Sudėtingą operaciją patyręs K. Smoriginas: labiausiai gaila būtų anūkus palikti

 (13)
„Sugijau kaip šuva. Dirbu pilna koja“, – šypsosi roko operos „Jūratė ir Kastytis“ režisierius ir aktorius Kostas Smoriginas (64 m.) su kolegomis besirengiantis legendines roko operos atsisveikinimo turui po Lietuvos miestus.
© Dmitrijus Matvejevas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Niekas net neįtartų, kad jis tik prieš kelias savaites grįžo iš Palangos, kur reabilitavosi po sudėtingos širdies šuntavimo operacijos.

„Padarė kapitalinį širdies remontą: iškirpo, įdėjo, prapūtė ir vėl viskas puikiai veikia“, – optimistiškai sako jis. Tačiau realybė nebuvo tokia juokinga.

Garsus aktorius pasakojo, kad rimtus signalus, kad kažkas negerai, ėmė justi maždaug prieš metus. „Pirmiausia – nuovargis, begalinis. Ir dar – širdies ritmo permušimai. Lygioje vietoje, nei jokio papildomo krūvio, nei audringo vakarėlio. Tiesiog, važiuoju mašina ir jaučiu, kad negerai“, – ženklus, kad reikia nedelsiant kreiptis į medikus prisiminė K. Smoriginas.

Pastarųjų verdiktas buvo negailestingas – širdies kraujagyslių susiaurėjimas. Situacija rimta, reikalinga širdies šuntavimo operacija. „Supratau, kad trauktis nėra kur. Antraip gresia labai galingas infarktas. Toks, kuris gali ir pribaigti“, – pasakojo K. Smoriginas.

Sudėtingą operaciją patyręs K. Smoriginas: labiausiai gaila būtų anūkus palikti
© Dainiaus Čėplos nuotr.

Nors ir suvokė, kad laukia sudėtinga operacija, kurios metu gydytojai atvers krūtinės ląstą, į viską reagavo ramiai. Dieną prieš operaciją jis dar sugebėjo surengti koncertą Santariškių medikams. Juokiasi, kad tai buvo pirmas pasirodymas gyvenime, kuris prasidėjo 9 ryto.

„Didelė salė, daug žmonių susirinko. O aš dainuoju ir pagaunu save mąstant, kad vos ne visos mano dainos apie mirtį. Kaip tyčia pradedu naują dainą, o ten žodžiai: „Kai pasibaigia šventė ir Dievas gęsina žvakes...“. Matau, kaip arčiausiai sėdinčių gydytojų akys plečiasi ir sakau sau mintyse: „Kostai, ar tik neprisikarksėsi...“. Baigiau koncertą, nusilenkiau ir paprašiau man palinkėti sėkmės“, – prisiminė K. Smoriginas.

Aktorius pats stebisi, kad naktį prieš operaciją miegojo puikiai ir jokių įkyrių minčių, kad gali po jos ir nepabusti, nė nebuvo. „Labiausiai gaila būtų anūkus palikti, nepamatyti, kaip auga. O šiaip... nieko nesu įžeidęs (jei ką ir įžeidęs, tai atsiprašęs), niekam neskolingas, nuodėmių baisių neturiu...“ – akimirkai surimtėja jis.

Operacija, kurios metu K. Smoriginui buvo paimta venos kraujagyslės dalis iš kojos, iš jos suformuoti 4 širdies šuntai, truko apie penkias valandas, prireikė ir kraujo perpylimo.

„Kai atsibudau, pamenu euforiją. Tačiau ne todėl, kad gyvas, o todėl, kad morfijaus gavau“, – vėl linksmai tęsė aktorius.

Po operacijos laukė gydymas ir reabilitacija. „Turėčiau būti tikras paršas, kad sėdėčiau nelaimingas ligoninėje, kur jaučiau tokią meilę ir rūpestį“, – sako jis. Ligoninėje ir reabilitacijos klinikoje garsų pacientą pažino beveik visi: ir personalas, ir kiti ligoniai.

Sudėtingą operaciją patyręs K. Smoriginas: labiausiai gaila būtų anūkus palikti
© Dainiaus Čėplos nuotr.

Gydytojai Kostą juokais vadino „mūsų nacionaline vertybe“, o drauge besigydantys prieidavo pagirti už vaidmenį viename ar kitame spektaklyje. Daugelis sakėsi matę miuziklą „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“, kuriame K. Smoriginas atliko labai įtaigų Žygimanto mokytojo ir patarėjo vaidmenį.

„Jaučiausi net nejaukiai ir rausdavau, nes ligoninėje buvo neįprasta komplimentus girdėti, nežinojau, kaip tokioje aplinkoje į juos reaguoti“, – prisipažino aktorius. Todėl jis net nudžiugo, kai kartą susidūrė su jauna sesele, kuri akivaizdžiai neturėjo supratimo, kad prieš ją – garsus pacientas.

K. Smoriginas pasidžiaugė, kad po operacijos gijo labai sėkmingai, gydytojai net stebėjosi, kaip greitai jis stojasi ant kojų. Žinoma, kol pilnai sugis pjūvis ir sukabinti šonkauliai, reikėtų maždaug pusės metų, tačiau po dviejų su puse mėnesio, su gydytojų palaiminimu, aktorius kibo į darbus.

„Toks jau mano charakteris. Negaliu nieko neveikti, tada man darosi neįdomu gyventi“, – šypsosi ir vėl planuoja: pirmiausia atsisveikinimo turas su „Jūrate ir Kastyčiu“, po to koncertai iki pat Naujųjų (paskutinę metų dieną net du pasirodymai Naujametiniame Gala koncerte „Auksiniai duetai“ Vilniuje ir Kaune). Pavasarį – naujas spektaklis.

Atrodo, lyg nieko ir nebūta. Tiesa, vienas esminis pokytis po operacijos yra – nuo 23 metų nuolat rūkęs, aktorius buvo priverstas mesti šį įprotį. „Bet per spektaklį du dūmus iš cigarilės papapsiu, ir viskas, nes vaidmuo to reikalauja. Pajuntu tą šlykštų skonį burnoje ir to pakanka“, – juokiasi jis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Patricija Belousova: „Miss International“ konkurse labai stipriai pajutau konkurenciją (13)

Praėjusią savaitę Tokijuje, Japonijoje vykusiame tarptautiniame grožio konkurse „Miss International“ „Mis Lietuva“ Patricija Belousova (22 m.) savo grožiu atstovavo mūsų šalį. Mergina papasakojo apie intensyvų pasiruošimą konkursui, savo grožio bei stiliaus gudrybes ir tai, kas jai padėjo išsiskirti iš kitų gražuolių.

Beata Nicholson: priimdama sprendimus, labiau klausau širdies nei proto (12)

Lietuvių virtuvės guru Beata Nicholson (37 m.) – puikiausias pavyzdys, kad motinyste galima mėgautis neaukojant nei mėgstamos veiklos, nei figūros, nei sau skiriamo laiko. Vos prieš 5 mėnesius trečią vaiką pagimdžiusi žurnalistė ir kulinarė neria į naujos veiklos sūkurį.

Prieš 20 metų Niujorke atsidūręs menininkas V. Jankūnas: pradėjau kaip visi – statybose (2)

Dažais ištepti džinsai. Žaižaruojančios kelnės metalinėje metro traukinio plynėje. Pro langą skriejanti vienatvė. Sprogstančios šlaunys prie šalto stulpo. Knyga rankoje. Akinių rėmas. Ausinės. Rankinė. Niujorke daugiau nei dvidešimtį metų gyvenantis ir kuriantis menininkas Vytenis Jankūnas be proto mėgsta detales. Iš jų narplioja dokumentinį pasakojimą apie traukinių žmones. „Esu vienas iš jų, gal tik matau šiek tiek daugiau“, – ištarė Vytenis Vilniuje, kai mudu įsitaisėme pritemdytame meno mugės „Art Vilnius“ bare.

Eimuntas Nekrošius grįžta į jaunystės teatrą. Po 26-erių metų!

Jaunimo teatras ruošiasi neeilinei premjerai. Į savo jaunystės teatrą grįžta režisierius Eimuntas Nekrošius. Jo naujas spektaklis - „Cinkas (Zn)“ pagal baltarusių rašytojos Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič knygas.

Muzikantas J. Kulikauskas: violončelė turi neišsemiamas galimybes

„TheAmazing Cello“ - tai vienas geriausių pasaulyje efektų pedalus naudojančių muzikantų, violončelininkas Justas Kulikauskas.

Regimantas Adomaitis: jau nebevaikštau į teatrą, užsiimu kulinarija (17)

„Scanoramoje“ aktorius pristatė prieš 50 metų sukurtą lietuvišką filmą „Suaugusių žmonių žaidimai“, kuriame jis atliko lovelaso vaidmenį.

Vėlyva motinystė? Kodėl gi ne – žvaigždės, susilaukusios vaikų po 40-ies (9)

Šiuolaikinės moters gyvenime nuolat iškyla pasirinkimo dilemos. Karjera ir šeima konkuruoja dėl pirmaplanio vaidmens. Vis dėlto daugelis moterų nemato problemų planuodamos savo gyvenimą: sukūrusios sėkmingą karjerą pasineria į vėlyvą motinystę.

Žmogaus teisių aktyvistė E. Pizzey: man liko nedaug laiko, bet dar labai norėčiau pamatyti feminizmo žlugimą (111)

Pirmosios pasaulyje moterų prieglaudos įkūrėjai rašytojai, žmogaus teisių aktyvistei Erin Pizzey teko sulaukti grasinimų mirtimi, judėti su policijos apsauga ir netgi emigruoti, tačiau ji niekada neatsižadėjo savo įsitikinimų. Šią legendinę asmenybę pakalbino žurnalistė Jolanta Miškinytė.

Už italo ištekėjusi lietuvė: jam dėl manęs teko ilgai kovoti (22)

Kai Italijos mados pramonei prireikia naujų meistrų, akys nukrypsta į Lečę – nedidelį miestą pietryčių Italijoje, kur Cordellų šeima daugiau nei 200 metų puoselėja aukštosios mados tradicijas. Ir moko meistrystės pradedančiuosius dizainerius, stilistus, modeliuotojus, mados fotografus.

Į Lietuvą grįžusi D. Grigienė: Amerikoje lietuvybę išlaikyti būtų buvę sunku (10)

„Iki pasaulyje įsivyraus vyrų ir moterų lygybė, tol šioje srityje bus ką veikti“, – neabejoja „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkė Dovilė Grigienė (40 m.). Ji visiškai tikra, kad lygios galimybės komandoje įžiebia kūrybiškumo ugnį, kuria ypatingą darbo aplinką, dėl to pasiekiama daug geresnių rezultatų. Į vyrų bankininkų pasaulį įsiveržusi Dovilė įsitikino, kad lyderystė turi prasmę. Lyderiai formuoja visuomenę ir visų mūsų ateitį.