Pirmiausia atskirkime manipuliaciją nuo pareigų. Tai, kad viršininkas jums liepė atlikti vieną ar kitą užduotį arba teko pavaduoti sergantį kolegą, nėra jokia manipuliacija, net jei ir tenka padirbėti šiek tiek daugiau, nei priklauso. Kas kita, jei nuolat darote tai, ko nenorite, ir patys nesuprantate kodėl. Manipuliacija galima vadinti bet kokį veiksmą, kuriuo siekiame priversti kitą žmogų savanoriškai padaryti tai, ko norime mes ir ko jis pats nedarytų. Prancūzų kalboje žodžiu „manipulation" būdavo nusakomi miklūs cirko artisto judesiai, klaidinantys žiūrovus.
Kokie dažniausi manipuliacijų būdai?
„Padaryk tai dėl mūsų įmonės"
Šį metodą dažniausiai taiko viršininkai, bet gali ir kolegos. Ką nors padaryti „dėl įmonės" dažniausia reiškia daryti veltui tai, kas neįeina į pareigas. Apeliuojama į žmogaus draugiškumo, solidarumo, lojalumo jausmus - įmonė taip tave myli ir vertina, bet jai šiuo metu taip sunkiai sekasi, negi sunku jos labui padirbėti viršvalandžius?
Kaip reaguoti? Kartais galima ir padirbėti, bet jei tai jau virto jūsų įpročiu, panašu, kad „mylima įmonė" jus paprasčiausiai išnaudoja. Nepamirškite, kad darbo santykiai yra labai aiškiai apibrėžiami įstatymais ir sutartimis, jūs įsipareigojate sąžiningai dirbti, o darbdavys sąžiningai už tai atlyginti. Darbovietė - ne šeima, dėl kurios verta aukotis vien iš begalinės meilės. Jei įmonei sekasi taip blogai, kad ji negali atsilyginti savo darbuotojams, gal jums reikėtų paieškoti kitos?
„Noriu su tavim pasitarti"
Dažniausiai šį manipuliacijos būdą naudoja kolegos arba pavaldiniai. Gavę kokią nors užduotį, jie eina pas viršininką ar kitą kolegą neva pasitarti, kaip ją atlikti, motyvuodami tuo, kad patarėjas yra labai protingas, profesionalus, svarbus, taip glostydami jo savimeilę. Retas tokiems glostymams geba atsipirti, tad kantriai aiškina, suranda reikiamus kontaktus, galiausiai ne tik susitaria dėl susitikimo, bet netgi palydi į jį, kad parodytų kaip reikia dirbti. Už tai sulaukia daug pagyrų ir padėkų. Taip iki kito karto.
Kaip reaguoti? Jei pasitarti ateina jūsų pavaldinys, nepulkite patarinėti pirmas, iškart klauskite, kokius užduoties sprendimo būdus mato jis. Uždrauskite ateiti be kokrečių pasiūlymų. Kai juos išdėstys, paplokite per petį: „Na, ir puiku. Telieka tai padaryti". Jei „patarimų" nuolat prašo kolega, pasiūlykite jam mainus: „Mielai tau padėsiu, bet kol tai darysiu, tu parenk už mane šitą ataskaitą, gerai?" Svarbu, kad jūsų siūlomi mainai jam būtų visiškai nenaudingi.
„Esu toks užsiėmęs, nežinau, kaip viską spėsiu"
Mėgsta šį būdą visi - pradedant pavaldiniais, baigiant viršininkais. Prisiima visokių smulkių darbelių ir užduotėlių ir bėgioja po ofisą susirūpinusiais veidais, duodami kitiems suprasti, kad šie yra beviltiški tinginiai. Taip kolegoms, viršininkui ar pavaldiniams pažadina kaltės jausmą, o nuo jo tik vienas žingsnis iki pasiūlymo: „Gal aš galiu kuo nors padėti?" Šis būdas labai veiksmingas daugeliu požiūrių - visų pirma leidžia be sąžinės graužaties numetsi daugelį darbų kitiems. Antra, kai esi toks užimtas, niekas tau nesiūlys papildomų darbų. Trečia, visada turėsi alibį, aiškindamas, kodėl ko nors nespėjai arba nepadarei kokybiškai. Ir ketvirta - kartais tai padeda išpešti didesnį atlyginimą.
Kaip reaguoti? Ignoruokite dejones ir skausmingą veido išraišką. Kolegos darbo krūvis - visai ne jūsų reikalas. Tai jis turėjo aptarti su viršininku derėdamasis dėl darbo. Jei sąlygos jo netenkina, tegul derasi iš naujo. Beje, jei šiuo būdu manipuliuoja pavaldinys, viršininkui vertėtų jį pasikviesti ir pasakyti: „Matau, kad esi labai užsivertęs darbu. Gal dalį jo reikėtų atiduoti Jonui? Žinoma, dėl to kiek sumažės tavo alga, bet, tikiuosi, tu neprieštarauji?" Jis tikrai prieštaraus ir pajutęs grėsmę liausis skųstis. Bent jau kuriam laikui.
„Kada nors už tai tikrai bus atlyginta"
Šį būdą labai mėgsta naudoti viršininkai ir ypač dažnai taiko jį pradedantiesiems. Jie nuolat pabrėžia, kad darbas šioje įmonėje suteiks daug naudingų įgūdžių, gražiai žiūrėsis CV ir todėl darbuotojas turėtų jaustis dėkingas jį gavęs - koks dar gali būti atlygis. Kai kurie darbuotojai skatinami didesniu atlyginimu arba premijomis, kurios bus sumokėtos vos tik įmonės reikalai pagerės. Dar kiti gundomi karjeros perspektyvomis: „Taip puikiai dirbi, manau, esi vertas aukštesnės pozicijos. Ketinam netrukus atidaryti naują skyrių, manau, galėtum jam vadovauti". Taip ir plėšosi žmogus visą gyvenimą dėl šviesesnės ateities, kuri taip ir neateina. Todėl tie kolegos, kurie sako, kad „tau bus atlyginta kitame gyvenime", ko gero, yra sąžiningiausi.
Kaip reaguoti? Niekas neneigia, kad geras, sąžiningas darbas paprastai duoda dividendų. Tačiau jei per pastaruosius 5 metus jūsų atlyginimas nekilo ir karjeros laiptais nepalypėjote, veikiausiai taip ir nenutiks. Todėl viršininkui prakalbus apie šviesią ateitį, tikslinkite, kada tiksliai ji ateis ir kokio dydžio bus. Jei jis nežada nieko konkretaus, drąsiai galite jo kalbas nurašyti manipuliacijoms. Tiesiog pasakykite, kad gyventi norite dabar.
