Meilės į Norvegiją paviliota Rasa kuria natūralią kosmetiką: „Visko išmokau iš augalų ir bičių“

Ji šiek tiek primena tarp augalų klaidžiojančią ir su bitėmis kalbančią laumę. Atšiauriame Norvegijos peizaže lietuvės Rasos Gundersen (41 m.) puoselėjamas sodas ir kuriami natūralūs aromatai sklinda tarsi burtai, bet domina net ir mokslininkus.

Osle kelią į Rasos namus žino ne vienas natūralios parfumerijos ir kosmetikos vertintojas. Čia ji organizuoja paskaitas, žvakių liejimo ir net sodininkystės pradžiamokslio pamokėles. Smalsuoliai kiša nosis į R. Gundersen laboratoriją, kur pukši augalų distiliavimo aparatas ir gimsta jos sukurto prekių ženklo „Naturales“ kūriniai – kvepalai, namų kvėpikliai, natūralūs kremai, masažo aliejai, aromatinės žvakės. Daugelis iš lietuvės pasisemia žinių – kaip gydymo tikslu naudoti eterinį aliejų, augalus ir bičių produktus. R. Gundersen veikla įdomi net norvegų mokslininkams – kartu jie tyrinėja spygliuočių medžių gydomąsias galias.


Prašom į mano sodą


Ypatinga R. Gundersen namų vieta – parfumerės sodas. Čia veši daugiau nei 200 rūšių augalų, o karaliauja rožės. Labiausiai Rasa mėgsta istorines jų veisles. Vienai XIV a. 'Maiden's Blush' rožei net teko Mūzos vaidmuo – arbata ir citrusinių vaisių pustoniais dvelkiančio delikataus gėlės aromato įkvėpta parfumerė sukūrė floristinius kvepalus „Blush“. Šioje kompozicijoje gėlių svita tarsi užmaskuoja karalienę rožę, o bosvelijos ir mira suteikia aistringos gelmės.


Natūralių kvepalų gamyba, nors traukia ir domina daugelį, yra gana sunki sritis. R. Gundersen dabar visa galva panirusi į visiškai natūralaus kvapiojo vandens kūrimo paslaptis. Savo kompozicijoms kurti ji renkasi labai taurius, retus eterinius aliejus, o šie nėra lengvai prieinama žaliava. Naujausias R. Gundersen kūrinys – 100 procentų natūralus aromatas „Night Out“. Jo pagrindas – naktį savo aromatus paskleidžiantys augalai. Arabiniams jazminaičiams akompanuoja tuberozos ir tongapupės.



MOTERIS / T. Kazakevičiaus nuotr.



„Tai bus naujovė Europoje. Sukūriau modernų vakarinį aromatą. Norėjau atiduoti duoklę klasikinei natūraliai prancūzų parfumerijai. Kai buvo susintetinti brangūs ekstraktai, pirmiausia – natūrali vanilė ir arabiniai jazminaičiai, parfumerijos kūrimo tradicijos nukentėjo, – paaiškino pašnekovė. – Dabar mažiausiai 80 procentų visų kvepalų yra sintetiniai, o šimtu procentų natūralūs – labai reti, gaila, kad jiems nerodoma deramos pagarbos. Pagaminti kvepalus iš natūralių žaliavų labai sunku. Reikia tonos jazminų, kad būtų gauta septyni ar aštuoni šimtai gramų absoliuto. Be to, natūralų aromatą sunku užkonservuoti, tam reikia ir labai daug žinių.“


Kas kita – mėgėjiškas parfumerijos kūrimas. Profesionalo nosis turi skirti net kelis šimtus įvairių natūralių aromatų, o mėgėjams užtenka skirti kelis. Į Rasos pamokas ateinančios moterys pirmiausia komponuoja elementarius derinius, pasigamina kvapnaus vonios ar masažo aliejaus. Turintieji daugiau patirties kuria savas kvepalų formules, bet baigti jas gana dažnai padeda parfumerė. „Mokykloje labai mėgau rašyti, dabar rašau kvapais. Man smagu dalytis žiniomis, parodyti, paaiškinti, bet šiek tiek sutrinku, kai tenka pridėti prie kito žmogaus kūrinio savo ranką, nes kvepalai yra labai intymus dalykas. Tai, ką pasirenki, atspindi, kas esi“, – sakė pašnekovė.



MOTERIS / T. Kazakevičiaus nuotr.



Meilės dvelksmas


Abu Rasos tėvai buvo medikai, svajojo, kad ir dukra pasektų jų pėdomis, bet merginą labiau domino botanika, parfumerija, menas, mada. R. Gundersen studijavo sveikatos ugdymą, toje srityje ir dirbo, bet savasties paieškos nuvedė toliau – Londone ji studijavo natūralią mitybą, mokėsi natūralios sveikatos mokykloje „Neal's Yard Remedies“, norėjo su šiuo miestu sieti ateitį, bet meilei sumaišius visas kortas atsidūrė Norvegijoje. Su architektu Algirdu Kaušpėdu bendradarbiavęs architektas Kajus Gundersenas dažnokai lankydavosi Vilniuje. Užteko dešimties minučių, kad, pamatęs lietuvę, norvegas ištartų: „Gal mes susituoksime ir turėsime vaikų?“ Taip ir atsitiko – juodu susituokė, augina trylikametę Mariją Helene ir aštuonerių Kamilę Ievą, bet tada Rasą tokie žodžiai labai išgąsdino.


„Tuoj pat pabėgau lyg kokia Pelenė pasiteisinusi, kad skauda galvą, – juokėsi prisiminusi. – Man jis labai patiko, užtat ir išsigandau, bet dabar net dukroms sakau, kad tai, ką nesąmoningai padariau, patarčiau ir kitoms moterims – būti šiek tiek paslaptingoms.“


Gyvenimą Osle lietuvaitei teko pradėti nuo nulio, o didžiausias iššūkis buvo norvegų kalba. Dabar to nė neįtartum – taip įgudusiai ji žongliruoja norvegiškais žodžiais vesdama kursus ir pamokas vietiniams. Iš pradžių R. Gundersen turėjo nuosavą parduotuvę, paskui kūrė iš eterinių aliejų, pradėjo auginti bites, iš Norvegijos sostinės skraidė į Prancūzijos parfumerijos sostinę – studijavo Graso parfumerijos institute, lankė kursus, susirado ten verslo partnerių.


„Jie vis juokdavosi, kam tai darau, juk Norvegija – ne kvepalų šalis, bet aš matau labai didelį vietinių susidomėjimą“, – tvirtino natūralios parfumerijos kūrėja. Skandinavai natūralumą vertina panašiai kaip lietuviai, bet eterinių aliejų naudojimo įpročiai kiekvienoje Skandinavijos regiono šalyje labai skiriasi. Švedijoje klimatas švelnesnis, pietinėje dalyje auginama daugiau rožių. Švedai turi ir daugiau žinių, natūralių eterinių aliejų naudojimo patirties. Norvegai tęsia protėvių tradiciją naudoti terapinius augalus, populiariausi – eukaliptai, šalavijai, levandos, dilgėlės ir asiūkliai, bet dėl atšiauresnio klimato aromatiniai augalai čia auga prastai, todėl ir natūralios parfumerijos tradicijos daug skurdesnės nei pas kaimynus.



Asmeninio albumo nuotr.



Užtat lietuvės skleidžiamos žinios vietinių labai vertinamos, ypač – eterinių aliejų bei įvairių žolelių terapinis poveikis. Vienas didžiausių ir prabangiausių Skandinavijos SPA ir sveikatingumo centrų „The Well“ užsakė R. Gundersen sukurti aromatinių masažo aliejų formulių sodų tema. Trylika kilometrų nuo Oslo esančiame Kolbotno mieste įkurta grožio oazė garsėja šviesų dizainu. SPA zonos ir kambarių apšvietimo koncepcija buvo sukurta remiantis skirtingų šviesos bangų poveikiu žmogaus savijautai. Rasa sako tikinti, kad panašiai organizmą veikia ir kvapai. Ji sukūrė aromatinę liniją „The Well Relax“, kad masažo malonumais besimėgaujantys SPA svečiai pasijustų tarsi atsidūrę nuostabiausiame tropiniame sode arba tarp vaistingųjų augalų, o galbūt kažkur toli paslaptingame miške, – pastarasis aromatas ypač patinka patiems SPA darbuotojams.


Gamtos terapeutai


Kaip sako Rasa, augalai – mūsų terapeutai, ypač svarbu žalių oazių turėti namuose šaltesnio klimato šalių gyventojams, nes gamta čia ilgam užminga žiemos miegu. Lietuvę naujakurę Norvegijoje pasitiko dar atšiauresnis oras ir ilgesnė žiema, nei būdavo Lietuvoje, tad naujuosius namus Rasa ėmė jaukintis taip, kaip matė darant savo močiutę. „Ji buvo baigusi kulinarijos studijas, rūpinosi namais, bet jei man reikėtų apibūdinti ją keliais žodžiais, pasakyčiau – poetė ir sodininkė. Po močiutės lova visada gulėdavo užrašinė, į šią suguldavo jos kuriamos eilės. Kokia gėlių mada buvo, tokių jos sode galėjai rasti. Medžius ir krūmus močiutė mokėjo skiepyti. Atrodė, kad savo sode ji intuityviai šeimininkauja taip, kaip Grase būdavo daroma prieš šimtą metų, nors niekada ten nesilankė, net iš Alytaus niekur išvažiavusi nebuvo“, – šiltais prisiminimais dalijosi pašnekovė.



Su močiute
Su močiute
Asmeninio albumo nuotr.



Rasa daug metų praktikuoja jogą, moka medituoti, bet geriausia meditacija ir poilsis jai – puoselėti augalus. „Iš pradžių man atrodė, kad augalus sodinu dėl grožio, bet vis aiškiau suprantu, kad darau tai dėl aromatų. Namie auginu citrinas, apelsinus, jų kvapas man nepaprastai patinka, – pasakojo aistringa augalų mėgėja. – Neturime labai daug vietos, bet jei naujo augalo nėra kur statyti, jam savo vietą užleidžia kuris nors baldas. Niekada neišmetu augalų, neperku vienkartinių, nukankintų trąšų.“


Dėl išskirtinio terapinio poveikio R. Gundersen labai vertina bites. Atrodo, kad prie polinkio į bitininkystę bus prisidėjęs Rasos senelis bitininkas. Jis ir išmokė anūkę nebijoti šių gerų vabzdžių. Iš pradžių moteris turėjo du avilius, vėliau, atskyrusi šeimas, padaugino savo bičių ūkį iki keturių, tik avilius teko perkelti toliau už miesto – į mišką, kad kaimynai nepyktų ir nesibaimintų būti sugelti.



Asmeninio albumo nuotr.



Natūralumo renesansas


Rasos atkaklumas stulbinamas – ji tarsi trapus, bet tvirtas karys jau dešimt metų neša natūralumo vėliavą populiarindama tai, kuo pati tiki iš visos širdies. Su sintetika Rasa sako nekovojanti, bet jos invazija natūralios parfumerijos kūrėją labai liūdina. „Žmonės dažnai sako nemėgstantys rožių kvapo, bet kai imi detaliau klausinėti, pasirodo, kad jie nemėgsta kvepalų su rožių natomis. Nenuostabu, kad mūsų nosiai tai nepatinka, juk rožių natos dažniausiai – sintetinės. O jeigu pasiūlytume pauostyti tikrų rožių, dauguma mėgautųsi tuo dievišku aromatu įkišę į žiedus nosį. Natūralus rožių aromatas nepaprastai įdomus ir įvairus. Parfumeriams tai – viena įdomiausių medžiagų.


Sintetinių aromatų invazija į parfumerijos pasaulį pakeitė aromatų suvokimą. Bijūnai, pakalnutės, alyvos nėra distiliuojami, o gamintojai vaizduodami šiuos augalus ant pakuočių kuria melagingą natūralumo iliuziją. Tai mus visus labai nuskurdina. Greitai plastikinių gėlių pasaulyje patys nenorėsime gyventi. Norvegijos gatvėse pilna plastikinių palmių – taip puošiamos parduotuvės, kavinės, bet tai juk siaubinga! Neseniai beveik dvidešimt tūkstančių Oslo paauglių išėjo į gatves su plakatais protestuodami prieš plastiko naudojimą. Man tai buvo tikriausias ženklas, kad jaunoji karta nenori gyventi užterštoje planetoje. Matydama jų ryžtą pirmąkart taip ryškiai suvokiau savo darbo prasmę. Kuriu natūralią parfumeriją, nes noriu pasauliui pasakyti, kaip svarbu nenutolti nuo gamtos. Juk ne tik augalai ir gyvūnai skleidžia kvapus. Mūsų kūnai taip pat išskiria aromatines medžiagas – priklausomai nuo mūsų sveikatos būklės ir nuotaikos. Gebėjimas užuosti duotas kaip savisaugos instinktas. Manau, galime užuosti ir mirtį, ir meilę.



Asmeninio albumo nuotr.



Natūralūs kvapai yra labai svarbi mūsų kultūros dalis. Jie susiję su žemdirbyste, botanika, literatūra, poezija, psichologija, kino menu, todėl turime padaryti viską, kad juos išsaugotume“, – sakė natūralios parfumerijos kūrėja.

Rasa juokiasi prisipažindama, kad maloniai nustebo sulaukusi išskirtinio prašymo – viena geriausių garsios parfumerių mokyklos (École Supérieure du Parfum) studenčių panoro jos įkurtoje laboratorijoje atlikti stažuotę. „Margaux prašymas mane nepaprastai nudžiugino ir patvirtino nuojautą, kad jauniems parfumerijos profesionalams norisi ištrūkti iš studijų programų rėmų ir sužinoti apie natūralias žaliavas. Parfumerijos pasaulyje karaliauja sintetinės medžiagos, todėl ir studijų programos orientuotos į cheminių medžiagų naudojimą, bet susidomėjimas natūraliais eteriniais aliejais didėja visame pasaulyje“, – mintimis dalijosi pašnekovė.



Asmeninio albumo nuotr.



R. Gundersen atradimai


Euforija. „Visiems rekomenduoju įsigyti citrinmedį ar apelsinmedį, ypač – karčiavaisį citrinmedį, nes jo žiedų kvapas sukelia euforiją. Reikia genėti, tada augalas būtinai pradžiugins žiedais. Maniškis buvo nudžiūvęs, paskui prisikėlė kaip Jėzus ir pražydo – po dešimties metų, per Valentino dieną.“

Filmas. „Kino menas man yra pati geriausia atsipalaidavimo forma ir įkvėpimo šaltinis. Mano mėgstamiausias filmas – „Kvepalai., Žudiko istorija“, sukurtas pagal Patricko Suskindo romaną. Patinka ir azijiečių režisierių juostos, ypač Tran Anh Hungo „Žaliųjų papajų aromatas“ („The Scent of Green Papaya“). Nuolat grįžtu prie nemirtingųjų – Arūno Žebriūno „Velnio nuotakos“, Woody Alleno „Vidurnakčio Paryžiuje“ („Midnight in Paris“), Michelangelo Antonioni „Nakties“ („La Notte“). Ir pati kuriu trumpus filmus, nes man labai įdomu vizualiai perteikti kvapą.“

Knyga. „Mėgstu skaityti, ypač jei siužetas susijęs su kvapais. Tarp mėgstamiausių knygų – Jurgos Ivanauskaitės „Ragana ir lietus“, Aisčio Mickevičiaus „Kvepalai“, Chandlerio Burro „The Emperor of Scent“, Annick LeGuerer „Les Pouvoirs de Lòdeur“. Patinka poezija, ypač Charles'io Baudelaire'o „Piktybės gėlės“.“

Plaukai. „Kvepindamosi pasistenkite, kad aromatas patektų ir ant plaukų – ilgiau išsilaikys, susilies su jūsų kvapu ir apgaubs tarsi aura.“

Pelargonijos. „Tai – tarsi augalų Vivienne Westwood: gali patikti arba šokiruoti. Mėgstu aromatus tų augalų, kurie kažkada buvo labai madingi, bet nugrimzdo į užmarštį.“

Patogumas. „Eteriniu aliejumi labai veiksminga tepti akupunktūros taškus – tai pastebėjau bendradarbiaudama su jogos instruktorėmis. Sukūriau rutulinį aliejų aplikatorių.“

Rasa. „Mano pirmieji androginiški kvepalai „Dugg“ – rasos tema, bet visai ne dėl mano vardo. Ryte rasą išties galima užuosti. Tai – atsinaujinimo simbolis, todėl šie kvepalai skirti susikaupti, medituoti.“

Aromatų ritmas. „Ryte – pušų, rozmarinų, vetiverijų, apelsinų lapų ekstraktai, nes skatina susikaupti. Patinka ir terapiniai beržų, levandų, čiobrelių, pelynų, pelargonijų, samanų ar mėtų hidrolatų aromatai bei šviesūs, nesaldūs ramunėlių, apelsinų žiedų, liepžiedžių, šlamučių, kvapniųjų kanangų kvapai. Vakare mėgstu daugiasluoksnius, opulencijos turinčius kvapus. Patinka justi, kai medienos ar dervų ekstraktai susipina su švelniu naktį žydinčių gėlių aromatu.“

Žvakės ir namų aromatai. „Natūralios žvakės su eteriniais aliejais ar bičių vaško žvakės – pati gražiausia kvapo sklaidos forma, susikaupimo simbolis ir terapijos priemonė. Uždegę žvakę ieškome atsakymų savo dvasiniame pasaulyje, atsipalaiduojame. Ne veltui nuo seno visuose kontinentuose visos pasaulio religijos naudoja žvakes ir degina smilkalus. Sintetinio kvapo parafino žvakėms sakau griežtą „ne“, nes degdamos jos išskiria mikroplastiką, o jų skleidžiamas aromatas nors ir stipresnis, bet vulgaresnis.“

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis