Estetinės procedūros – ar svarbus sezoniškumas?

Kokias estetinės dermatologijos procedūras galima daryti vasarą, o ką geriau atidėti iki rudens.

Ne pagal sezonus, o pagal gyvenimo būdą


Komentuoja gydytoja dermatovenerologė Indrė Šaferienė



I. Šaferienė
I. Šaferienė
Asmeninio albumo nuotr.



„Intensyvaus poveikio estetines odos procedūras teisingiausia būtų skirstyti ne pagal sezonus, o pagal žmogaus gyvenimo būdą. Man svarbiausia, kad pacientai po procedūros sąžiningai saugotų odą nuo saulės, ir visai nesvarbu, koks yra sezonas – vasara ar žiema. Dabar ne tik saulė reguliuoja mūsų ritmą, bet ir darbai, šventės. Gyvenimas nebėra toks standartinis, koks buvo anksčiau, kai žmonės atostogaudavo tik vasarą. Nemažai lietuvių mėgsta vykti pasišildyti į Turkiją ar Balį, kai pas mus trūksta šviesos. Žiemą daugelis važiuoja slidinėti į kalnus, ten oda taip pat gali gauti daug saulės spindulių, todėl rizikuojama ne mažiau, nei atlikus vieną ar kitą procedūrą vasarą. Esu pastebėjusi, kad ir pacientai jau elgiasi kitaip. Prieš kelerius metus vasarą jų srautas atslūgdavo, net paatostogauti papildomai kokią savaitę ar remontą klinikoje per tą laiką pasidaryti galėdavome, bet dabar žmonės estetines procedūras daro daugmaž tolygiai visus metus.


Lietuviška vasara tikrai nėra kontraindikacija lazerinėms ar kitoms intensyvaus poveikio estetinės dermatologijos procedūroms, jeigu gyvename tuo pačiu ritmu, kaip ir tamsiuoju, šaltuoju metų laiku. Aštuntą ryto, kai važiuojame į darbą, saulė dar nebūna labai aktyvi, dieną praleidžiame patalpose, o lauke vėl atsiduriame tik šeštą ar septintą valandą, kai saulės poveikį odai gana gerai galime kontroliuoti stipriu apsauginiu kremu. Be to, dažnai mūsų vasaros būna lietingos ar apsiniaukusios. Šiuo metų laiku pasidaryti procedūrų pas mus atvyksta lietuvių iš Airijos, Islandijos ir Jungtinės Karalystės. Jie apskritai juokiasi išgirdę, kad po procedūros reikės vengti saulės, – ten vasaros dar lietingesnės nei Lietuvoje. Nėra nė ką lyginti su Ispanija ar Brazilija, kur beveik visada saulėta. Intensyvaus poveikio odos procedūros ten daromos visus metus. Žinoma, būtina sąlyga – žmogus po procedūros turi tinkamai naudoti stipraus poveikio apsauginį kremą. Šioje srityje lietuviams dar reikia pasimokyti. Pirmiausia – nesideginti nuo ryto iki vakaro. Iš atostogų tikrai nebūtina grįžti rudam. Pasaulyje jau nebemadinga degintis iki rudumo. Ispanakalbių šalių gyventojai, kinai ir japonai kremo su cinko oksidu ir titano dioksidu užsitepa taip storai, kad atrodo lyg su baltomis kaukėmis. Lietuviai vis dar labai vertina įdegį, užtat kur kas dažniau ir skaudžiai nudega.


Komplikacija, kurios medikai labiausiai bijo po procedūrų, yra hiperpigmentacija. Ypač tai aktualu gydant pigmentines dėmes lazeriu, kai nudeginamas paviršinis epidermio sluoksnis ir susiformuoja šašelis. Šiam nusilupus, saulei atsiveria išplonėjusi oda, todėl spinduliai prasiskverbia giliau ir labiau stimuliuoja pigmentą gaminančias ląsteles melanocitus. Jei nesisaugoma, pigmentacija gali net pagilėti. Saulė gali sukelti alerginių reakcijų, padidinti uždegiminių odos ligų riziką.


Atvejai, kai patarčiau palaukti rudens, nėra jau tokie dažni. Neseniai per konsultaciją patariau mamai atidėti vaiko apgamo šalinimo procedūrą iki rudens, mat didelį darinį ant pilvuko būtų tekę šlifuoti, o tai trikdytų atostogas. Agresyvesnio poveikio odos procedūromis tikrai neverta apriboti savo vasaros poilsio, jei žinote, kad žiemą nevyksite atostogauti į šiltuosius kraštus ir galėsite skirti laiko savo odai pagražinti.


Be to, visada reikia atsižvelgti, kokią procedūrą ketinama atlikti. Nedaryčiau rūgštinio veido odos šveitimo, – ši procedūra tiktų praėjus dviem trims savaitėms po atostogų. Taip pat nešalinčiau pigmentinių dėmių, apgamo ant nosytės, randų veido srityje, užtat visiškai ramiai galėtume lazeriu išsivaduoti nuo papilomų pažastyse. Veido plaukelių šiuo prietaisu irgi nesinorėtų šalinti, bet pažastų ar bikinio zonos – galima. Jei veidas apimtas rožinės, taip pat norėtųsi susilaikyti nuo didelio odos ploto gydymo lazeriu, bet kodėl gi nepanaikinus vieno kito kapiliaro, tarkime, ant nosies sparnelių?


Gydytojams visada norisi, kad pacientai išvengtų komplikacijų, tad kai šių rizika labai didelė, intensyvesnio poveikio estetinės dermatologijos procedūrų tikrai nedarysime. Kitais atvejais esu linkusi pasitikėti žmonių sąmoningumu. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad dauguma jų žino, kad reikia saugotis saulės. Turintieji pigmentinių veido odos darinių ar sergantieji rožine paprastai būna seniai išmokę naudoti apsauginius kremus, todėl po procedūrų jokių problemų dėl apsaugos jiems nekyla. Kur kas dažniau pacientai nustemba, kai pasakau, kad, nusivalius makiažą, reikia nustoti naršyti interneto platybėse, nes kompiuterių ir telefonų ekranų skleidžiama mėlynoji šviesa taip pat skatina odos hiperpigmentaciją. Taigi jei po veido šlifavimo lazeriu dirbsime įkišę nosį į kompiuterio ekraną, tai išvengsime tik smalsių kolegų žvilgsnių, o mūsų odai būtų kur kas geriau, jei po procedūros paskaitytume knygą.


Kita vertus, šlifavimo lazeriu ar kitos intensyvesnio poveikio procedūros gali tapti ir auklėjamosiomis priemonėmis, įspėjančiomis, kad gydymas bus bergždžias, jei nenaudosite apsauginių priemonių. Jei iš Lietuvos pajūrio nesinori grįžti raudonam kaip vėžiukas, užtektų pasitepti apsauginiu kremu, kurio SPF – 25, – taip oda būtų apsaugota 3 ar 4 valandas. Po estetinių procedūrų būtina naudoti stipresnę priemonę (SPF 50 ir daugiau), nes saulė ir per kremą pasiekia melanocitus, tad gali niekais paversti visas jūsų ir mediko pastangas.“


Kiekvienai procedūrai – savas sezonas


Komentuoja gydytoja dermatovenerologė Renata Kliunkienė



R. Kliunkienė
R. Kliunkienė
Asmeninio albumo nuotr.



„Saulės spindulių sukelta hiperpigmentacija yra komplikacija, kurios labiausiai bijo visi estetinės dermatologijos procedūras atliekantys medikai. Žinoma, kai kuriose šalyse saulė plieskia visus metus, ir niekas dėl to nestabdo šių procedūrų, bet yra esminis skirtumas. Jie neturi kito pasirinkimo, o mes turime. Mums saulė nepadaro tiek žalos kiek žmonėms Pietuose, bet komplikacijų rizika vis tiek didelė, todėl aš savo darbą skirstau pagal sezoniškumą ir drastiškų estetinės dermatologijos procedūrų, tarkim, frakcinio odos atjauninimo ir pigmentacijos šalinimo, vasarą nedarau.


Manau, Lietuvoje šalinti pigmentą tuo metu, kai oda patiria kontaktą su saule, yra nepateisinama. Net jeigu visą laiką esame šešėlyje, saulės spinduliai pasiekia organizmą ir skatina melanocitus išskirti pigmentą. Žmonės, turintys pigmentacijos sutrikimų, iš patirties puikiai žino, kiek nedaug saulės spindulių reikia gauti, kad dėmės paryškėtų, ką jau kalbėti apie odą, kurios apsauginis sluoksnis paveiktas lazerio ar rūgščių, – tada ji dar intensyviau gamina pigmentą kaip apsauginį atsaką į saulės poveikį. Tai iš esmės kertasi su mūsų poreikiu jį pašalinti.


Kita šio reikalo dalis – pacientų mentalitetas. Kai gydytojui reikia priimti sprendimą, kada atlikti procedūrą, lemiamas veiksnys yra paciento sąmoningumas. Atliekant estetinės dermatologijos procedūras – agresyvaus rūgštinio šveitimo, didelio odos ploto veikimo abrazyviniu lazeriu, gali kilti didesnė komplikacijų rizika, todėl visada prašome po procedūros griežtai laikytis tam tikrų taisyklių. Viena jų – saugotis saulės spindulių. Gydytojai nenori spręsdami vieną problemą prisidaryti jų dar daugiau. Gali būti, kad dėl saulės poveikio atsiradęs patamsėjimas ilgainiui išbals, bet neretai, atėjus rudeniui, tenka šalinti ir neatsakingo elgesio padarinius – papildomai odą šlifuoti lazeriu arba šveisti rūgštimi.


Lietuvoje dėl higienos po procedūros beveik niekada nekyla problemų – visi moka prižiūrėti, dezinfekuoti odą, bet kai prašome saugotis saulės, ne visada galime pasitikėti, kad taip ir bus. Vyraujantis mūsų pacientų požiūris yra toks: „Ai, man nieko nebus.“ Procedūros lazeriu dažnai atrodo apgaulingai lengvos. Gauni greitą rezultatą ir džiaugiesi, todėl lengva pamiršti, ką prisakė gydytojas. Jos neskausmingos, poveikis – paviršinis. Atrodo, kad šašiukas nukris, ir viskas bus gerai, nes juk tai nebuvo chirurginė operacija, kurią lydi skausmas, tepalai, antibiotikai. Žmonės netiki, kad saulė gali pakenkti gydymo rezultatams. Argumentuoja, esą ne kartą yra nudegę, ir nieko bloga neatsitiko, nesupranta, kad saulė gali sukelti hiperpigmentaciją – tai, ko mes, gydytojai, labiausiai bijome, nes žinome, kaip sunku išnaikinti pigmentą. Kartą vienai pacientei ankstyvą pavasarį panaikinome labai daug papilomų ir papilomatozinių apgamėlių nuo kaklo. Ji buvo grįžusi į Lietuvą trumpam – pasidaryti procedūrų, todėl atidėti negalėjome. Deja, nors ir įspėjome, moteris pamiršo saulę ir, praėjus dviem dienoms po procedūros, smarkiai nudegė. Atsirado pigmentinių dėmių.


Po estetinių procedūrų būtina naudoti stipriausias apsaugines priemones – kurių SPF yra 50, 80 ar net 100. Turite dėvėti plačiakraštę skrybėlę, o jei lauke planuojate praleisti daugiau laiko, reikia ir skėčio nuo saulės. Čia ir vėl susiduriame su įsišaknijusiu požiūriu, kad, pasitepęs kremu, kurio SPF – 50, iš paplūdimio grįši baltas kaip sūris, o to beveik niekas nenori, nes Lietuvoje vis dar labai gražu įdegusi oda. Iš tiesų SPF 50 reiškia, kad pusę dozės saulės spindulių vis tiek gausime ir įdegsime, bet nenudegsime. Moterys labiau įgudusios naudoti apsaugines priemones, visi saugo vaikus, bet gana dažnai kremu tepama tik kartą per dieną, o kad filtrai yra veiksmingi kelias valandas, pamirštama. Vyrai dažnai kratosi apsauginių kremų, nes nemėgsta terliotis, kai prie odos limpa smėlis, bet ir jie greitai nebeturės argumentų. Šiuo metu jau yra nuostabių aukštą apsaugą (SPF 50) suteikiančių purškiamųjų priemonių.

Kartais žmogus prašo atlikti procedūras, kai saulė labai aktyvi, nes paprasčiausiai neturi kitos galimybės, tarkime, atostogų jo įmonėje galima išeiti tik vasarą. Visgi panašūs atvejai – išimtis. Sutinku neriboti procedūrų atlikimo laiko tik tuo atveju, jei matau, kad su pacientu galima susitarti ir juo pasitikėti.


Vasarą būtina šalinti tam tikrus odos darinius, pavyzdžiui, virusines papilomas ar karpas, nes yra rizika perduoti ligą vaikams ir kitiems šeimos nariams. Jei sergama veido odos raudone, galima panaikinti aiškiai matomus kapiliarus. Tai – taškinis poveikis, o štai kitą etapą, kai, siekiant panaikinti paraudimą, veikiamas visas veido odos paviršius, reikia palikti rudeniui ir žiemai, kai jau nebebūna įdegio arba savaiminio įdegio kremų. Į vasarą kartais nusitęsia lazerinio plaukų šalinimo procedūra. Kad plaukas būtų visiškai sunaikintas, reikia vidutiniškai 4 ar 5 procedūrų tam tikru intervalu, todėl išsidėliojus planą gali atsitikti ir taip, kad paskutinę procedūrą teks daryti jau atėjus saulės aktyvumo sezonui. Pažastys, bikinio zona, jei neketinama degintis, nekelia didelių problemų, bet blauzdos vasarą gauna saulės, kai vaikštome su suknelėmis, sijonais ir be pėdkelnių, todėl po procedūros turi būti labai saugomos.“


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis