Agnija Ditkovskytė: tikiu meile iki gyvenimo pabaigos

Darbas ir pozityvas – du pagrindiniai principai, kurie padeda aktorei, televizijos laidų vedėjai ir metų sūnelio Fiodoro mamai įveikti sudėtingą laikotarpį asmeniniame gyvenime, rašo elle.ru.

Dar prieš kelis mėnesius Agnija Ditkovskytė ir Aleksejus Čadovas interviu tvirtino, kad jų santuoka – pasakiška idealių santykių istorija. Žvaigždžių romanas truko devynerius metus, o jį vainikavo vestuvės ir sūnaus Fiodoro gimimas. Tačiau kad ir kaip liūdna būtų pripažinti, gandai apie nesutarimus šeimoje pasitvirtino – Agnija ir Aleksejus nuo vasaros kartu negyvena. Ji liko gyventi bendrame name kartu su savo motina, o jis persikėlė pas vyresnįjį brolį Andrejų. Agnija kurį laiką susilaikė nuo komentarų spaudoje. Pirmame interviu po skyrybų ji prisipažino, kad praleidžia daug laiko su sūnumi: „Kiekvieną laisvą sekundę. Ir tame mano neįtikėtinas išsigelbėjimas. Toks jau aš žmogus: viską imu giliai į širdį. Mane visi ramina, nors pastarosiomis dienomis negaliu net miegoti. Sunku ant širdies...“

Scanpix

Siekdama prasiblaškyti nuo liūdnų minčių, A. Ditkovskytė pasinėrė į darbą. Rugsėjo mėnesį kanale „Rossija-1“ startavo projektas „Tai mano mama“, kuriame Agnija ir jos mama, aktorė Tatjana Liutajeva, užima vedančiųjų kėdes. Taip pat Agnija debiutavo Bulgakovo teatro trupės pastatyme – spektaklyje „Angliškas sąmokslas“ ji atlieka karalienės Anos vaidmenį. Be to, aktorė planuoja filmuotis filme „Tancy nasmert“, kuriame ketina pasinaudoti varginančių treniruočių projekte „Šokiai su žvaigždėmis“ metu įgytus įgūdžius.

Aktorė interviu „Elle“ sutiko atsakyti į kelis asmeninius klausimus – apie sūnų, karjerą ir idealius santykius.

Dabar išbandote save televizijos laidų vedėjos amplua naujoje programoje „Tai mano mama“. Kas tai per projektas ir kuo įdomus jis jums pasirodė?

Tai projektas apie tai, kaip dukra rašo laišką redakcijai, kuriame pasakoja, kad jos mama pati nelaimingiausia, prastai atrodo ir panašiai. Ir mama patenka į mūsų programą. Mes kalbamės, bendraujame, pakeičiame ją, vedame pas kosmetologą, aprengiame ir taip toliau, kad ji galėtų pasijausti gražuole ir susigrąžinti pasitikėjimą savimi. Dabar tokio formato šou labai populiari tendencija televizijoje.

Projekte dirbate kartu su savo mama, Tatjana Liutajeva, ir jau ne pirmą kartą pasirodote kartu. Kaip jums sekasi kart dirbti – egzistuoja sveika konkurencija ar jūs esate viena komanda?

Normaliai. Jeigu nebūtų komforto, kartu nedirbtumėme.

Scanpix

Kokį vertingiausią patarimą gyvenime jums davė mama?

Praktiškai visada su ja palaikau ryšį, mes su ja kalbamės įvairiomis temomis. Labai artimai draugaujame. Aš vertinu kiekvieną jos patarimą.

O ką jūs patarsite sūnui, kai jis paaugs?

Manau, tai suprasiu iškilus kokiai tai problemai. Dabar sunku pasakyti. Tiesiog bandau būti šalia, būti jam drauge.

Būsite bjauri anyta?

Tikiuosi, ne. Manau, reikia priimti tai, kas sūnui artima, ir ko jam konkrečiame etape norisi. O ir situacijų be išeities nebūna.

Kas jums apskritai svarbiausia auklėjant vaiką?

Svarbiausia – neauklėti, nes auklėjimas yra iš kažkur nuleista sąvoka. Vaiką reikia mylėti. O meilė jau viską išspręs.

Kas jums teikia daugiausiai džiaugsmo motinystėje?

Iš tikrųjų, kažkokie netikėtumai, apie kuriuos net supratimo neturėjau. Pavyzdžiui, tiesiog žiūrėti į žmogų, kuris žiūri į tave tavo akimis ir sako „mama“, apkabina, bučiuoja. Tai labai labai malonu.

Kaip dabar klostosi jūsų santykiai su Aleksejumi Čadovu, konkrečiai dėl sūnaus auklėjimo?

Mes dalyvaujame auklėjime perpus. Kaip tai paprastai būna – jis ir aš, tėtis ir mama.

Scanpix

O ką jūs galite pasakyti apie meilę? Ji praeina ar keičiasi jos esmė?

Greičiausiai, keičiasi esmė.

Ar vis dėlto tikite meile visam gyvenimui?

Tikiu, kai žmonės pasiruošę dirbti su santykiais, ieškoti kompromisų, palaikyti vienas kitą. Tai labai svarbu.

Kokie principai ypač svarbūs vyrų ir moterų santykiuose?

Palaikymas ir tikėjimas vienas kitu.

Kokie sunkumai gadina gyvenimą vienišoms mamoms?

Jokie. Jeigu gyveni su kokiu oligarchu ir pati nieko nedarai, o jis tave aprūpina ir paskui viską atima, greičiausiai, taip, verta susimąstyti ir nerimauti, kas gi bus toliau. O aš kaip gyvenau, taip ir gyvenu.

Ar yra kokių patarimų, kuriuos galėtumėte duoti išsiskyrimą su mylimaisiais išgyvenusioms merginoms? Na, pavyzdžiui, „pasidaryti naują šukuoseną ir makiažą“, „nusipirkti naują suknelę“...

Jums padės pozityvas ir darbas. Reikia būtinai kažkuo užsiimti, vaikščioti po parodas, po teatrus – dabar viskas prieinama ir tiek visko įdomaus vyksta. Ir po knygą per savaitę.

Jūsų atveju kas geriau? Darbas?

Aš visada juo žavėjausi. Ir aš, jeigu sąžiningai, esu rami.

O kaip atostogos, poilsis gamtoje? Kažkam patinka salos, kažkam jūra, miškas, kalnai...

Man patinka saulė. Čia jos labai trūksta.

Scanpix

Visai neseniai pradėjote vaidinti Bulgakovo teatre spektaklyje „Angliškas sąmokslas“. Kur jaučiatės patogiau: prieš kamerą ar ant teatro scenos?

Man visur gerai. Tai visiškai kitokie pojūčiai. Tačiau gerai visur.

O kur jūs sau labiau patinkate? Teatro scenoje ar kadre?

Esu labai savikritiška. Teatro scenoje savęs nemačiau, ačiū dievui. O įrašų nežiūriu. Teatrą aš labai myliu, man tai kažkas nepaaiškinamo.

Jeigu turėtumėte galimybę įsisavinti naują, nesusijusią su jūsų dabartine, profesiją...

Aš apskritai visomis rankomis „už“!

… kokia būtų tai profesija?

Man įdomu viskas, ko imuosi. Aš esu entuziastingas žmogus ir nuolat kažkuo užsiimu. Kai čiuožinėjau pačiūžomis, labai gailėjausi, kad nesu dailiojo čiuožimo sporto meistrė. Paskui pradėjau šokti ir ėmiau gailėtis, kodėl neužsiėmiau tuo seniau.

Buvote viena ryškiausių šou „Šokiai su žvaigždėmis“ dalyvių. Ar ir toliau šokate?

Žinoma. Aš gi sakau, kad jeigu kažkuo susižaviu, tęsiu ir toliau tuo užsiimu.

Scanpix

Koks jūsų mėgstamiausias miestas planetoje?

Sąžiningai, Maskva. Ji taip greitai ir ryžtingai vystosi, kad nuvažiavusi į kitą miestą, kuris kažkada atrodė „oho!“, aš vis labiau nusiviliu. Pats didžiausias nusivylimas – Paryžius. Svajojau visą gyvenimą ten patekti, tačiau kai nuvažiavau… Žinoma, tai greičiausiai dėl emigrantų ir šiukšlėmis užverstų gatvių. Maskvoje jaučiuosi gerai nepriklausomai nuo nuotaikos. Galbūt todėl, kad aš čia gyvenu.

Ką palinkėsite mūsų skaitytojoms?

Visapusiškai tobulėti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis