3 nuostabūs Velykų pyragų, turinčių ypatingą reikšmę, receptai

Etnologas Libertas Klimka sako, kad seniau Šv. Velykoms buvo gaminama daug gardžių ir gilią prasmę turinčių patiekalų, šios tradicijos suvienydavo šeimas.

„Gaila, kad artėjant šventėms dabar dažniausiai skubame į prekybos centrus pirkti jau pagamintų skanėstų, kuriuos galėtų paruošti pačios šeimininkės, patirtimi pasidalindamos su vaikais ir artimaisiais. Juk namuose keptų pyragų kvapas malonesnis ir skonis daug gardesnis, nes gaminama su meile, iš kartos į kartą perduodamos tradicijos“, – įsitikinęs L. Klimka.


Simbolių magija ant Velykų stalo


Velykos – gražiausia pavasario šventė, kai atbunda ir sužaliuoja gamta, skaisčiau šviečia ir vis labiau šildo saulė. Etnologas L. Klimka primena, kad laikydamiesi tradicijų, Velykų šventės stalą turėtume puošti ne tik margučiais, bet ir kitais patiekalais, simbolizuojančiais atgimimą, stiprybę, pavasarį. „Velykų stalas, žinoma, turi savo privalomus atributus, bet turbūt labiausiai jį puošia Velykų pyragas – stalo karalius, nuostabiai kvepiantis bei kuriantis šventinę nuotaiką. Paprastai jis būna apskritas – lyg saulė, pavasarį sugrįžusi į mūsų padangę“, – pasakoja L. Klimka.


Organizatorių nuotr.


Velykų pyragas nuo senų senovės būdavo pagrindinis šventės akcentas. Šeimininkės jį gardindavo aguonomis, džiovintais vaisiais, riešutais, kepdavo kuo didesnį, kad užtektų gausiai šeimynai. Šalia Velykų pyrago į žaliuojančių želmenų kraitelę arba greta jos paprastai būdavo sudėti margučiai. Raudoni margučiai simbolizuodavo gyvybę, mėlyni – dangų, žali – bundančią augmeniją, o geltoni – pribrendusius javus.


Po pasninko – prie gausaus stalo


Laikydamiesi senovės papročių ir tradicijų, žmonės prie Velykų stalo sėsdavo po septynių savaičių gavėnios, o didžiąją savaitę pasninko laikydavosi ypač griežtai. „Mįslė klausia: septynios mylios sauso tilto, o gale rožė pražydo. Tai tos septynios mylios sauso tilto yra septynios savaitės nuo Užgavėnių iki Velykų, kuomet žmonės tikrai ribodavo maistą ir valgydavo tik pasninko valgius“, – sako L. Klimka.


Šventiniai valgiai Velykų dieną prasidėdavo nuo margučio. Po margučio tradicinis patiekalas būdavo riebi kopūstų sriuba. Sakoma, kad ji gaivina kūną po ilgo pasninko. Taip pat senovėje apeiginiu valgiu būdavo ir kiauliena. „Tai visų agrarinių švenčių būtinas patiekalas. Ypač kiaulės galva buvo laikoma skanėstu arba kiaulės knyslė – buvo tiesiog delikatesas. Šią mėsą paruošdavo gan išmoningai, šeimininkės eksperimentuodavo kiaulės atskiras dalis kepdamos duoninėje tešloje. Ant šventinio stalo taip pat būdavo šaltiena, virtos dešros, kumpis, lašiniuotis – pyragas, kuriame įkepti lašinukai ir aguonos“, – vardija etnologas.


Velykinius desertus skanino ne cukrumi, o džiovintais vaisiais


Po sočių pietų ant stalo būtinai atsirasdavo desertas – Velykų pyragas. Taip pat dažnai būdavo patiekiamas ir varškės sūris. Pašnekovas pabrėžia, kad anksčiau žmonėms cukrus buvo prabangos prekė, jo neįpirkdavo, tad kepinius – pyragus, bandeles skanindavo džiovintais vaisiais. Tai, žinia, ir skanu, ir sveika. Gardžiausi gėrimai būdavo gira ir midus su džiovintomis aviečių šakelėmis.


Artėjant Šv. Velykoms, etnologas L. Klimka taria: „Norėčiau palinkėti dvasinio tyrumo, kad mūsų mintys būtų, ne kuo pasotinti kūną, o kaip praturtinti dvasią šviesiomis mintimis ir kartu pagalvoti ne tik apie savo šeimą, ką padėsime ant stalo, bet ir apie visą tautą bei valstybės ateitį. Su šiuo pavasariu tegul ateitis matosi šviesi, juk kitais metais švęsime šimtmetį“.


Sustokite akimirkai, prisiminkite tai, kas iš tiesų svarbu. Apkabinkite mylimus žmones, ruoškitės pavasario šventei ir švęskite ją iš tiesų būdami kartu.


Siūlome 3 idėjas saldžiam šventiniam stalui: ypač gardų migdolų pyragą be miltų, nuostabų tradicinį Velykinį pyragą ir įspūdingą šaldytą sluoksniuotą tortą. Pasirinkite jums labiausiai patinkantį receptą, pakvieskite brangius žmones į pagalbą ir gaminkite, skanaukite, būkite drauge.


Purus migdolų pyragas, kuriam neprireiks nė trupučio miltų



Pyrago receptas ir nuotrauka – „Lieknų Bičių“
Pyrago receptas ir nuotrauka – „Lieknų Bičių“
Asmeninio albumo nuotr.


Norite pagaminti sveiką šventinį desertą? Šis purus migdolų pyragas be miltų – puikus pasirinkimas. Tiek suaugusiesiems, tiek ir mažiesiems, mėgstantiems išbandyti naujus skonius, jis tikrai turėtų patikti.


Reikės:


150 g migdolų miltų (tiesiog sumalkite migdolus kavamale ar maisto smulkintuvu);

100 g rudojo cukraus;

4 kiaušinių;

1 a. š. kepimo miltelių;

žiupsnelio druskos.


Gaminame:


* Trynius atskiriame nuo baltymų ir gerai išsukame su cukrumi, kepimo milteliais bei migdolų miltais.

* Baltymus išplakame iki standžių putų ir atsargiai įmaišome į paruoštą tešlą.

* Kepame 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol pyragas iškils ir švelniai parus.

* Puošiame mėgstamais produktais (medumi, agavos sirupu, šokoladu), pabarstome riešutais.


Velykų pyragas su džiovintais vaisias ir riešutais


Pyragą ruošė: Edita Zubrickaitė, „Oditėlės blogas“
Pyragą ruošė: Edita Zubrickaitė, „Oditėlės blogas“
Asmeninio albumo nuotr.


Apskritas lyg saulė, gardus ir kvepiantis, pripildantis namus jaukumo – toks pyragas laukiamas ant kiekvieno šventinio Velykų stalo.


Reikės:


200 g sviesto;

100 g cukraus;

4 kiaušinių;

250 g miltų;

2 a. š. kepimo miltelių;

0,5 a. š vanilinio cukraus;

200 g įvairių džiovintų vaisių;

100 g riešutų (čia naudoti migdolų ir žemės riešutai, tačiau galite pasirinkti ir kitus, savo mėgstamus riešutus).


Gaminame:


* Riešutus sudedame į dubenėlį, užpilame verdančiu vandeniu ir paliekame 30 min. Po pusvalandžio vandenį nupilame, o riešutus paberiame ant popierinio rankšluosčio nudžiūti.

* Kambario temperatūros sviestą su cukrumi išsukame maišytuvu. Tuomet mušame po vieną kiaušinį ir plakame, kol masė taps puri.

* Suberiame persijotus su kepimo milteliais miltus, įberiame vanilinio cukraus, sudedame džiovintus vaisius, riešutus ir viską gerai išmaišome.

* Tešlą supilame į apvalią kepimo skardą ir kepame 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 min. arba tol, kol įsmeigus medinį pagaliuką, jis bus sausas.


Riešutų ir cukinijos šaldytas sluoksniuotas tortas


Asmeninio albumo nuotr.


Jei norite nustebinti, paruoškite riešutų ir cukinijos šaldytą sluoksniuotą tortą. Tai – ne tik gardus, bet ir sveikas, maistingas desertas, primenantis ledus.


Reikės (24 cm skermens formai išimamu dugnu):


150 g anakardžių riešutų (pasiliekame šiek tiek tortui papuošti);

50 g datulių be kauliukų;

100 g migdolų riešutų;

90 g lazdyno riešutų;

žiupsnelio druskos;

kokosų aliejaus formai ištepti;

1 cukinijos (maždaug 280-300 g);

3 v. š. riešutų sviesto;

1 laimo arba citrinos sulčių;

3 v. š. medaus arba agavų sirupo;

6 v. š. šaldytų trintų braškių;

2 v. š. saldžios kakavos miltelių.


Gaminame:


* Datules ir anakardžių riešutus, šiek tiek jų atidėję tortui papuošti, iš vakaro užpilame šaltu vandeniu.

* Sumalame migdolų ir lazdynų riešutus, sudedame smulkintas datules, druską ir sutriname viską iki vientisos trupininės masės.

* Torto formą ištepame kokosų aliejumi, dedame sluoksnį maltų riešutų su datulėmis ir jį tolygiai paskirstome.

* Trintuvėje sutriname mirkytus anakardžių riešutus su nulupta, smulkinta cukinija. Pridedame riešutų sviesto, išspaudžiame citrinos ar laimo sulčių, pagardiname medumi ar agavų sirupu. Viską gerai išmaišome ir sudedame į formą. Šį sluoksnį taip pat išlyginame.

* Braškes sutriname, sumaišome su saldžios kakavos milteliais ir sudedame į formą paskutinį sluoksnį.

* Tortą laikome šaldiklyje per naktį. Prieš patiekdami ant stalo, išimame jį iš formos ir palaikome kambario temperatūroje bent 30 minučių. Puošiame anakardžių riešutais ir pjaustome aštriu peiliu prieš pat skanaujant.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis