Iššūkiai: kaip įrengti patalpas rekonstruotame pastate

Butas buvo dalis rekonstruoto pastato, kurio vidaus planas jau buvo „užfiksuotas“ – tiek teisiškai, tiek fiziškai. Taigi, dizaino komandai teko dirbti su:

·  laikančiomis sijomis ir kolonomis neoptimaliose vietose,

·  ribotu langų skaičiumi,

·  neapibrėžtomis lubų linijomis,

·  atlikta „plikos apdailos“ baze, kuri nebuvo suderinta su interjeru.

Užduotis – ne tik įrengti butą, bet ir jį paversti erdve, kurioje būtų jauku, funkcionalu ir malonu gyventi.

Vizualizacijos – ne estetinis žaismas, o praktinis įrankis

Pirmasis etapas – išsami interjero vizualizacija. Ji ne tik padėjo klientams įsivaizduoti galutinį vaizdą, bet ir tapo svarbiausiu įrankiu planavimo trūkumams identifikuoti.

Ypač tai pasitvirtino darbo kambaryje – sudėtingiausioje buto zonoje. Iš pirmo žvilgsnio nepatogus kampas, pasitelkus vizualizacijas virto viena šilčiausių ir harmoningiausių erdvių visame bute.

Baldai – ne tik dizaino, bet ir sprendimų dalis

Kad būtų išlaikytas stilistinis vientisumas, pagrindiniai baldai buvo pasirinkti iš vieno gamintojo. Tačiau tai nebuvo aklas prisirišimas prie katalogo.

Teko projektuoti papildomus funkcinius baldus, kurie pritaikyti konkrečioms buto nišoms ir gyventojų poreikiams. Taip pavyko sukurti interjerą be vizualinio triukšmo – jame nė vienas baldas netapo dominuojančiu akcentu, tačiau visi prisidėjo prie patogumo ir darnos kūrimo.

Tai buvo ypač įvertinta užsakovų – jų žodžiais tariant, „buvo kruopščiai pasirūpinta medžiagų kokybe, spalvų sąskambiu, detalėmis, apšvietimu, baldų parinkimu, modeliavimu ir gamyba.“ Būtent ši visuma padėjo interjerui tapti ne tik estetišku, bet ir organišku – prisitaikančiu prie kasdienybės.

Apšvietimas – pojūtis, o ne vien technika

Nors šviesos projektavimas dažnai atrodo kaip techninis klausimas, šiame interjere jis tapo emocinio komforto pamatu. Butas ilgas, su langu tik viename gale, todėl ypač svarbu buvo išvengti tamsių, nejaukių zonų, kurios mūsų klimato sąlygomis tampa dar juntamesnės.

Didelis dėmesys skirtas netiesioginiam apšvietimui – baldų konstrukcijose paslėpta šviesa, zoniškai veikiantys šviesos šaltiniai, įvairūs šiltos spalvos šviesos scenarijai. Visa tai padėjo sukurti jaukią, bet ne perkrautą atmosferą. Klientė šį sprendimą įvardijo kaip vieną stipriausių interjero dalių – nors apšvietimas liko nematomas, jis buvo aiškiai jaučiamas.

Kaip klientė vėliau sakė, „interjeras pasižymi vientisumu ir tik Jūsų komandai būdingu išskirtiniu stiliumi“ – tai pavyko pasiekti per subtilų apšvietimo ir erdvės suvokimą.

Medžiagos ir detalės – sprendimai, kuriuos jaučia, bet nebūtinai mato

Interjere naudotos medžiagos buvo parinktos ne pagal aukštąją estetiką, o pagal tai, kaip jos padeda kurti atmosferą:

· baldinės plokštės sienoms pasirinktos dėl jų struktūrinio pojūčio ir ilgaamžiškumo,

· žalvario tonas duryse tapo inspiracija smulkiems, bet svarbiems dekoro elementams,

· šiam projektui individualiai kurti kilimai ir aksesuarai padėjo sušildyti ir sujungti detales į visumą.

Erdvės organizavimas – kai namai išlieka namais

„Kurdama šį projektą, siekiau, kad baldai organiškai įsilietų į aplinką – atliktų savo funkciją, bet nesukurtų vizualinio triukšmo ir neužgožtų erdvės. Kai kuriuos baldus pasirinkome tamsesnius, o kitus – specialiai priderinome prie sienų spalvos. Taip bute atsirado kontrasto ir charakterio, bet ne perkrovos. Norėjosi solidumo, bet kartu – lengvumo. Ieškojome sprendimų, kurie neatrodytų matyti, – svarbu buvo kokybė, medžiagos pojūtis ir funkcionalumas“, – teigė interjero kūrėja.

Kai butas įrengtas taip, kad viskas veikia, bet niekas nešaukia – sukuriamas tikrasis jaukumas.

Klientė ypač įvertino šią savybę – sklandų erdvės organizavimą, leidžiantį gyventi patogiai. Nesvarbu, ar tai nišų išnaudojimas, ar aiškiai suplanuoti perėjimai tarp zonų – viskas buvo apgalvota, kad žmogus erdvėje jaustųsi laisvai, o ne prispaustas daiktų ar dekoratyvumo.

Vienas didžiausių kliento komplimentų buvo tai, kad mūsų komanda „kūrybingai ir išradingai atskleidė marių ir jūros temą architektų suprojektuotose erdvėse“, o svarbiausia – „puikiai užtikrino idėjos įgyvendinimą“. Tai svarbus patvirtinimas, kad interjeras – ne tik vaizdas, bet ir rezultatas.

Pamokos iš praktikos: kai nestandartas reiškia brangiau, bet nebūtinai geriau

Vienas ryškiausių projekto momentų – drabužinės įrengimas. Ji buvo projektuota su aukštos klasės itališka furnitūra, individualiu apšvietimu ir nestandartiniu projektu. Tačiau vėliau, vertinant biudžetą ir rezultatą, išryškėjo esminis klausimas: ar tokia investicija buvo racionali?

Praktika parodė, kad tokio sprendimo kaina viršijo galimą alternatyvą – jau pagamintos drabužinės importą iš Italijos. Tai paskatino komandą ateityje vertinti ne tik dizaino laisvę, bet ir ekonomiškumą. Kartais sprendimai iš katalogo gali būti ir kokybiški, ir racionalūs.

Pabaiga

Šis projektas priminė svarbią tiesą: interjeras – tai ne tik grožis, bet ir gebėjimas spręsti realias problemas.

Rekonstruoti, koreguoti, o kartais ir atsisakyti idėjų – visa tai yra interjero projektavimo kasdienybė, kurios tikslas yra ne tobulybė, o gyvenimui pritaikyta erdvė.

Kai klientai džiaugiasi ne tik rezultatu, bet ir procesu, kai išgirstame žodžius: „linkime Jums kūrybinio polėkio ir drąsos mąstyti nestandartiškai“, – tai geriausias įvertinimas, kurio gali tikėtis bet kuris kūrėjas.

Straipsnio autorė – Jurgita Brites, interjero projektų įgyvendintoja ir studijos „Meretum“ įkūrėja:

„Savo darbuose ieškau ne tik estetikos, bet ir vidinės namų logikos – šviesos, patogumo, funkcionalumo, kokybiško gyvenimo jausmo.“