Jauna dizainerė: mada turi tarnauti žmogui

Skubantiems ir užimtiems miestiečiams kurianti Aušra Šeduikytė, patogių ir kasdien dėvėti skirtų drabužių liniją neseniai papildė naujais apdarais rudeniui bei žiemai. Dizainerė sako, kad mada turi tarnauti žmogui, o ne žmogus jai.

Naujoji „atsikeli ir varai“ kolekcija gana šaltų spalvų ir tuo pat metu universali: drabužiai lengvai derinami ir gerai pritaikyti lietuviškai žiemai – iš storos medvilnės, su pūkeliu iš vidaus. „Dalis naujosios rudens ir žiemos kolekcijos yra senųjų tęsinys. Tiesa, naujojoje margintus audinius pakeitė ir viską suvienijo tautinio rašto motyvu puoštas, kruopščiai išsiuvinėtas arklys. O klientų jau pamėgti ir patikrinti modeliai – marškinėliai ar reguliuojama suknelė su virvele bei mautai – keliauja iš kolekcijos į kolekciją, tik jau kitomis spalvomis ir su naujomis detalėmis“, – pasakoja A. Šeduikytė.

Žmonės ieško paprastumo

Kurdama drabužius A. Šeduikytė siekia, kad kiekvieną jų būsimasis savininkas taip įsimylėtų, kad nesiskirtų kone kasdien. „Apranga domiuosi labiau iš socialinės ir praktinės pusės. Man visada buvo įdomu, ko žmonėms reikia kasdien, kas jiems patogiausia. Kodėl draugė nori švarko su katėmis, bet visada dėvi tik įprastą juodą? Kodėl parduotuvėse nėra paprastos pilkos suknelės, o tik su užrašais ir apkarstytos visokiais barškalais? Juk dauguma nori paprastos, be nieko. Labai norėjau sukurti tai, ką mielai dėvėčiau pati, ir ko, maniau, ieško kiti. Madoje jau viskas išrasta, nieko naujo nesugalvosi, tad dabar svarbiausia palengvinti žmogui gyvenimą – kad būtų patogu ir ryte atsistojus prie spintos nereikėtų ilgai galvoti“, – apie tai, kaip gimė jos kūryba pasakoja A. Šeduikytė.

"atsikeli ir varai" modelis
Tomo Vyšniausko nuotr.

Aušros paklausėme, kodėl žmonės nori paprastų ir neįpareigojančių drabužių? „Užimti žmonės turi kuo rūpintis ir be drabužių. Jie turi mažai laiko ryte – užuot galvodami derės viena ar kita, geriau pamiega. O vakare į susitikimus su draugais ir renginius eina iškart po darbo, todėl persirengti ir ilgai derinti taip pat nėra kada. Nekalbu, kad tokių yra 100 %, tai gal tik mano nuomonė, bet analizuodama save ir savo aplinkos žmones galiu taip sakyti. Kai dabar viskas vyksta taip greitai, norisi būti visur, o valandų dienoje vis per mažai. Drabužis turi būti patogus, kokybiškas, savas ir daug nereikalaujantis, juk gyvenime pakanka to, kas iš mūsų išsiurbia dėmesį.“

Kad netektų ilgai sukti galvos, kuo rengtis, A. Šeduikytė pataria: „Reikia turėti vienspalvių pagrindinių drabužių: palaidinę, kelnes, suknelę. Ir išskirtinių akcentų, aksesuarų. Jeigu velkatės vienspalvę suknelę be raštų ir detalių, tuomet galite pagyvinti ją švarku, šaliu arba kaklo papuošalu. Jokiu būdu ne viskuo vienu metu. Jeigu rengiatės, pavyzdžiui, „atsikeli ir varai“ pilką suknelę ar jūrinę tuniką su arklio aplikacija, tuomet labai tiktų vienspalvis juodas švarkas (nesvarbu ar klasikinis ar ne) arba mautas, bet tuomet mautas turėtų būti vienspalvis arba dviejų skirtingų atspalvių, bet be rašto. Aš minimalizmo šalininkė. Gerbiu žmones, kurie sugeba suderinti nesuderinama ir atrodyti puikiai, tačiau man pačiai tai tolima“, – kalba Aušra.

Dizainerė, baigusi matematikos mokslus

Savęs dizainere vadinti A. Šeduikytė nedrįsta, mat yra baigusi matematikos ir jos taikymų studijas. Ir tik vėliau pusę metų mokiusis mados dizaino Vilniaus dizaino kolegijoje. Nuo matematikos pasukti link kūrybos Aušrą paskatino daug aplinkybių. Tai ir močiutė, visą dieną dirbdavusi sunkius ūkio darbus, o naktimis rišdavusi kilimus, siūdavusi, siuvinėdavusi ir rengusis sluoksniais. Taip pat mama, mokanti viską pataisyti, kukli, subtili ir minimalistiška. Ir 12 metų, praleistų šokių ansamblyje su atmintyje giliai įsirėžusia scena, tautiniais, pramoginiais bei teatro kostiumais, grimo kambariais, pridususiu drabužių sandėliu. Ir dramos būrelio patalpos rūsyje, ir priplėkę lagaminai, prikimšti keisčiausių kostiumų.

Vis dėlto Aušra dizaino studijų netęsia: „Pirmame kurse susidūriau su dalykais, kurie reikalauja pernelyg daug laiko, o prasmės tame daug neįžvelgiau. Labai aiškiai žinojau, kokių žinių man reikia, tačiau supratau, jog tie dalykai bus dėstomi turbūt kokiame 3-4 kurse, o aš tiek laukti neturėjau galimybės. Daugelį dalykų jau ir taip žinojau iš praktikos, buvau išmokusi savarankiškai. Jau buvo susiformavęs tam tikras požiūris, estetika. Plėtojau savo ženklą, dirbau kitus darbus, todėl neturėjau galimybės mokslams skirti tiek laiko ir jėgų, kiek jie reikalavo. 

Būtų tikrai šaunu turėti mados dizainerio išsilavinimą „ant popieriaus“, bet tas neturėjimas irgi turi savų pranašumų – žiūriu paprasčiau ir neieškau gilių poteksčių, galvoju apie žmogų. Kartais matai dizainerius, baigusius mokslus, kuriančius nuostabius dalykus, tačiau tiek daug vadovėliškai galvodami apie idėją ir detales jie sugaišta labai daug laiko ir jėgų, todėl sunkiai plėtoja produktą ir niekaip neprisikasa iki pat žmogaus, kuris galėtų tą produktą dėvėti“, – pastebi A. Šeduikytė.

Savo prekių ženklą įkūrusi mergina sako, kad matematika padeda ir kūryboje: „Matematikos mokslai padėjo suformavo savotišką stiliaus suvokimą. Turbūt tai matoma, nes mėgstu aiškius kontūrus, raštus, plokščias ir plakatiškas kompozicijas, linijas. Labai konkrečias figūras. Tačiau ne tik vizualioji pusė čia svarbi. Nežinau ar matematika, ar šiaip gyvenimas suformavo konstruktyvizmą, tiesmukumą ir praktišką požiūrį. Šitai irgi labai juntama kalbant apie patį ženklą. Aš į drabužį ir madą žiūriu paprasčiau, žmogiškiau – mada turi tarnauti žmogui, o ne žmogus jai. Ir manau, kad kiti, kurie mėgsta „atsikeli ir varai“, tam pritaria, tad gal neprašoviau?

"atsikeli ir varai" modelis
Tomo Vyšniausko nuotr.

Be praktikos nieko nebus

„Visa mano aplinka suteikė labai daug įkvėpimo tam, ką darau dabar. Nuolatinis domėjimasis mada lydėjo visur – nesvarbu, ką mokiausi ar dirbau. Tik tą madą aš visada suvokiau kiek kitaip: niekada neturėjau mados tinklaraščio ir kasdien neįkeldavau nuotraukos, kaip geriu kavą ir skaitau „Vogue“. Niekada nesekiau tendencijų, neturėjau mėgstamiausių dizainerių, nebuvau pamišusi dėl daiktų ir skudurų. Tiesiog neturėjau tam nei lėšų, nei laiko. Reikėjo įrodinėti matematikos teoremas, eiti į spektaklius ir 2 valandas stovėti troleibuse su maišu drabužių iš „Humanos“, kuriais aprengsiu matematikų roko operos muzikantus.

Pradėjau nuo praktikos. Jeigu nežinai kaip, vis tiek daryk ir sužinosi – kad ir iš penkto karto. Jeigu nieko nedarysi ir bijosi, niekada nieko neišmoksi. Net jei ir penkias knygas apie švarko sukirpimą perskaitysi, kol nekirpsi, nieko nebus. Viena mergina neseniai mane pavadino pretendente. Juokiausi. Bet paskui pagalvojau, kad šiame gyvenime visi mes pretendentai, nes vienos srities jau mažai kam pakanka“, – apibendrina A. Šeduikytė.

Kūrybą įkvepia ir daiktų dizainas, ir skirtingos kultūros

Kurdama įkvėpimo mergina semiasi iš sovietinės spalvų paletės ir sovietinio grafinio bei daiktų dizaino. A. Šeduikytę taip pat įkvepia prancūzų aktoriai ir emocijos aštuntojo dešimtmečio french new wave filmuose. „Dar gatvė kasdieninė, britų klasikinis stilius, kosmosas, lietuvių, škotų, Artimųjų Rytų folk elementai, japonų minimalizmas, Karlo Lagerfeldo genialumas ir kūrybinė elegancija. O mano naujausias pamišimas yra Mongolija“, – sako arkliuko kūrėja. Visi šie įkvėpimo šaltiniai į jos gyvenimą atkeliavo keliaujant, stebint žmones.

"atsikeli ir varai" modelis
Tomo Vyšniausko nuotr.

Artimiausiame jaunosios kūrėjos darbų sąraše – prekės ženklo „atsikeli ir varai“ kelionė į didžiuosius Lietuvos miestus, o į užsienio rinkas – su anglišku prekės ženklo išaiškinimu „horsehead label“ bei šūkiu ready to go. A. Šeduikytės darbų sąraše ir e. parduotuvė bei interneto svetainė. Jaunoji kūrėja svajoja sukurti kolekciją ir dideliam drabužių tinklui, padirbėti dideliuose mados namuose, taip pat sukurti kostiumus modernaus šokio spektakliui arba operai.

Daugiau kolekcijos nuotraukų – fotogalerijoje:

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis