Aliejus padeda ar trukdo dailiam įdegiui?

Pasaulis pilnas teorijų ir įsitikinimų, kas gerai, kas blogai. Įdomiausia, kad tai, kas buvo gerai vakar, šiandien mokslo tvirtinama, jog yra žalinga. Kuo tikėti?

Rekomenduojame pasitelkti analitinį mąstymą ir moterišką intuiciją. Mitus apie natūralius aliejus ir jų poveikį deginantis komentuoja Vilma Žmakova, natūralios „Marmozel“ kosmetikos kūrėja.

3 populiariausi mitai:

1. Pasitepus aliejumi prieš deginantis oda skrunda lyg įkaitusioje keptuvėje.

Vilmos komentaras. Šis mitas labai linksmas, nes, visų pirma, keptuvė įkaista esant daugiau nei 200 laipsnių, o iki kelių laipsnių įkaista žmogaus oda deginantis? Tikriausiai visi suprantame, kad nė nepriartėjame iki tokio karščio. Tad ir kepti nėra kam. Pavyzdžiui, afrikietės ten, kur temperatūra gerokai viršija lietuviškos vasaros karščius, apsaugai nuo saulės tepasi būtent aliejumi, tiksliau – sviestmedžių sviestu, nes tai universali priemonė nuo šalčio ir alinančios saulės spindulių poveikio tiek suaugusiems, tiek vaikams. Azijietės odą tepa kokosų aliejumi. Vis dėlto abu šie produktai gana sunkūs, riebūs, todėl juos rekomenduoju maišyti su lengvesniais aliejais.

Kaip dažnai tepti? Prieš deginantis ir pasideginus. Būtinai ant drėgnos odos, kad oda gautų pakankamai drėgmės ir gerai sugertų aliejų. Jeigu dažnai maudotės, galite papildomai pasitepti aliejumi ir tarp maudynių. Nereikia padauginti ٲ– jūs neturite būti „riebūs“, pakanka nedidelio kiekio. Pajusite, kad oda tapo stangresnė, elastingesnė, švelni, nebe sausa. Blizgumo kažkiek turi būti, vis dėlto saikingo.

2. Aliejai kemša poras.

Vilmos komentaras. Poras kemša tik netinkamai parinkti arba netinkamai naudojami aliejai. Sausesnė oda mielai sugeria net pačius sunkiausius aliejinius mišinius, jeigu prieš tai yra gerai sudrėkinama. Žinoma, tiems, kurių oda riebesnė, t. y. turi pakankamai savų riebalų, geriau rinktis lengvesnės tekstūros aliejus ir tik šaltuoju sezonu, kai šilta, pakanka tik drėkinimo. To nepasakysi apie sausą ar brandžią odą, kuriai reikia gausaus drėkinimo ir gero sutepimo, norint apsaugoti odą nuo drėgmės išgarinimo ir palaikyti elastingumą, stangrumą.

Fotolia nuotr.

Pasak V. Žmakovos, aliejų mišiniai visuomet yra geriau nei vienos rūšies aliejus, nes suteikia įvairesnių medžiagų odai, geriau ją paruošia saulės vonioms. Be to, mišiniai lengviau pasiskirsto, geriau susigeria, o, pridėjus toninių aliejų, suteikia dailų sveiką atspalvį. Vasarai Vilmos vadovaujama manufaktūra sukūrė aliejų mišinį iš ekologiškų saulėgrąžų, sezamų, kokosų, šaltalankių aliejų, su morkų sėklų ir kitais odos tonusą stiprinančiais eteriniais aliejais. „Šaltalankių aliejus suteikia sveikos odos atspalvį, todėl net nesidegindami atrodysite saikingai rusvi,“ – sako gamintoja.

3. Natūrali kosmetika ir aliejai neapsaugo nuo saulės ir pigmentinių dėmių atsiradimo.

Vilmos komentaras. Natūrali kosmetika gaminama naudojant natūralius aliejus (nerafinuoti ir šaltai spausti aliejai turi ne vien odai sutepti reikalingų lipidų, bet ir vertingų antioksidantų, saugančių nuo destruktyvaus laisvųjų radikalų poveikio), kurių organinė cheminė sudėtis tokia gausi ir neišardyta į sudedamąsias dalis, palyginti su dirbtine kosmetika, kad vyksta kompleksiškas poveikis: oda maitinama, „užrakinama“ vidinė drėgmė nuo išgarinimo, palaikomas sveikas ląstelių atsinaujinimo ciklas, o tai reiškia ir tvarkingas melanino (odos spalvos pigmento) gaminimas bei paskirstymas – pigmentinių dėmių profilaktika, odos elastingumo ir stangrumo palaikymas natūraliu būdu, neištampant ląstelių membranų. Dėl visų šių ypatybių natūralūs kremai ar aliejų mišiniai, turintys natūralų vos 2-6 SPF filtrą, veikia ne prasčiau už dirbtinius ir kartu nežaloja odos nereikalingomis medžiagomis. „Tuo teko įsitikinti kelionėse į karštus kraštus. Įdegis vientisas, oda rusta be nudegimų, be sausumo pojūčio ir būtent tik aliejai ant drėgnos odos padeda išvengti sausumo, karščio pojūčio visą dieną išbuvus saulėje,“ – teigia po egzotinius kraštus mėgstanti keliauti pašnekovė.

Fotolia nuotr.

Patarimai

Geriausias laikas būti saulėje yra iki 10–11 valandos ir po 15 valandos. Karštą vasaros dieną nuo 11 val. iki 16 val. reikėtų praleisti medžių ar pastatų pavėsyje. Rekomenduojamas buvimo kaitrioje saulėje laikas pirmomis dienomis neturėtų viršyti 15–30 minučių.

Padauginus saulės vonių, visų pirma reikia atkurti sveiką rūgštinį paviršinį odos sluoksnį. Tad ne šiaip sau senolės tepdavo odą rūgpieniu, pasukomis, grietine ar kefyru. Kai oda karšta, ją reikia vėsinti – drėkinti ir tik tuomet pamaitinti aliejumi. Vėsinti patariama augaliniais distiliatais (hidroliatais) – pipirmėčių, levandų, šlamučių, rožių. Labai gerai drėkina, uždegimus ramina ir vėsina alavijo sultys – jomis sutepkite odą. Ant atvėsusios ir sudrėkintos odos galima tepti lengvesnius aliejus ar jų mišinius, kurie padėtų odai stiprėti ir sveikai atsinaujinti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis