Tylusis herojus: Fedios iš „Operacija „Y“ gyvenimą ženklino sunkūs išbandymai ir tragiška baigtis

 (99)
Aleksejui Smirnovui žmonės gatvėje šypsojosi, pardavėjos traukė prekes iš „po prekystalio“, ir jam patiko būti atpažįstamam. Tačiau niekas nežinojo, kokią asmeninę dramą jis išgyveno.
Tylusis herojus: Fedios iš „Operacija „Y“ gyvenimą ženklino sunkūs išbandymai ir tragiška baigtis
© Stop kadras

1920 m. vasario 28 d. gimė populiarus Sovietų Sąjungos aktorius Aleksejus Smirnovas.

Į nelaisvę paėmė 7 hitlerininkus

XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje režisierius Leonidas Bykovas susiruošė filmuoti kino juostą apie Antrojo pasaulinio karo laikų naikintuvų pilotus. Režisieriaus sumanymu, filmas turėjo būti paremtas realiomis biografijomis ir pilotų istorijomis iš karo. Pagrindinį eskadrilės vado vaidmenį atliko pats L. Bykovas, o jo mechaniko Makaryčiaus vaidmeniui pasiūlytas Aleksejus Smirnovas.

Tylusis herojus: Fedios iš „Operacija „Y“ gyvenimą ženklino sunkūs išbandymai ir tragiška baigtis
A. Smirnovas ir L. Bykovas
© Stop kadras

Meno taryba pasisakė kategoriškai prieš A. Smirnovą. „Juk tai Fedia iš filmo „Operacija „Y“, visi žiūrovai juoksis, koks gi jis draminis herojus“, - buvo kalbama apie jo kandidatūrą. Vis dėlto L. Bykovas tvirtino, kad nieko kito išskyrus A. Smirnovą jis šiam vaidmeniui nepageidauja. Galiausiai meno tarybos nariai nusileido visą atsakomybę užkraudami ant režisieriaus pečių.

1974 metais pasirodžiusį filmą „Mūšin eina vieni „seniai“ pažiūrėjo 44,3 mln. žiūrovų. Pagal populiarumą 1974 m. filmas užėmė 4-ąją vietą, tačiau tai buvo ne pagrindinis nuopelnas. L. Bykovo filmas tapo kultiniu, vienu geriausių kada nors apie Antrąją pasaulinį karą nufilmuotų kino juostų, o mechanikas Makaryčius, kurio vaidmenį atliko A. Smirnovas, tapo artimas ir suprantamas visiems karo veteranams, o taip pat ir jų vaikams bei anūkams. Aktorius A. Smirnovas šį vaidmenį, kuris yra vienas iš nedaugelio jo atliktų draminių vaidmenų, vertino kaip geriausią per visą savo karjerą ir labai apgailestavo, kad per vėlai sutiko „savo režisierių“.

Tylusis herojus: Fedios iš „Operacija „Y“ gyvenimą ženklino sunkūs išbandymai ir tragiška baigtis
© Stop kadras

Daugelis žiūrovų atkreipdavo dėmesį į tai, kaip organiškai A. Smirnovas jautėsi atlikdamas karo mechaniko vaidmenį, tačiau jie nežinojo, kad aktorius apie karą žino ne iš nuogirdų.

„1944 m. liepos 20 d. 283 metrų aukštyje 40 priešininko karių atakavo dalinį. Smirnovas, keldamas kovotojams ūpą, veržėsi į kovą su asmeniniu ginklu. Kariai atmušė vokiečių puolimą. Kovos lauke liko 17 hitlerininkų, o Smirnovas asmeniškai nelaisvėn paėmė 7 hitlerininkus“, - štai kas rašoma A. Smirnovui įteiktame trečio laipsnio Šlovės ordino priede.

Karo trauma lėmė nesėkmes asmeniniame gyvenime

Aleksejus Makarovičius Smirnovas gimė 1920 m. vasario 28 d. Danilovo mieste, Jaroslavlio gubernijoje, Makaro Stepanovičiaus ir Annos Ivanovnos Smirnovų šeimoje. Trečiojo dešimtmečio viduryje šeima persikėlė į Leningradą. Makaras Stepanovičius mirė anksti, o Anna Ivanovna liko su dviem vaikais: vyresniuoju Aleksejumi ir jaunėliu Arkadijumi. Dar mokykloje Aleksejus pradėjo lankyti dramos būrelį, o vėliau įstojo į teatro studiją prie Leningrado muzikinės komedijos teatro. Iki karo jis teatre spėjo suvaidinti vos vieną vaidmenį – tai buvo Juodojo erelio vaidmuo operetėje „Rozmari“.

Tylusis herojus: Fedios iš „Operacija „Y“ gyvenimą ženklino sunkūs išbandymai ir tragiška baigtis
© Stop kadras

1940 m. spalio mėn. 20-metis aktorius pašauktas į Raudonąją Armiją skubiai karinei tarnybai atlikti, kurioje jis tarnavo kur kas ilgiau nei planavo. Karui pasibaigus aktorius apie žygdarbius kare beveik nieko nepasakodavo, trumpai atsakydamas, kad tarnavo kaip ir visi. Tik po daugybės metų, jam mirus, žurnalistai aptiko dokumentų, liudijančių apie A. Smirnovui įteiktus ordinus ir medalius, o taip pat ir karo laikų nuotraukų, kuriose būsimoji komedijų žvaigždė atrodo visiškai kitaip. Jaunutis karys su trofėjiniu vokiečių kulkosvaidžiu ir kuklia šypsena visiškai nebuvo panašus į personažus, kuriuos jam vėliau teko įkūnyti kino filmuose. Iki Berlyno A. Smirnovui neteko nueiti, nes pačioje karo pabaigoje jis buvo rimtai sužeistas, o po gydymo ligoninėje į mūšio lauką nebegrįžo. Iš viso jau teko 11 apdovanojimų už nuopelnus kare.

Tylusis herojus: Fedios iš „Operacija „Y“ gyvenimą ženklino sunkūs išbandymai ir tragiška baigtis
© Stop kadras

Sugrįžimas į taikų gyvenimą nebuvo lengvas. Dėl kare patirtų traumų A. Smirnovas neteko galimybės turėti vaikų ir tai tapo viena iš priežasčių, dėl kurios jo asmeninis gyvenimas nesusiklostė sėkmingai. Aktoriaus brolis Arkadijus žuvo fronte, o šio mirtis tapo A. Smirnovo motinos psichinės ligos priežastimi. Smirnovas ėmė dirbti Leningrado muzikinės komedijos teatre, kur jam teko vaidinti daugiausia masuotėje. Filmuotis jo nekvietė, pinigų katastrofiškai trūko, o darbą tekdavo derinti su mamos priežiūra. Būtent dėl šios priežasties režisieriai teigė neduodantys A. Smirnovui rimtesnių vaidmenų.

Alkoholikas ir tinginys

Pasakojama, kad pirmą kartą apie A. Smirnovo nuopelnus karo lauke teatre sužinta tik šeštojo dešimtmečio viduryje, kai per gastroles į banketą aktorių pakvietė pats maršalas Žukovas. Apie A. Smirnovo sceninius pasiekimus jis nieko nežinojo, taigi pasikvietė žmogų, kurį pažinojo dėl jo herojiškumo fronte. Gali būti, kad šis susitikimas turėjo įtakos aktoriaus karjerai. Jam pradėti patikėti komiški antrojo plano vaidmenys, kuriems kurti režisieriai aktyviai naudojo jo įspūdingą kūno sudėjimą ir paprastą išvaizdą. Publika aktorių pamilo, nes jis organiškai atrodė įkūnydamas šiuos personažus. Vis dėlto pačiam aktoriui sėkmė nebuvo tokia džiuginanti – jis svajojo apie draminius vaidmenis. Pagal Nikolajaus Adujevo pjesę-pasaką „Tabako kapitonas“ pastatytame spektaklyje jam teko pusiau draminis caro Petro Pirmojo vaidmuo.

Tylusis herojus: Fedios iš „Operacija „Y“ gyvenimą ženklino sunkūs išbandymai ir tragiška baigtis
© Stop kadras

Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio A. Smirnovas pradėjo filmuotis kine, kur ir vėl režisieriai visų pirma dėmesį kreipė į aktoriaus išvaizdą, puikiai tinkančią komiko amplua. 1961 m. A. Smirnovą žiūrovai įsiminė dėl filme „Dryžuotas reisas“ atlikto jūreivio Knyšo vaidmens. 1965 m. A. Smirnovas nusifilmavo naujajame režisieriaus Leonido Gaidajaus filme „Operacija „Y“ ir kiti Šuriko nuotykiai“. Ši į Tarybų Sąjungos aukso fondą įėjusi komedija iš dalies tapo lemtinga tiek A. Smirnovui, tiek ir kartu nusifilmavusiam Aleksandrui Demjanenkai. A. Smirnovas visiems laikams įsimintas kaip alkoholikas ir tinginys Fedia, o A. Demjanenka – amžinasis studentas Šurikas. Vėliau režisieriai įnirtingai siūlė A. Smirnovui panašius vaidmenis, o tai jį labai liūdino. Aktoriaus charakteris buvo visiškai kitoks. Draugai jį pažinojo kaip kuklų ir jautrų žmogų, kurį glumindavo moterų dėmesys, kuris domėjosi japonų poezija ir medžio drožyba, o taip pat ir kolekcionavo retus vabzdžius bei drugelius.

Tylusis herojus: Fedios iš „Operacija „Y“ gyvenimą ženklino sunkūs išbandymai ir tragiška baigtis
© Stop kadras

Populiarimas jam patiko

Mažai kas žinojo, kad muzikinės komedijos teatre jam buvo primygtinai rekomenduojama imtis dainavimo, nes jo balsas buvo iš tikrųjų puikus. Jo dainavimą girdėję specialistai manė, kad tokio balso savininkų visoje Rusijoje vos vienetai. Vis dėlto šį aktoriaus talentą nustelbė ganėtinai panašūs vieni į kitus vaidmenys komedijose. Maža to, populiarumas A. Smirnovo nevargino. Jis mėgo susitikimus su žiūrovais ir vertino jų rodomą dėmesį jam. Įkopęs į populiarumo viršūnę gastrolių metu jis mėgdavo išeiti į viešbučio vestibiulį.

Tylusis herojus: Fedios iš „Operacija „Y“ gyvenimą ženklino sunkūs išbandymai ir tragiška baigtis
© Stop kadras

1968 m. A. Smirnovas sulaukė pasiūlymo atlikti vieną iš taip retai jam pasitaikančių draminių vaidmenų filme „Žvalgybininkai“. A. Smirnovo herojus žuvo, nes mėgino pridengti bičiulius. Šiame filme taip pat filmavosi ir Leonidas Bykovas, su kurio A. Smirnovas jau buvo filmavęsis komedijoje „Zuikelis“. Dirbdamas „Žvalgybininkų“ filmavimuose L. Bykovas susidraugavo su A. Smirnovu ir suprato, kad milžiniškas šio aktoriaus draminis talentas visiškai neatskleistas.

Tylusis herojus: Fedios iš „Operacija „Y“ gyvenimą ženklino sunkūs išbandymai ir tragiška baigtis
© Stop kadras

Sužinojęs apie A. Smirnovo patirtį kare L. Bykovas nė kiek neabejojo, kad būtent jis labiau nei kas kitas galės atskleisti mechaniko Makaryčiaus personažą. Režisierius neklydo, nes šis kare buvęs aktorius filmavimuose atsiskleidė visais šiam vaidmeniui reikalingais atspalviais.

Tylusis herojus: Fedios iš „Operacija „Y“ gyvenimą ženklino sunkūs išbandymai ir tragiška baigtis
© Stop kadras

Nors aktorius svajojo apie naujus draminius vaidmenis, kiti režisieriai jam panašaus pobūdžio pasiūlymų neteikė. Be to, aktoriui kilo rimtų sveikatos problemų, dėl kurių jis negalėjo filmuotis naujame karo temai skirtame Leonido Bykovo filme „Viens, du, ėjo kariai“.

Išėjo paskui draugą

Na o asmeniniame gyvenime Smirnovas buvo visai kitoks nei jo herojų. Jis buvo užkietėjęs viengungis ir vienintelė moteris, su kuria jis gyveno tuometinio Leningrado komunaliniame bute, buvo jo mama, kurią jis labai mylėjo. Jie gyveno kukliai, visai ne taip, kaip gyvendavo tokio populiarumo sulaukę aktoriai. Nors kartais pasigirsdavo gandų apie trankias Smirnovo „gastroles“, kurias jis surengdavo filmavimo aikštelėje ar teatre.

Tylusis herojus: Fedios iš „Operacija „Y“ gyvenimą ženklino sunkūs išbandymai ir tragiška baigtis
© Stop kadras

Paskutiniai Smirnovo gyvenimo metai buvo tragiški. Jis ėmė išgėrinėti, ėmė pulti įvairios ligos. 1978 m. pabaigoje A. Smirnovas patyrė širdies smūgį ir buvo ilgai gydomas ligoninėje, kur jį aplankė L. Bykovas. Jis stengėsi palaikyti draugą, pasakojo jam apie būsimus vaidmenis filmuose. Išeidamas jis atsisveikino fraze iš filmo „Mūšin eina vieni „seniai“: „Gyvensime, Makaryčiau, gyvensime!”.

Tylusis herojus: Fedios iš „Operacija „Y“ gyvenimą ženklino sunkūs išbandymai ir tragiška baigtis
© Stop kadras

Šis susitikimas įvyko 1979 m. kovo 25 d., o tų pačių metų balandžio 11 d. L. Bykovas žuvo autokatastrofoje. Ligoninėje besigydantis Smirnovas nežinojo apie šią netektį. Tik išrašymo iš ligoninės išvakarėse, gegužės 7 dieną, kažkas iš medikų papasakojo apie Smirnovo bičiulio žūtį. Išgirdęs baisią žinią Smirnovas atsigulė, nusisuko į sieną ir mirė. Jam buvo 59-eri.

Tylusis herojus: Fedios iš „Operacija „Y“ gyvenimą ženklino sunkūs išbandymai ir tragiška baigtis
© Stop kadras
moteris.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Veidai

105 metų sulaukusi J. Gėbelso sekretorė: tikrai nieko nežinojau apie nacių nusikaltimus (18)

„Rytais jį matydavome retai“, – sako Brunhilde Pomsel, kai užmerkusi akis ir ranka parėmusi smakrą prisimena savo buvusį viršininką Jozefą Gėbelsą - tai buvo vienas artimiausių Adolfo Hitlerio bendražygių ir pasekėjų, žinomas savo viešomis kalbomis ir giliu antisemitizmu.

Atskleista, kaip princesė Diana sužinojo apie vyro romaną su Camilla (39)

Princesės Dianos karališkosios apsaugos darbuotojas Kenas Wharfe’as stebėjo, kaip ji augina du savo sūnus ir sprendžia santuokoje su princu Charlesu kylančius nesklandumus. Po princesės Dianos žūties praėjus kone 20 metų jis parašė itin atvirą knygą apie visas karališkas paslaptis.

Kas iš tiesų buvo Barbora Radvilaitė: ištvirkėlė ar meilės kankinė? (34)

Lietuvos visuomenės istorinėje sąmonėje Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora Radvilaitė (apie 1522–1551) tebėra geriausiai žinoma visų laikų Lietuvos istorinė moteris. Jos asmenybės žavesys, sudėtingas ir tragiškas gyvenimas, trumpai patirtas karūnacijos triumfas įsirėžė ne vien į mūsų valstybės, bet ir į kitų LDK istorinį palikimą perėmusių šalių istorinę kultūrą. Baltarusijos, Ukrainos ar Lenkijos istorinėje publicistikoje, grožinėje literatūroje, kine, teatro ir operos scenose Barbora pristatoma kaip žymiausia ir gražiausia, tik jau šių šalių moteris...

Miunhauzenas: tikrai egzistavo ir nugyveno neįtikėtiną gyvenimą (8)

Miunhauzenas – žinomas literatūrinis personažas, išgarsėjęs anekdotiniais pasakojimais apie neįtikėtinus nuotykius ir fantastiškas keliones. vardas jau seniai tapo bendriniu, apibūdinantis žmogų, kuris pasakoja pramanytas istorijas. Bet ko gero ne visi žino, kad visi šie pramanai pagrįsti realia istorija – Miunhauzenas iš tiesų egzistavo.

Sukrečianti menininko R. Šarknicko istorija: ilgas laiškas mamai... (164)

Jis buvo atiduotas į kūdikių namus vos gimęs, patyrė marias skausmo, pažeminimo, sielos ir kūno žaizdų. Kiekvieną minutę ilgėjosi motinos, o ji savo vaiko taip ir neaplankė. Dvi vyresnės seserys ir du broliai po keturiolikos metų jaunėlį sutiko Obelių internate. Teatro ir kino aktorius, režisierius, rašytojas Robertas Šarknickas (41 m.) savo sukrečiamą istoriją papasakojo knygoje „Šarkos sielos šauksmas“.

Kas pasiuntė Napoleoną Bonapartą į kapus: vėžys, nuodai ar hormonų sutrikimas, pamažu vertęs jį moterimi (39)

1821 m. gegužės 5 d. tremtyje, mažoje Atlanto vandenyne esančioje saloje mirė Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas. Napoleono gyvenimas buvo kupinas pergalių, visam laikui išliksiančių Prancūzijos istorijoje. Nors karčių nesėkmių buvo mažiau, jos tapo tikromis legendomis.

Aktorius Mykolas Vildžiūnas: meilė svarbi tiek realiame gyvenime, tiek televizijos ekrane

Netrukus antrą kartą tėvu tapsiantis M. Vildžiūnas: „Šeima yra svarbiausia, ką žmogus savo gyvenime gali puoselėti“.

Dešimt dalykų, kurių nežinojome apie Kastytį Kerbedį (20)

Šį šeštadienį, rugpjūčio 6 dieną Klaipėdos vasaros koncertų estradoje sproginės emocijos: į savo mylimą miestą atvykstantis dainininkas Kastytis Kerbedis žada karštą programą, kurioje – publikos mėgstamiausios dainos. Nors atrodo, kad K. Kerbedį, kuris scenoje – jau daugiau nei 35 metus, pažįsta visi, bet vis dėlto ir staigmenų iš šio žmogaus-uragano laukti verta.

R. Rastauskas: namisėdos visada pergali klajūnus (6)

Užkibus ant nepataisomo gyvenimo pinklių ir mizanscenų rezgėjo, sakinio meistro, eseistikos klasiko Rolando Rastausko (61 m.) kabliuko – esė ir kitų tekstų knygos „Trečias tomas“ (leidykla „Apostrofa“), imi tikėti, kad būtis yra tarsi paties Dievo sukurtas įdomiausių spalvų ir garsų spektaklis.

Išskirtinius papuošalus kurianti juvelyrė: nebuvau ta mergaitė, kuri mėgsta puoštis (8)

Išskirtinio braižo juvelyrė Augusta Sofija Rudzikaitė (24 m.) titaną, nerūdijantį plieną – papuošalams kurti netradicines medžiagas – paverčia stulbinamais meno kūriniais. Jie verčia stebėtis net viską mačiusius pasaulio juvelyrikos meistrus.

Po Norvegijoje patirtos sunkios ligos: skyrybos, nauja veikla, grįžimas į Lietuvą (37)

Aštuonerius metus Norvegijoje praleidusi tinklalapio nomnom.lt įkūrėja dietistė Toma Eroglu (29 m.) augalinę mitybą atrado po sunkios ligos. „Gaila, kad keisti gyvenimą paprastai ryžtamės tik pajutę riziką jo netekti“, – sako moteris.

M. Levickis: noriu, kad žmonės grotų ne tik „Ko liūdi, berželi“ (1)

Edukacinio meno centro „accoAkademija“ vadovas pasaulinio garso akordeono virtuozas Martynas Levickis (26 m.) neseniai pripažintas asocijuotuoju Londono karališkosios muzikos akademijos nariu.

Rašytoja Ugnė Barauskaitė: neturėjau laimės gyventi su mylimu žmogumi (78)

Rašytoją, radijo laidų vedėją Ugnę Barauskaitę (40 m.) aptikau oro uoste – pakeliui į Beirutą. Buvau ką tik perskaičiusi jos naują knygą „Vieno žmogaus bohema“, norėjosi pasidalyti karštais įspūdžiais. Taip prasidėjo mūsų virtualus pokalbis.

Indrė Launikonytė: geriausiai pailsiu miške + FIRMINIS RECEPTAS (8)

Energinga raudonplaukė atlikėja Indrė Launikonkytė neslėpė, kad šią vasarą jai, deja, neteks atostogauti, nes su kūrybine komanda stato roko miuziklą „Rent“, kurio premjera numatoma jau rugsėjį.

N. Marčėnaitė apie atostogas su draugėmis: mergaičių pokalbiai yra patys smagiausi – tai juokiamės, tai verkiame... (13)

Net jei turi šeimą, nebūtina kaskart atostogauti tik su ja. Kartais verta ištrūkti kur nors su draugėmis, pailsėti nuo šeimynykščių, o jiems leisti pailsėti nuo tavęs.
Pn rgp. 26d.
14°...25°
Št rgp. 27d.
16°...26°
Sk rgp. 28d.
12°...23°
Pr rgp. 29d.
15°...27°
An rgp. 30d.
13°...19°