Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė: malonūs becukriai atradimai ir eksperimentai virtuvėje

Malonu Jums vėl rašyti. Įdomu, kaip sekasi „Mėnuo be cukraus su Livinn“ toms (arba tiems), kurios priėmė šį iššūkį kartu su manim? Ar jums sunku? Ar norite deserto? Ar patinka? Man visas šis projektas patinka net dėl kelių priežasčių.

Pirmoji – vis išbandau kažką naujo, apie daugumos produktų egzistavimą anksčiau nė neįtariau! Na, tarkim, kad ir apie mielių dribsnius, bet apie juos papasakosiu vėliau. Antra priežastis – smagu žinoti, kad savo organizmui darai kažką gero, nes, na, nemeluosiu, pakankindavau aš jį visokiais nesveikais dalykais anksčiau. Trečia priežastis – sulaukiau komplimento, kad veido oda pagražėjo. Nežinau ar čia dėl to, kad nevartoju cukraus, bet kadangi mano racione atsirado daugiau daržovių, vaisių, vandens ir mažiau visokių nesveikų gėrimų bei maisto, veido oda pagerėjo. Tiesa, svorio kol kas daugiau nenumečiau, bet gal čia laikina pauzė. Tik vyras mane vis per dantį patraukia, kai eksperimentuoju su košėm, žaliąja arbata ar kitu ekologišku maistu. „Padarys iš tavęs veganę, ką aš tada veiksiu su tavim“, – sako jis man (nors vieną kartą paslapčiom pats suvalgė mano košę…).

Asmeninio albumo nuotr.

Veganai, tik neįsižeiskit, bet tarp jūsų yra ir tokių radikalių pažiūrų žmonių, kad žodis „veganas“ pradeda skambėti kaip diagnozė, o ne gyvenimo būdas. Po paskutinio karto, kai viena veganė man liepė visus mano taksus paleisti į laisvę, kad jie ten natūraliai išliktų (arba ne), nes aš nusižengiau gamtai juos veisdama, aš pradėjau veganų net truputį bijoti. Ne visų, žinoma. Bet šį kartą ne apie tai. Norėdama įrodyti vyrui, kad niekas iš manęs nieko nepadarys, nusprendžiau pabandyti savo mėgstamus padažus mėsai pakeisti sveikais, be cukraus. Kaip ir daugelio lietuvių virtuvių, manojoje puikiai įsitaisęs karaliavo pomidorų padažas, jį naudodavom sriuboms, troškiniams, makaronams ruošti. Iki šiol, nes, pasirodo, jame išties nemažai pridėto cukraus. Tai man buvo naujiena – nedera man pomidorai ir cukrus…

Bet realybė yra tokia, kad įprastiniai padažai ypač dažnai saldinami. Į juos taip pat dedama skonio stipriklių, konservantų, dažiklių, kvapiklių ir kitokių nesveikų „iklių“. Ką daryti? Galima trinti pomidorus pačiam arba naudoti padažus be pridėto cukraus. Iš „Livinn“ gautą naminę pomidorų tyrę, kuri yra ne kas kita, o natūralūs pomidorai, naudojau kaip įprastinį pomidorų padažą, tik mėgstamus prieskonius susiberdavau pati. Sveikas, be cukraus ir ekologiškas pesto padažas fantastiškai tiko prie paprasčiausių spagečių ir pagardino užkandžių su sūriu lėkštę. Ekologišką sojos padažą naudojau jau ir anksčiau, tad šį kartą du didžiausi atradimai man buvo mielės ir miso pasta.

Asmeninio albumo nuotr.

Kad mielės yra valgomos (o ne tik tupi tešloje) išgirdau pirmą kartą. Gavau dėžutę mielių dribsnių. Pirmą savaitę į ją žiūrėjau įtariai. Jaukinausi. Antrą savaitę išdrįsau ir užsibarsčiau ant salotų (mėgstu paprastas – su agurkais, salotomis ir pomidorais). Ir va čia buvo wow efektas – salotų skonį papildė sūrio prieskonis (aš labai mėgstu sūrį)! Tada paskaičiau, kad tos mielės labai naudingos, jose gausu vitamino B, todėl nekantrauju išbandyti naujus receptus su jomis. Salotos man labai patiko – sotu, sveika ir nauja.

Dar viena naujiena man – tarp sveikų, be pridėto cukraus, produktų dėžėje atrasta miso, arba sojų, pasta. Taip, aš vaikštau į japonų restoranus, esu ne kartą valgiusi miso sriubą, bet man niekad nerūpėjo, kaip ir iš ko ji daroma. Ta miso pasta buvo visiška svetimšalė mano virtuvėje, todėl aš griebiausi seno ir gerai patikrinto metodo – savo Facebook paskyroje paprašiau patarimo, ką su ja daryti. Ačiū draugams – gavau daug puikių receptų, tad namie nusprendžiau išbandyti mano labai mėgstamą miso sriubą su grybais ir špinatais bei... improvizuoti.

Vištienos šlaunelių mėsą, cukinijas, paprikas ir porus supjausčius sudėjau į kepimo indą ir užpyliau miso pasta, tada įkišau į orkaitę. Vyras burbėjo, kad nevalgys, nes nesąmones darau. Kai ištraukiau tokį a la troškinį, valgė su malonumu. Ir dar norėjo. Aš taip pat valgiau, nes labai skanu – pabandykit ir Jūs. Taigi savo bandymus cukringus padažus pakeisti becukriais vertinu dešimčia balų, šiandien buvo daug pirmų kartų, kurie pasiteisino! Skanaus!

Skaiva

Sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė

G. Skaraitienės nuotr.

Mano galva, pomidorų, sojos ir panašūs padažai yra ta grupė produktų, kuriuos lengviausia ir protinga pakeisti ekologiškais. Nes:

1) į masinės gamybos padažus labai dažnai dedama cukraus ir kitų pasitikėjimo nekeliančių priedų (juk viskas sumalta, į akis nekrenta);

2) jei padažas sojos, itin svarbu, kad nebūtų GMO;

3) ekologiški ir klasikinių receptūrų padažai tikrai skanūs;

4) dėl tokių pokyčių šeimos nariai neapkaltins veganizmu, žaliavalgizmu ar kitais gyvenimo būdo epitetais.

Mielių dribsniai yra labai skanūs ir patogūs maisto pagardai. Noriu atkreipti dėmesį, kad čia mielės yra neaktyvios. Skirtingai nei kepiniuose ar gėrimuose, jos suteikia skonį ir maistingąsias medžiagas, bet niekaip negali apsigyventi organizme ar sutrikdyti žarnyno floros pusiausvyros (tai gali padaryti aktyvios mielės).

Dar keli žodžiai apie miso pastą. Tai vienas seniausių patiekalų pasaulyje. Jis unikalus tuo, kad skatina gerąją žarnyno florą ir taip gerina virškinimą bei stiprina imunitetą. O cukrus, žinia, florai kenkia. Gerąsias bakterijas skatinančių produktų mūsų mityboje nedaug: rauginti kopūstai, jogurtas, rūgpienis, klasikinis brandintas sojų padažas, miso pasta, na, gal dar vienas kitas. Netikėtas mūsų šeimos atradimas: namuose miso pastą valgome paprastai. Ant juodos duonos tepam sviestą, ant jo sluoksnelį miso pastos ir tada pomidoro ar agurko riekelę. Budintis sumuštinis.

Prisijungti prie „Mėnesio be cukraus“ galite ir jūs! Daugiau informacijos – Livinn – sveiki produktai Facebook

Užsakymo nr.: PT_70986562

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis