Pirtis – ne tik vyrų ritualas
Nors dažnai manoma, kad pirtis yra vyrų „pabėgimo vieta“, iš tiesų tai nuo seno buvo labiau moteriška erdvė. Joje moterys gimdydavo, atlikdavo grožio ir sveikatinimosi procedūras, bendraudavo tarpusavyje. Pirties patalpa primena grįžimą į saugią ir šiltą erdvę, kurioje nurimsta mintys ir atsigauna kūnas. Todėl daugelis po pirties taria: „lyg būčiau gimęs iš naujo“.
Gamtos priešybės – tikras stebuklas
Tradicinė pirtis vilioja ne tik kūnui naudinga šiluma, bet ir ypatinga atmosfera: garo šniokštimas, augalų aromatai, vantų ritmai. Čia susijungia gamtos priešybės – ugnis ir vanduo, šiluma ir šaltis. Tai pojūčių derinys, kurio neatstos jokia moderni vonia ar dušas.
Pirtis teikia ne tik malonumą, bet ir stiprų sveikatinamąjį poveikį:
- Mažina stresą – pirties aplinka ramina ir atpalaiduoja.
- Lengvina raumenų bei sąnarių skausmus – dėl endorfinų išsiskyrimo.
- Detoksikuoja – prakaituojant pašalinami medžiagų apykaitos produktai ir toksinai.
- Valo odą – nuplaunamos negyvos odos ląstelės, ji tampa skaistesnė.
- Gerina miegą – po pirties kūnas lengviau atsipalaiduoja, užmigti paprasčiau.
- Stiprina imunitetą – skatina baltųjų kraujo kūnelių gamybą.
- Gerina širdies ir kraujotakos veiklą – suaktyvėja kraujotaka, stiprėja širdis.
- Didina ištvermę – pagerėja bendras fizinis pajėgumas.
- Degina kalorijas – dėl spartesnės medžiagų apykaitos sunaudojama daugiau energijos.
Kvapai ir procedūros grožiui bei sveikatai
Pirtis ypatinga tuo, kad natūralūs augalų aromatai ir procedūros veikia ne tik kūną, bet ir emocijas. Beržo, liepų ar šermukšnio vantos valo ir atgaivina, ąžuolo – ramina ir stiprina. Pušų ar kadagių aromatas skaidrina kvėpavimą, ramunėlių – švelnina ir atpalaiduoja, mėtų ar melisų – gaivina, suteikia energijos.
Grožiui ir sveikatai pirtyje tinka natūralios priemonės:
- Druskos procedūra – iš odos ištraukia nereikalingas medžiagas, pagerina kraujotaką.
- Soda – švelnus natūralus odos šveitiklis.
- Žolelių užpilai – atgaivina, nuima nuovargį.
- Avižų ar molio kaukės – maitina ir valo odą.
- Aliejai – po pirties padeda atkurti odos drėgmės balansą.
Svarbiausia – nenaudoti sintetinių priemonių, kurios užgožia natūralią pirties dvasią.
Avižų ir medaus kaukė odai pirtyje
Ingredientai:
- 2 valg. š. smulkintų avižinių dribsnių (minkština ir ramina odą)
- 1 valg. š. medaus (drėkina ir dezinfekuoja)
- 1 arb. š. alyvuogių arba migdolų aliejaus (maitina, suteikia elastingumo)
- (nebūtina) kelis lašus ramunėlių ar levandų nuoviro arba eterinio aliejaus (tik jei nesate jautri kvapams)
Paruošimas:
- Avižinius dribsnius užplikykite šlakeliu šilto vandens, palaukite, kol suminkštės.
- Įmaišykite medų ir aliejų, masė turi būti tiršta, lengvai tepama.
- Užtepkite ant švarios, drėgnos veido ar kūno odos pirtyje (venkite akių srities).
- Palikite 5–7 minutėms – šiluma sustiprins poveikį.
- Nusiplaukite drungnu vandeniu arba nusiprauskite po pirties procedūros.
Poveikis: oda tampa švelni, pamaitinta, nurimsta sudirgimai.
Avižų ir sodos šveitiklis jautriai odai
Ingredientai:
- 2 valg. š. smulkintų avižinių dribsnių
- 1 arb. š. sodos
- šlakelis šilto vandens arba ramunėlių nuoviro
Paruošimas:
Sumaišykite iki tirštos košelės. Tepkite ant drėgnos odos, lengvai pamasažuokite.
Poveikis: labai švelniai nuvalo negyvas odos ląsteles, ramina sudirgimus, tinka net jautriai odai.
Arbatos pirties ritualui
Pirtyje organizmas netenka daug skysčių, todėl juos būtina atstatyti. Geriausiai tinka šiltos, lengvos žolelių arbatos, kurios ne tik numalšina troškulį, bet ir sustiprina pačios pirties poveikį.
Mėtų arbata maloniai gaivina, vėsina ir lengvina kvėpavimą, ramunėlių – ramina, padeda atsipalaiduoti ir palengvina užmigimą.
Liepžiedžių arbata skatina prakaitavimą, valo organizmą ir stiprina imunitetą, o erškėtuogių gėrimas, kupinas vitamino C, suteikia energijos ir atgaivina.
Šaltalankių arbata taip pat stiprina imuninę sistemą ir padeda greičiau atsigauti po intensyvaus prakaitavimo.
Kadagių ar čiobrelių užpilai veikia kaip natūralūs antiseptikai, palaikantys kvėpavimo takų sveikatą, o žalioji arbata suteikia lengvumo ir gaivumo pojūtį, tačiau jos nereikėtų vartoti per daug, nes gali pakelti kraujospūdį.
Svarbiausia – vengti stipriai tonizuojančių gėrimų, tokių kaip juoda arbata ar kava, nes jie papildomai apkrauna širdį ir skatina dehidrataciją.
Kad pirtis būtų tikras malonumas, svarbu nepamiršti kelių taisyklių:
- Neikite į pirtį visiškai sočiai ar visiškai tuščiu skrandžiu.
- Nevartokite alkoholio – tai pavojinga širdžiai ir kraujotakai.
- Po pirties atsigerkite vandens ar sulčių, kad atkurtumėte skysčių balansą.
- Nepalikite vaikų pirtyje be priežiūros.
- Pirmą kartą prieš įeinant – nusiprauskite po šiltu dušu.
- Galvą pridengkite kepure, po savimi pasitieskite rankšluostį ar specialų patiesalą.
- Kaitinkitės gulėdami – taip atsipalaiduoja raumenys.
- Viduje būkite 10–20 minučių, o infraraudonųjų spindulių pirtyje – iki 30 min.
- Kaitinimąsi derinkite su atvėsimu šaltame vandenyje ar gryname ore.
- Jei pajutote silpnumą, nedelsiant išeikite, atvėskite. Jei nepraeina – kreipkitės į medikus.
Po pirties rekomenduojama nusiprausti po dušu, nuplauti druskos ir prakaito likučius, išplauti plaukus, odą palepinti drėkinamuoju kremu.
Kada pirtis naudinga, o kada – ne
Ne kiekvienam maloni svilinanti, iki 80–90 °C įkaitinta sauna. Tradicinėje pirtyje pakanka iki 60 °C šilumos ir gausaus garo. Būtent toks mikroklimatas giliai įšildo kūną, padeda atsipalaiduoti, o po šalto vandens ar eketės maudynių dar ilgai juntama maloni šiluma. Pirties taisyklė paprasta – joje reikia būti tik tol, kol gera. Jei jaučiamas diskomfortas ar per didelis karštis, pirtis nebetenka savo naudos.
Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, turintys padidėjusį ar sumažėjusį kraujospūdį, diabetu sergantys žmonės ar turintys kitų sveikatos sutrikimų prieš lankydamiesi pirtyje turėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Tokiems atvejams saugesnė yra infraraudonųjų spindulių pirtis, kurioje temperatūra žemesnė.
