Jogos mokytoja Daiva Stančaitytė: „Namus kartais šveičiame kone visą dieną, o proto higienai beveik neskiriame laiko“

Tebesitęsiantis karantinas yra emociškai sunkus laikotarpis. Kaip praskaidrinti savo emocinę būklę? Ar įmanoma tai padaryti neišeinant iš namų? Pasirodo, įmanoma. Apie tai – pokalbis su naudingų patarimų negailinčia jogos mokytoja Daiva Stančaityte (dvasinis vardas Padmavati).

Daiva Stančaitytė nuo vaikystės mėgo aktyvų gyvenimo būdą. Einant gyvenimo keliu teko mokytis medicinos ir sporto pedagogikos. 2001 metais ji baigė Klaipėdos aukštesniąją medicinos mokyklą ir įgijo bendrosios praktikos slaugytojos diplomą, 2004 metais Klaipėdos universitete įgijo reabilitacijos ir slaugos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, o 2009 metais Klaipėdos universitete – sporto magistro, mokytojo kvalifikacinį laipsnį. Nuo 2004 metų Daiva Stančaitytė dirba Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, dėsto studentams grožio terapijoje taikomą kūno masažą ir jogos filosofiją. 2005 metais baigė tarptautinius organizacijos „Shivananda Yoga Vedanta“ organizuojamus jogos mokytojų kursus Lietuvoje, Šventojoje, o 2009 metais – pažengusių jogos mokytojų kursus Indijoje. Taip į jos gyvenimo kelią atėjo joga, meditacija, vedos. Nuo tada prasidėjo savęs pažinimo kelionė.


Kaip Jūs, jogos mokytoja, per karantiną susitvarkote su savo pačios emocine būkle?


Karantinas pakeitė daugelio žmonių dienotvarkę, tačiau man tai nėra jokia naujiena. Jau daugybę metų taip gyvenu. Tokia mano kasdienybė. Keliuosi anksti ryte, nes tai labai svarbu. Moterims rekomenduojama nubusti vėliausiai septintą valandą. Jei keliamasi vėliau – prasideda įvairūs hormoniniai sutrikimai, ginekologinės ir kitokios problemos, išsiderina endokrininė sistema. Žmogaus psichika yra labai jautri, reaguoja net į mažiausius dirgiklius. Tad kuo vėliau moteris atsikelia, tuo labiau išsibalansuoja visa jos emocinė būklė. Iš čia kyla ir didesnis irzlumas, smulkmeniškumas, nervingumas. Būtent todėl ir patariama kuo anksčiau eiti miegoti ir kuo anksčiau ryte keltis. Jei šalia yra vyras, vaikai, gali pritrūkti įkvėpimo ar laiko suderinti visų šeimos narių dienotvarkę taip, kad ji atitiktų moters. Namuose yra be galo svarbu gerbti vieniems kitus ir stengtis netrukdyti.


Savo rytą pradedu kontrastiniu dušu – jis labai gerai pabudina, suteikia energijos, tonizuoja ir atpalaiduoja. Po kontrastinio dušo tarsi iš naujo įsijungia visi organizmo mechanizmai, pažadinamas vidus. Nebūtina kaitalioti karštą dušą su visiškai šaltu. Tiesą sakant, moteriai ledinis vanduo nerekomenduojamas. Vanduo turi būti toks vėsus, kokį tik gali kūnas priimti. Žinoma, jeigu turite stiprią valią, esate drąsi ir mėgstate iššūkius, galite praustis ir lediniu vandeniu.


Ar tiesa, kad teisingai praleistas rytas suteikia energijos ir teigiamų emocijų visai dienai?


Taip, bet tai, ką pasakojau, yra tik pati dienos pradžia. Po kontrastinio dušo aš tepu visą kūną aliejumi. Tai yra dėmesys sau, rūpestis savimi, buvimas su savimi. Žinoma, toks laikas sau kai kurioms gali būti tikra prabanga. Moteris, kuri, pavyzdžiui, augina daug vaikų, gal ir negalės to sau leisti. Kitoms tai gali atrodyti kaip papildomos nereikalingos laiko sąnaudos ar perdėtas dėmesys sau.


Kūną tepuosi augaliniu aliejumi, į kurį įlašinta eterinių aliejų, nes pastarieji daro įtaką visai psichoemocinei būsenai. Maža to, kartu atliekamas ir savimasažas. Kai į kūną įtrinama aliejų, pagerinama kraujotaka, fiziologija. Efektyviausias savimasažas naudojant aliejus, kai žinai masažines kryptis. Na, o kai gerėja fiziologija, išsiskiria daugiau laimės hormonų, ir mūsų emocinė būsena būna geresnė.


Savimasažas – paskutinis ryto ritualas?


Tiesą sakant, ne. Po jo aš medituoju ir darau jogos pratimus. Tai yra reikalinga proto higiena. Pagalvokite, mes rūpinamės namų higiena, dabar itin daug dėmesio skiriame rankų higienai, o proto higienai dažnai nerandame laiko arba nesuvokiame svarbos. Namus kartais šveičiame kone visą dieną, o proto higienai beveik neskiriame laiko. To pasekmė – bendras psichikos nestabilumas, padidėjęs jautrumas. Vieniems žmonėms gali kilti pyktis, kitiems – baimė, tretiems – liūdesys ir t.t.


Tačiau medituoti reikia mokėti…


Pats paprasčiausias būdas yra tiesiog patogiai atsisėsti, kad ir ant žemės, sukryžiuotomis kojomis. Jei per sunku, galima atsisėsti ant sofos ar kėdės, svarbiausia – kad būtų tiesi nugara. Pasirūpinkite, kad medituoti niekas netrukdytų – nei telefonas, nei vaikai, nei vyras. Jei galite skirti tam 10 minučių – jau gerai, tačiau kuo ilgiau medituosite, tuo geriau. Galite užsidegti žvakę – tai padės sukurti jaukią, raminančią atmosferą. Jei esate tikintis žmogus, prieš save galite pasidėti mylimo Dievo atvaizdą ir mintyse kartoti maldas. Jei ne, – nieko tokio. Tiesiog atsisėskite, nukreipkite savo žvilgsnį į širdį ir stebėkite savo kvėpavimą. Medituoti jūsų niekas neišmokys. Bet koks mokytojas tegali duoti instrumentą, o kaip seksis pats procesas, priklausys tik nuo jūsų. Čia kaip su ta duodama meškere, kuria patys turite pasigauti žuvį. Meditacija kiekvienam yra labai asmeniška, subtilu, reikia ja užsiimti nuolat. Nesvarbu, ar vyras, ar moteris, ar vaikas, nesvarbu, kokio amžiaus, bet jei sutelksite visą dėmesį į savo vidų ir tiesiog stebėsite kvėpavimą, protas automatiškai aprims. O kartu su protu nurims emocijos, jausmai, pailsės mūsų intelektas. Tačiau reikia nuolatinės praktikos, medituoti tikrai nepavyks iš pirmo karto. O jei sukaupta daug teigiamų ir neigiamų emocijų, tada dar sunkiau.


Man patinka posakis „daryti emocinį tualetą“. Jei sukilo neigiami jausmai, galite, pavyzdžiui, pasiimti popieriaus lapą ir surašyti jame visus jausmus: pykstu, nekenčiu, nenoriu akyse matyti, pykstu, bijau, erzina, nerimauju, sielvartauju ir t. t. Rašykite tol, kol viduje pajusite palengvėjimą. Tada tą lapą, jei galite, sudeginkite arba nuleiskite su vandeniu. Kai „padarai emocinį tualetą“, tada gali ramiai pamedituoti. Kai emocijos lenda per akis, ausis, burną, medituoti, deja, neįmanoma.



Meditacija
Meditacija
Shutterstock nuotr.



Emocinis tualetas“ ir meditacija – paskutiniai dalykai prieš pradedant įprastą dieną?


Po meditacijos paprastai daromos asanos, tada pradedami dienos darbai. Vakare, prieš einant miegoti, irgi reikėtų atlikti ne tik kūno, bet ir proto higieną. Aišku, galima ir dieną atsisėsti, susitelkti, pakvėpuoti, maldelę, mantrą pakartoti ar dvasinės muzikos įsijungti, jei tik yra laiko. Čia dar kartą pabrėšiu „emocinio tualeto“ svarbą. Šis būdas yra paprasčiausias instrumentas (jų yra daugybė), jis padės emocijoms mus palikti. Kaip nuėjus į tualetą iš mūsų kūno išeina tai, kas nereikalinga, taip ir emocijos išeina, kai išrašai jas ant popieriaus lapo. Ir būtinai reikia išrašyti jas tušinuku (ne spausdinti kompiuteriu ar telefonu). Ir taip greit, kiek tik įmanoma, leisti iš vidaus tekėti tam, kas teka, ir negalvoti, ar tai gerai, ar ne. Ypač tai padeda, kai kyla agresyvūs jausmai, tokie kaip neapykanta, pyktis ir t. t.


Tačiau žinokite ir visada atsiminkite, kad visi jausmai, kuriuos jaučiate, yra normalūs. Visi jausmai yra reikalingi, jie – tai mūsų gyvenimo, mūsų kūrybos kuras. Jūs turite teisę jausti visus jausmus, ir viskas su tuo yra gerai.


Ko žmonės dažniausiai klausia bandydami pas jus užsiregistruoti ir dėl kokių priežasčių jie dažniausiai kreipiasi į jogos mokytojus?


Pas mane žmonės dažniausiai ateina tam, kad atsipalaiduotų, pagerintų savo sveikatą, nori masažo, taip pat ir dėl jogos, nes ji padeda palaikyti gerą sveikatą. O visa tai, apie ką kalbėjau, padės palaikyti stabilią emocinę būklę ne tik per karantiną, bet ir įprastomis gyvenimo sąlygomis.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis