Kaip atsikratyti kaimyno komedijoje moko „Oskarui“ nominuotas režisierius S. Mitre

Kartais posakį apie džiaugsmą kaimyno namui degant galima pateisinti. Kaimynai gali vesti iš proto savo keliamu triukšmu, savo įkyriu smalsumu taip stipriai, kad kartais kyla mintis juos net nužudyti. Tokia mintis kilo Argentinos režisieriaus Santiago Mitre juodojo humoro komedijos „15 būdų užmušti kaimyną“ (Petite fleur, 2022 m.) pagrindiniam veikėjui. Ir toji mintis tapo realybe. Kaip viskas klostosi toliau žiūrovai pamatys nuo vasario 10 d. – tada filmas pasieks Lietuvos kino teatrus.

Už filmą „Argentina, 1985“ šiemet pelnęs „Oskaro“ nominaciją ir „Auksinio gaublio“ prizą režisierius S. Mitre prancūziškam debiutui pasirinko argentiniečių rašytojo Iosi Havilio romaną, kurį sužavėjo knygos kinematografiški elementai.

 

Pagrindinis „15 būdų užmušti kaimyną“ veikėjas Chosė – iš Argentinos į Prancūziją gyventi persikėlęs iliustratorius. Kol jo mergina dirba, Chosė namuose prižiūri jųdviejų naujagimį ir bando įsilieti į prancūzišką kultūrą. Taip susipažįsta su manieringu, iškalbiu kaimynu Žanu Klodu, kuris be pertraukos klauso džiazo kompozicijos „Petit Fleur“. Žanui Klodui eilinį kartą paleidus „Petite Fleur“ Chosė netikėtai jį… užmuša. Kitą dieną jam ir vėl tenka galabyti kaimyną, nes tas kažkodėl vėl gyvas, ir vėl leidžia savo nuzulintą plokštelę. Kasdienė namų ruošos rutina pasikeičia – įkyruolio atsikratyti ne taip lengva.

 

Kuo Chosė nusikalto jo kaimynas Žanas Klodas? Darbo netekęs iliustratorius ir grafinis dizaineris gyvena šalyje, kurios kalbos beveik nemoka. Dėl to ant jo kartais pyksta žmona, pasak, kurios, jos partneris visiškai nesistengia pritapti Prancūzijoje. Nė kiek nepadeda ir šalia jų gyvenantis Žanas Klodas, kuris pasitaikius progai, pabrėžtinai taiso vyro žodžių tartį. Negana to šis postringauja apie mylimą džiazą ir dar pilsto brangų vyną, nuo kurio Chosė tiesiog norisi vemti. Tačiau žmogžudystėms tapus rutina ir vis daugiau laiko praleidžiant su kaimynu, vyras supranta, kad gal jo gyvenimas ir nėra toks jau blogas.

 

Žmogžudysčių scenoms S. Mitrei netruko išradingumo, kurios primena „deadpan“ komedijų scenas. „Šios scenos vienu metu turėjo būti grafinės ir žaismingos. Jos turėjo būti absurdiškas ir juokingas leitmotyvas viso siužeto eigoje. Pati mirties akimirka kiek primena karikatūras, ypatingai jeigu atkreipsime dėmesį į Melvilio Poupaud vaidybą. Jo veikėjas visiškai neparodo jokio skausmo. Tai nebuvo lengva įgyvendinti“, – pasakojo režisierius.

 

Alternatyvus filmo pavadinimas „Petite fleur“ pasirinktas pagal garsųjį saksofonisto Sidney Bechet džiazo kūrinį, kurio nuolat klausosi įkyrusis Chosė kaimynas. Juodai juokingai ir nekorektiška komedija kino teatruose nuo vasario 10 d.

 



 

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis