Sėkmingą advokatės karjerą iškeitė į nuosavą kosmetikos verslą

 (25)
Sėkmingai dirbanti advokatė atideda savo karjerą ir atsiduoda gyvenimo aistrai... Skamba kaip kino filmo ar knygos siužetas? Tarptautinės teisės specialistė ir natūralios kosmetikos linijos „El&So“ įkūrėja Kotryna Toropovaitė-Lewin (36 m.) pasakoja, kodėl iškeitė prabangų biurą į laboratoriją namuose, apie gyvenimą Paryžiuje, Londone ir kaip sekasi derinti motinystę su karjera.
Sėkmingą advokatės karjerą iškeitė į nuosavą kosmetikos verslą
© Asmeninio albumo nuotr.

Londone – dar ankstyvas rytas, prasideda ir Kotrynos diena. Prieš pusryčius pabėgioja, sugrįžusi pažadina dvejų su puse metų dvynukes Eleną ir Sofiją, suruošia į darželį. Tada – darbas, privalumas tik tas, kad Kotrynai nereikia niekur eiti – jos biuras yra namie. „Dabar – intensyvus laikas. Bendrauju su tiekėjais, dizaineriais, organizatoriais“, – pasakoja moteris. Kotrynos laikas suplanuotas iki minučių, – po trijų valandų ji eis pasiimti iš darželio vaikų.

„Pareigomis dalinamės su vyru Ericu. Jis – amerikietis teisininkas, taip pat dirba namie, tik jo biuras – miegamajame, – sako kūrėja šypsodamasi. – Esame nepriklausomi, galime sau leisti kelis mėnesius pagyventi Lietuvoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kita vertus, toks gyvenimas turi būti labai organizuotas. Mūsų namuose visi žino, kas ką ir kada daro. Kai mergaitės miega pietų miego, virtuvė virsta laboratorija. Čia verdu (vienu kartu – iki dviejų litrų), maišau kremus, klijuoju etiketes, rašau sudėtį, pakuoju indelius. Aišku, tai darau ne kasdien. Po aštuntos valandos vakaro, kai vaikai suminga, su vyru vėl kimbame į darbus. Ericas nuotoliniu būdu dirba su JAV gyvenančiais kolegomis ir klientais, aš baigiu savo reikalus.“

Kotryna sako labai mylinti savo vaikus, bet negalinti ir be veiklos. Būti tik mama ji negalėtų. „Esame laimingi, kad galime dirbti tai, kas mums patinka, taip pat nemažai laiko praleisti su vaikais“, – priduria lietuvė.

Iš Prancūzijos į Londoną

Kotryna sako visada žinojusi, kad vieną dieną turės savo verslą, tik neįsivaizdavo – kokį. „Mano mama buvo architektė, tėtis irgi mokėsi architektūros, bet abu turėjo verslininkams būdingą gyslelę, – apie savo verslumo šaknis pasakoja moteris. – Mama siūdavo sukneles poniutėms, tėvams priklausė ir vienas pirmųjų Lietuvoje kooperatyvų – jame gamintos spurgos.“

Mergaitė, būdama keturiolikos metų, neteko mamos, kurį laiką gyveno su savo močiute iš tėvo pusės. Šios pasakojamos istorijos apie giminės moteris Kotrynai darė didžiulį įspūdį. Močiutė buvo kilusi iš kilmingos šeimos, augo ir gyveno Anykščių rajone esančiame Kurklių dvare. Ji mokė anūkę iš savo tetos išmoktų grožio paslapčių. Pastaroji buvo baigusi mokslus Zakopanėje, tarpukariu gamino kremus ir darė grožio procedūras ponioms. Močiutė vis pasakodavo, kokį poveikį žolės, aliejus, šaltalankių, alijošių, medetkų, dilgėlių, kviečių, arbatos, pieno, medaus, petražolių ekstraktai daro odai, plaukams, nagams.

Mano oda aplink akis išsausėjo, raukšlių vis daugėjo, nepadėjo joks kremas.

Baigusi Vilniaus Salomėjos Nėries mokyklą, Kotryna įstojo studijuoti tarptautinės teisės į tuo metu itin prestižinį Taline esantį Tarptautinį Konkordijos universitetą. „Norėjau mokytis ekonomikos, bet tėtis patarė rinktis teisę, nes tai – platesnė sritis. Jis visada ragino pažinti pasaulį, žmones. Kai, būdama vienuoliktokė, laimėjau konkursą metus mokytis pagal mainų programą Vokietijoje, man pasakė: „Tokių progų gali nepasitaikyti, o grįžti visada gali. Salomėjos Nėries mokykloje mokiausi anglų kalbos, todėl vokiečių teko išmokti per kelis mėnesius.

Vokietijoje užsigrūdinau, suvokiau, kad galiu išgyventi visur.“ Baigusi Konkordijos universitete du kursus, mergina sužinojo, kad pagal studentų mainų programą gali studijuoti Paryžiaus politinių mokslų instituto (Sciences Po) Provanse esančiame Ekso filiale (Aix en Provence). „Mano tetos vyras buvo prancūzas, nuo devynerių metų važiuodavau pas juos į Prancūziją. Kai dirbo diplomatu Tunise, čia kelis mėnesius mokiausi prancūzų kalbos“, – pasakoja Kotryna.

Sėkmingą advokatės karjerą iškeitė į nuosavą kosmetikos verslą
© Asmeninio albumo nuotr.

Vis dėlto merginai studijuoti išpuolė ne Ekso filiale. Jie su tėčiu supainiojo aukštųjų mokyklų adresus, ir Kotryna tapo Ekso Marselio teisės akademijos studente. „Priėmė į trečią kursą. Metai buvo labai sunkūs, naktimis šifruodavau į diktofoną įrašytas paskaitas, bet egzaminus išlaikiau. Visada einu iki galo. Jei ir nepasiseka, žinau, kad tikrai padariau viską“, – tvirtai sako pašnekovė. Kotryna persikėlė į Paryžių, Paryžiaus Dekarto universitete įgijo magistro laipsnį, išlaikė advokatūros egzaminus, pradėjo dirbti. „Visada turiu šimtą penkiasdešimt reikalų, nėra kada sėdėti ir liūdėti. Tiesa, vienu metu jaučiausi prigesusi, tiesiog visko buvo per daug“, – prisipažįsta Kotryna.

Pašnekovė sako, kad per dešimt metų Prancūziją įsimylėjo. „Niekada ten nesijaučiau esanti prašalaitė, turėjau daug prancūzų draugų, nemažai keliavau po šalį darbo reikalais, bet vieną dieną supratau, kad nenoriu daryti karjeros mažoje advokatų kontoroje, troškau daugiau, – pasakoja moteris. – Išėjau iš darbo, nusprendžiau pakeliauti, pasimokyti ir tą patį vakarą susipažinau su savo būsimu vyru Ericu. Jis ruošėsi kraustytis į Londoną.“

Pora įsikūrė Didžiosios Britanijos sostinėje, Kotryna išlaikė egzaminus, kad galėtų šioje šalyje dirbti advokate. „Londone reikėjo viską pradėti nuo nulio. Šokiravo ir dideli kultūriniai skirtumai, nors Paryžius atrodo taip netoli, – prisimena lietuvė. – Pirmasis įspūdis buvo, kad paryžietės kur kas stilingesnės, naudoja mažiau makiažo, gyvena sveikiau.“

Moteris sako, kad Didžiojoje Britanijoje svarbu, kokį universitetą esi baigęs. „Kalbi keturiomis kalbomis, turi tris teisininko licencijas, tačiau nesi jiems lygi, nes nesi baigusi Oksfordo ar Kembridžo universitetų. Paryžiuje nejaučiau tokio spaudimo. Jau darželinukų tėvai nervinasi dėl to, į kokias mokyklas stos atžalos“, – pasakoja pašnekovė.
Londone dominuoja didelių korporacijų kultūra, ten esi vienas iš sraigtelių. Kotryna dirbo didelėje advokatų kontoroje, specializavosi komercinės teisės srityje. Pasisekė, kad teko rusų bylos, buvo svarbus asmuo, nes ne tik mokėjo šią kalbą, bet ir išmanė tautos kultūros ypatumus. Teisininkė dirbusi kaip arklys ir labai daug ko išmoko.

Pačios išbandyta

Ilgos darbo valandos, nuolatiniai skrydžiai iš Londono į Maskvą, aktyvus asmeninis gyvenimas... Kotryna prisipažįsta nuvargdavusi, o tai turėjo neigiamos įtakos veido odai. „Patalpos nuolat vėdinamos, mano oda aplink akis išsausėjo, raukšlių vis daugėjo, nepadėjo joks kremas, – teigia lietuvė. – Kai kosmetologės Vilniuje pastebėjo, kad prastai atrodau, nusprendžiau panaudoti močiutės man perduotas kremų gamybos žinias, patobulinti jos technologijas ir susikurti tinkamą kremą. Daugybę valandų praleidau interneto portaluose, skaičiau per pietų pertraukas, metro, jaučiausi tarsi apsėsta. Gal tai užkoduota mano genuose?“

Nusprendžiau pritaikyti močiutės perduotas žinias.

Pirmieji Kotrynos bandymai buvo nevykę. Teko išpilti šimtus litrų kremo, bet ji užsispyrė – net jei paleis pinigus vėjais, stengsis tol, kol sukurs tai, kas pačiai padės ir patiks. Moteris tvirtina, kad parinkti tinkamas sudedamąsias dalis, jų proporcijas nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Svarbu išsiaiškinti kiekvieno komponento paskirtį, tada tenka atlikti nemažai bandymų norimai kremo konsistencijai išgauti.

„Kai iš atsirinktų maksimaliai drėkinančių komponentų – avokadų ir spanguolių aliejų, alavijų, hialurono rūgšties – pasigaminau kremo ir pradėjau juo teptis, mano oda aplink akis greitai atsigavo“, – sako kūrėja.

Gimus dvynukėms, Kotryna suprato, kad nenori tęsti teisininkės karjeros. Vis daugiau laisvo laiko atimdavo kremų gamyba. „Nebegalėjau sustoti. Pradėjau gaminti šampūnus, kondicionierius, serumus. Vykusių bandinių nusiunčiau savo patikimoms draugėms į Lietuvą, Vokietiją, Prancūziją, Angliją, vėliau – į laboratoriją. Čia kremai testuoti keturis mėnesius, – tvirtina moteris. – ES sertifikatai suteikti trylikai produktų, kol kas gaminu tik septynis – trijų rūšių veido, dviejų rūšių paakių kremus, veido šveitiklį su mangų sviestu bei bambukų pudra ir vaikišką kūno sviestą su medetkų aliejumi.“

Kotryna pasakoja kremams gaminti naudojanti aukščiausios kokybės emulsiklius, įvairių rūšių nerafinuotą aliejų, augalinį sviestą, kitas organines medžiagas. Deda ir ekologiškos kosmetikos gamintojams leidžiamų naudoti konservantų – kad nesidaugintų bakterijos. „Man svarbu, kad kremas lengvai įsigertų į odą. Ilgai ir daug dirbu, kad tai išgaučiau, – pasakoja kūrėja. – Kremus gaminu tarsi sau, nieko negailiu. Produktų ieškau visame pasaulyje, o minčių turiu tiek, kad neužtenka paros visoms joms įgyvendinti.“ Pradedanti verslininkė kitais metais planuoja įregistruoti savo įmonę. „Planuoju augti, įsigyti atskiras patalpas, pasamdyti žmonių. Vis dėlto man svarbu kontroliuoti savo produkcijos gamybą, todėl noriu, kad mano kompanija būtų maža, panaši į butiką“, – atvirauja pašnekovė.

Sėkmingą advokatės karjerą iškeitė į nuosavą kosmetikos verslą
© Asmeninio albumo nuotr.

Kotryna sako, kad ilgiausiai mąstė apie prekių ženklo pavadinimą, pakuotes. „Pavadinimas – tai mano dukrelių Elenos ir Sofijos vardų trumpinys“, – sako kūrėja. Kremų indelių ji įsigyja iš vienos Londone veikiančios įmonės. Lietuvių dizainerių sukurtas permatomas etiketes klijuoja pati.

„Kol kas kremais prekiauju internetu, klientų įgyju dalyvaudama garsiose rankų darbo gaminių mugėse. Beje, pakliūti į jas tikrai nėra lengva – turi įrodyti, kad esi verta. Ir išsipirkti vietą nemažai kainuoja. Rudenį vieno klubo (Kotryna yra kelių moterų klubų narė – aut. past.) mugėje sulaukiau pirkėjos, kuri mano kosmetikos buvo įsigijusi ankstesnėje mugėje. Moteris pripirko kremų sau, giminėms, draugams ir rekomendavo mane klubo draugėms, – pasakoja pašnekovė. – Į verslą investavau savo santaupas, tikiu, kad tai atsipirks. Vis dėlto nebijau, jei ir nepavyks. Bet kokiu atveju tai yra gera patirtis, sužinojau apie dizainą, rinkodarą, tenka daug bendrauti su žmonėmis, dirbančiais visai kitose srityse.“

Laiškas iš princesės

Kotryna neslepia, kad būna įvairių akimirkų, kad kartais pasiilgsta senojo gyvenimo, socialinio statuso. „Pamenu, pavasarį Londono centre buvo mugė. Susikroviau savo dėžes, lagaminą, išsikviečiau taksi. Lijo. Stebėjau į prabangius biurus keliaujančius žmones, ir vienu metu suspaudė širdį – juk pati taip gyvenau, mėnesio gale gaudavau gerą, stabilų atlyginimą, galų gale tapti teisininke kainavo daug pastangų. O dabar va stoviu lietuje, pardavinėju kremus“, – pasakoja moteris. Tada jos abejones išsklaidė mugėje sutikti žmonės. Tarp prekybininkų buvo ir teisininkų, finansininkų. Kai kurie jų savo rankų darbo gaminiais užsiima tik savaitgaliais, kai kuriems tai – gyvenimo veikla. O kiek daug žmonių nesiryžta keisti gyvenimo tik todėl, kad bijo prarasti statusą, finansinį saugumą?

Didžiausias komplimentas kūrėjai – kai klientai grįžta, atsiunčia malonią asmeninę žinutę. Prancūzų aktorė Nathalie Russel buvo sužavėta draugų padovanoto kremo su medumi ir pienu. „Mano oda nualinta grimo, tačiau jūsų kremas man be galo padėjo, todėl sakau jums „ačiū“, – parašė aktorė Kotrynai. Kelis savo gaminius lietuvė nusiuntė ir princesei Kate Middleton. „Ji man padėkojo, bet parašė, kad negali priimti dovanų iš komercinių organizacijų, nors „El&So“ tokia kol kas tikrai nėra, – teigia pašnekovė. – Buvo tikrai malonu gauti ir dvi princo bei princesės nuotraukas.“

Baigiantis pokalbiui, Kotrynai pasakiau, kad mano kolegė labai gyrė kremą nuo odos senėjimo – sakė, kad jis lengvas, gerai įsigeria, maloniai kvepia, užtenka ilgam, nors yra nepigus (60 ml – 60 eurų). O veido šveitiklis su bambukų pudra jai padėjo susitvarkyti su išsausėjusia oda, ši tapo glotni. „Kremų gamyba yra tikras menas“, – sako moteris ir nusijuokia prisiminusi savo draugės papasakotą istoriją, - šios vaikas vanile kvepiantį kremą norėjo tiesiog išlaižyti.
Lewinų šeima Londoną prisijaukino, nors vis dar ilgisi Paryžiaus. Tą ilgesį jie kompensuoja tarpusavyje kalbėdami prancūziškai. „Erico ir mano šeimos – atviros pasauliui, tolerantiškos. Tai ir yra gerų santykių pagrindas, – sako Kotryna. – Vyrui nesvarbu, ką aš dirbu, svarbiausia, kad darbas man patinka. Ericas mane visada palaiko. O aš noriu būti gera mama, žmona, dukra, draugė, įdomi asmenybė. Ir dar man svarbu niekada neatidėti rytdienai to, ką gali padaryti šiandien.“

Kotrynos grožio paslaptys

Maistas. „Man rūpi tai, ką dedu į burną. Vengiu angliavandenių, nevalgau duonos, makaronų, pieniškų produktų, mano racione daug daržovių, mėsos, žuvų, vaisių.“

Makiažas. „Dažausi saikingai. Vadovaujuosi prancūzių stiliaus pamokomis, posakiu „mažiau yra daugiau“. Prieš eidama miegoti visada gerai nuvalau makiažą. Vis prisimenu močiutės tetos žodžius: „Eiti į lovą nenusivalius makiažo yra tas pats, kas gultis su batais.“

Odos priežiūra. „Kiekvieną rytą patrinu veidą ledukais su citrinų sultimis. Juos gaminu taip: išspaudžiu visą citriną, praskiedžiu vandeniu, supilstau į ledukų formeles ir įdedu į šaldymo kamerą. Ledukai sutraukia poras, prisotina odą vitamino C. Rytais ir vakarais pamaitinu ją skirtingais kremais, kad gautų visų reikalingų medžiagų. Rytais naudoju drėkinamąjį paakių kremą su jaunystės fontanu vadinama hialurono rūgštimi. Ši į odos paviršių ištraukia vandenį, ją sudrėkina, išlygina raukšleles. Vakarais – kremai, kurių sudedamosiose dalyse gausu naudingų medžiagų. Paakius tepu maitinamuoju kremu su taukmedžių sviestu, arganų ir erškėtrožių aliejais. Vieną ar kelis kartus per savaitę naudoju odos šveitiklį – jis ne tik giliai išvalo odą, bet ir pagerina kraujo apytaką. Kartą per savaitę darausi veido kaukę.“

Plaukų priežiūra. „Reguliariai naudoju plaukų kaukes.“

Mankšta. „Stengiuosi daryti veido jogos pratimus. Jie stiprina šios kūno dalies raumenis.“

Žurnalas
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Veidai

105 metų sulaukusi J. Gėbelso sekretorė: tikrai nieko nežinojau apie nacių nusikaltimus (2)

„Rytais jį matydavome retai“, – sako Brunhilde Pomsel, kai užmerkusi akis ir ranka parėmusi smakrą prisimena savo buvusį viršininką Jozefą Gėbelsą - tai buvo vienas artimiausių Adolfo Hitlerio bendražygių ir pasekėjų, žinomas savo viešomis kalbomis ir giliu antisemitizmu.

Atskleista, kaip princesė Diana sužinojo apie vyro romaną su Camilla (39)

Princesės Dianos karališkosios apsaugos darbuotojas Kenas Wharfe’as stebėjo, kaip ji augina du savo sūnus ir sprendžia santuokoje su princu Charlesu kylančius nesklandumus. Po princesės Dianos žūties praėjus kone 20 metų jis parašė itin atvirą knygą apie visas karališkas paslaptis.

Kas iš tiesų buvo Barbora Radvilaitė: ištvirkėlė ar meilės kankinė? (34)

Lietuvos visuomenės istorinėje sąmonėje Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora Radvilaitė (apie 1522–1551) tebėra geriausiai žinoma visų laikų Lietuvos istorinė moteris. Jos asmenybės žavesys, sudėtingas ir tragiškas gyvenimas, trumpai patirtas karūnacijos triumfas įsirėžė ne vien į mūsų valstybės, bet ir į kitų LDK istorinį palikimą perėmusių šalių istorinę kultūrą. Baltarusijos, Ukrainos ar Lenkijos istorinėje publicistikoje, grožinėje literatūroje, kine, teatro ir operos scenose Barbora pristatoma kaip žymiausia ir gražiausia, tik jau šių šalių moteris...

Miunhauzenas: tikrai egzistavo ir nugyveno neįtikėtiną gyvenimą (8)

Miunhauzenas – žinomas literatūrinis personažas, išgarsėjęs anekdotiniais pasakojimais apie neįtikėtinus nuotykius ir fantastiškas keliones. vardas jau seniai tapo bendriniu, apibūdinantis žmogų, kuris pasakoja pramanytas istorijas. Bet ko gero ne visi žino, kad visi šie pramanai pagrįsti realia istorija – Miunhauzenas iš tiesų egzistavo.

Sukrečianti menininko R. Šarknicko istorija: ilgas laiškas mamai... (164)

Jis buvo atiduotas į kūdikių namus vos gimęs, patyrė marias skausmo, pažeminimo, sielos ir kūno žaizdų. Kiekvieną minutę ilgėjosi motinos, o ji savo vaiko taip ir neaplankė. Dvi vyresnės seserys ir du broliai po keturiolikos metų jaunėlį sutiko Obelių internate. Teatro ir kino aktorius, režisierius, rašytojas Robertas Šarknickas (41 m.) savo sukrečiamą istoriją papasakojo knygoje „Šarkos sielos šauksmas“.

Kas pasiuntė Napoleoną Bonapartą į kapus: vėžys, nuodai ar hormonų sutrikimas, pamažu vertęs jį moterimi (39)

1821 m. gegužės 5 d. tremtyje, mažoje Atlanto vandenyne esančioje saloje mirė Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas. Napoleono gyvenimas buvo kupinas pergalių, visam laikui išliksiančių Prancūzijos istorijoje. Nors karčių nesėkmių buvo mažiau, jos tapo tikromis legendomis.

Aktorius Mykolas Vildžiūnas: meilė svarbi tiek realiame gyvenime, tiek televizijos ekrane

Netrukus antrą kartą tėvu tapsiantis M. Vildžiūnas: „Šeima yra svarbiausia, ką žmogus savo gyvenime gali puoselėti“.

Dešimt dalykų, kurių nežinojome apie Kastytį Kerbedį (20)

Šį šeštadienį, rugpjūčio 6 dieną Klaipėdos vasaros koncertų estradoje sproginės emocijos: į savo mylimą miestą atvykstantis dainininkas Kastytis Kerbedis žada karštą programą, kurioje – publikos mėgstamiausios dainos. Nors atrodo, kad K. Kerbedį, kuris scenoje – jau daugiau nei 35 metus, pažįsta visi, bet vis dėlto ir staigmenų iš šio žmogaus-uragano laukti verta.

R. Rastauskas: namisėdos visada pergali klajūnus (6)

Užkibus ant nepataisomo gyvenimo pinklių ir mizanscenų rezgėjo, sakinio meistro, eseistikos klasiko Rolando Rastausko (61 m.) kabliuko – esė ir kitų tekstų knygos „Trečias tomas“ (leidykla „Apostrofa“), imi tikėti, kad būtis yra tarsi paties Dievo sukurtas įdomiausių spalvų ir garsų spektaklis.

Išskirtinius papuošalus kurianti juvelyrė: nebuvau ta mergaitė, kuri mėgsta puoštis (8)

Išskirtinio braižo juvelyrė Augusta Sofija Rudzikaitė (24 m.) titaną, nerūdijantį plieną – papuošalams kurti netradicines medžiagas – paverčia stulbinamais meno kūriniais. Jie verčia stebėtis net viską mačiusius pasaulio juvelyrikos meistrus.

Po Norvegijoje patirtos sunkios ligos: skyrybos, nauja veikla, grįžimas į Lietuvą (37)

Aštuonerius metus Norvegijoje praleidusi tinklalapio nomnom.lt įkūrėja dietistė Toma Eroglu (29 m.) augalinę mitybą atrado po sunkios ligos. „Gaila, kad keisti gyvenimą paprastai ryžtamės tik pajutę riziką jo netekti“, – sako moteris.

M. Levickis: noriu, kad žmonės grotų ne tik „Ko liūdi, berželi“ (1)

Edukacinio meno centro „accoAkademija“ vadovas pasaulinio garso akordeono virtuozas Martynas Levickis (26 m.) neseniai pripažintas asocijuotuoju Londono karališkosios muzikos akademijos nariu.

Rašytoja Ugnė Barauskaitė: neturėjau laimės gyventi su mylimu žmogumi (78)

Rašytoją, radijo laidų vedėją Ugnę Barauskaitę (40 m.) aptikau oro uoste – pakeliui į Beirutą. Buvau ką tik perskaičiusi jos naują knygą „Vieno žmogaus bohema“, norėjosi pasidalyti karštais įspūdžiais. Taip prasidėjo mūsų virtualus pokalbis.

Indrė Launikonytė: geriausiai pailsiu miške + FIRMINIS RECEPTAS (8)

Energinga raudonplaukė atlikėja Indrė Launikonkytė neslėpė, kad šią vasarą jai, deja, neteks atostogauti, nes su kūrybine komanda stato roko miuziklą „Rent“, kurio premjera numatoma jau rugsėjį.

N. Marčėnaitė apie atostogas su draugėmis: mergaičių pokalbiai yra patys smagiausi – tai juokiamės, tai verkiame... (13)

Net jei turi šeimą, nebūtina kaskart atostogauti tik su ja. Kartais verta ištrūkti kur nors su draugėmis, pailsėti nuo šeimynykščių, o jiems leisti pailsėti nuo tavęs.
Pn rgp. 26d.
14°...25°
Št rgp. 27d.
16°...26°
Sk rgp. 28d.
12°...23°
Pr rgp. 29d.
15°...27°
An rgp. 30d.
13°...19°