės jausmą. Žiūrėk, pamatai kažkokią netinkamą komunikaciją, pajauti per didelę atsakomybę ir galbūt nebenori būti tvariu“, dalinosi Greta.

Paklausta, ar visuomenė visgi juda tinkama linkme kalbant apie tvaresnį gyvenimą, Greta atsako, kad taip. „Tai, kas ne taip seniai atrodė nenormalu, dabar po truputį tampa norma. Pavyzdžiui, neštis savo daugkartinį maišelį į parduotuvę, naudotis taromatais. Tad po truputį formuojami reikiami įpročiai. Kai kas nors klausia, ar tvarus gyvenimas yra sunkus, aš performuluoju klausimą – ar sunku prisiimti atsakomybę už savo sveikatą ir aplinką? Man dažnai atrodo, kad mes daug ką darome iš inercijos – apsipirkinėjam iš inercijos, išmetam šiukšlę bet kur iš inercijos… Kartais tiesiog reikia sustoti ir pagalvoti“, svarstė moteris.

Daugiau Gretos ir kitų visuomenės veikėjų tvaraus gyvenimo istorijų – dokumentiniame filme „Pakalbėkime apie tvarumą“ jau lapkričio mėnesį.