Rygoje gimusi Dainų dienos Kaune režisierė V. Streiča: Latvijoje tos šventės – kitokios

Senųjų ąžuolų apsuptame Dainų slėnyje šeštadienio rytą vyks nacionalinės Lietuvos šimtmečio Dainų šventės renginio, skirto Kaunui, - Dainų dienos - generalinė repeticija.
© ELTA

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Jos išvakarėse naujienų agentūra ELTA pakalbino vieną iš dviejų šios Dainų dienos režisierių - Viktoriją Streičą (antrasis režisierius - jos sutuoktinis Kęstutis Jakštas).

Rygoje gimusi Dainų dienos Kaune režisierė V. Streiča: Latvijoje tos šventės – kitokios
© ELTA

Ji gimė Rygoje (tėvas Janis Streičas - žinomas latvių kino režisierius, mama lietuvė, chemikė). V. Streiča yra baigusi Rygos prancūzų licėjų, Latvijos kultūros akademiją, dramos ir miuziklo aktoriaus specialybę, 2004-aisiais - Lietuvos muzikos ir teatro akademijos aktorinio meistriškumo magistrantūrą. Ji - kino bei teatro aktorė, pagrindinių vaidmenų Kauno valstybinio muzikinio teatro pastatymuose kūrėja, miuziklų žvaigždė, pjesių autorė ir vertėja, taip pat režisierė, renginių vedėja. V. Streičos kūryba įvertinta „Auksiniu scenos kryžiumi“.

Dainų šventė - ne spektaklis, čia režisierius negali rinktis, kam patikėti vieną ar kitą vaidmenį, nes jis „gauna“ tūkstančius scenos „veikėjų“ ir jų atliekamų dainų, gal dar šokių sąrašą. Tai ar sunku iš atskirų numerių režisieriui sudėlioti vientisą garsinį bei vaizdinį paveikslą, keliantį puikių emocijų visa tai stebintiems?

Jei apie „dėliojimą“ kalbame, jis - labiau yra šios šventės meno vadovės Danguolės Beinarytės užduotis. Tačiau bet kokiu atveju, tai - bendras komandinis darbas, ir jo rezultatas priklauso nuo mūsų visų pastangų. Žinoma, toje komandoje reikšmingiausi, manyčiau, yra atlikėjai. Jei jie supras, kaip ir ką reikia daryti, o svarbiausia - darys tai su įkvėpimu, kaip sakoma, į dainą širdį įdėję, viskas bus gerai.

Kol kas galutinio rezultato dar negalime pamatyti. Jis, žinoma, šiek tiek išryškės per generalinę repeticiją, bet visu savo grožiu, tikimės, atsiskleis tūkstančių žiūrovų akivaizdoje. Ir tai įvyks šventės vakarą Dainų slėnyje.

Lietuvoje Dainų švenčių tradicija užgimė praėjusio amžiaus trečią dešimtmetį, kai 1924-ųjų rugpjūtį Kaune, P. Vileišio aikštėje, per nacionalinę Žemės ūkio ir pramonės pasiekimų parodą, surengta ir Dainų diena, kurioje dalyvavo 3 tūkstančiai dainininkų.

Jūsų gimtinėje Latvijoje ši tradicija - gerokai solidesnio amžiaus. Būtent 1873 metais Rygoje šio miesto latvių draugija surengė pirmąją visuotinę Latvijos dainų šventę. Joje dalyvavo lygiai tiek dainininkų, kiek šeštadienį bus Kauno dainų slėnyje, - tūkstantis. Ar šiandien Latvijoje Dainų šventės tradicija tiek apsilpusi, kaip Lietuvoje, ką apskritai ji reiškia latviams?

Manau, galima teigti, kad Latvijoje ši tradicija ir šiandien klesti, nes ją įprasmina kiekvieno pilietinė pareiga - dalyvauti, žiūrėti, matyti. Jei ne su choru, tai drauge su kitais žiūrovais - dainuoti. Tiesiog toks nacionalinis poreikis seniai yra užgimęs, ir jis vis stiprėja. Čia, Lietuvoje, deja, to nėra. O gaila.

Kai 2003-iaisiais atvažiavau į Lietuvą, dažnai paklausdavau draugų, o kada eisime į Dainų šventę, kada kartu visi dainuosime? Nes savyje tebeturiu iš gimtinės atsivežtą tą didelį užsidegimą būti tikroje tautos šventėje, Dainų šventėje, ir pasijausti jos dalimi. Bet daug kas nustebdavo tokius mano klausimus išgirdęs. Dabar nebeklausinėju, nes turėjau progų dalyvauti bei pamatyti skirtumus tarp Dainų švenčių Latvijoje ir Lietuvoje.

...ir jie kalba ne Lietuvos naudai?

Negaliu taip teigti. Tačiau mažas pastebėjimas, - Latvijoje po Dainų šventės niekas neskuba namo. Žmonės nesiskirsto, džiaugiasi buvimo kartu akimirkomis. Dainuoja visi, susimaišę būreliais, - ir atlikėjai, ir žiūrovai, linksminasi. Ir taip iki šeštos ryto.

Tai gal jūsų gimtinėje per Jonines tokios linksmybės su dainomis tęsiasi iki paryčių, kai kur Lietuvoje irgi panašiai būna?

Ne, Latvijoje tokios dainų naktys - nebūtinai Joninių, bet būtinai Dainų šventės tęsinys. Gal kada nors ir Lietuvoje toks metas ateis, kas žino. Tikiu, kad po truputį to link einama.

Užpernai per Kaune vykusią Dainų šventę pasirūpinome daugybe vizualizacijų su dainų tekstais. Kad žiūrovai gerai matytų dainų žodžius ir kartu su dainininkais dainuotų šventės repertuarą. Nes, deja, daug kas ir pačių populiariausių dainų tekstus gal jau yra pamiršęs o gal ir niekada jų nemokėjo. Tai dabar reikėtų žmones paskatinti išmokti. Ir smagu, kad daug kas džiaugsmu kartu su visais atlikėjais dainavo.

Tą patį darysime ir per šią Dainų dieną, kurioje laukiame gausaus žiūrovų būrio. Galiu dar pridurti, kad nė vienam iš jų nereikės pirkti bilieto, nes renginys - nemokamas. Kviečiu visus ateiti, stebėti ir dalyvauti.

Dėkoju už pokalbį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Primabalerina Haruka Ohno: Lietuvoje pasijutau reikalinga

„Nesu apdovanota išskirtiniu talentu, viskas, ką pasiekiau, – sunkaus darbo rezultatas“, – su japonams įprastu kuklumu sako Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina Haruka Ohno (27 m.). Klausydamasi nejučiomis imi gėrėtis šios moters iki svajonės išsipildymo atvedusia tvirto charakterio ir trapaus grakštaus kūno derme.

Ką karališkosios šeimos nariai vilkėjo į princo Louiso krikštynas?

Karališkoji šeima susirinko švęsti savo naujausio nario – mažojo princo Louiso.

Saulius Urbonavičius-Samas: Panevėžys turi kažką tokio, ko žodžiais nenusakysi (2)

Prie Nevėžio ir Skaistakalnio parke jaunas dienas leidęs TV laidų prodiuseris, grupės „Bix“ siela Saulius Urbonavičius-Samas prisipažįsta, kad jo gimtasis Panevėžys – neatpažįstamai pasikeitęs. Atsikračius sovietinio palikimo šiandien jame daugiau spalvų, tvarkos ir grožio, bet miesto ateitis priklauso nuo daug didesnių dalykų.

10 keistų taisyklių, kurių turi laikytis Meghan Markle (3)

Kai priklausai britų monarchijai, neabejotinai tenka laikytis tam tikrų taisyklių. Kai kurios jų yra griežtos, kai kurios – neįprastos, o kitos – tiesiog neįtikėtinos.

Indrė Trakimaitė: tėčio situacija man parodė, kad negalima atidėlioti gyvenimo

Visi žino, kad ekologiškiausia yra keliauti po savo šalį. Vietinio turizmo entuziastė ir aktyvi skatintoja Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė (40 m.) nemažai prisidėjo prie to, kad kasmet vis daugiau lietuvių savo šalį atranda iš naujo. Beje, atradimų netrūksta ir pačiai Indrei.

Kodėl po Mindaugo daugiau karalių nebebuvo?

Lietuvos karalystė egzistavo tik 10 metų: nuo Mindaugo vainikavimo 1253 m. liepą iki jo nužudymo 1263 metais. Vėliau žinomi dar du mėginimai sukurti Lietuvos karalystę.

Karalius Mindaugas: iš pradžių pamirštas, vėliau – nevertintas

1413 metais ginčo dėl Žemaitijos tarp Vytauto ir Jogailos bei Vokiečių ordino įkarštyje lietuvių oponentai priminė vieną epizodą iš tolimos Lietuvos praeities. Ordino atstovai tarpininko teismui pateikė „lietuvių karaliaus“ Mindaugo (~1200–1263 m.) dokumentus, pagal kuriuos šis perleidęs Ordinui Žemaitijos žemes ir kitas teritorijas. Lietuvos valdovų atsakymas buvo netikėtas, esą nėra žinoma, ar toks karalius apskritai kada nors gyveno.

Jonas Mekas: man nerūpi, kad ir Vakaruose būčiau pripažintas

Jonas Mekas (95 m.) mažiausiai nori kalbėti apie praeitį. „Mano požiūris į gyvenimą – kaip kameros objektyvo. Noriu fiksuoti tik tai, kas vyksta dabar prieš mano akis. Man įdomu tik dabartis“, – sako pasaulyje bene geriausiai žinomas Lietuvos menininkas, kai susitinkame Londono knygų mugėje. Sulig šiais žodžiais jis išsitraukia iš kišenės kamerą ir pradeda mus filmuoti.

Kaune įvyko iškilmingas Dainų šventės atidarymas (FOTO)

Paskutinę birželio dieną į Kauną susirinkę Lietuvos meno kolektyvai iš Lietuvos ir kitų šalių paliudijo, kad Dainų švenčių gyvybė neblėsta, veikiau - „dega mūsų širdyse“. Pagal neseną tradiciją, pirmas Dainų šventės renginys, kaip ir ankstesniais metais, įvyko Kaune.

Rygoje gimusi Dainų dienos Kaune režisierė V. Streiča: Latvijoje tos šventės – kitokios

Senųjų ąžuolų apsuptame Dainų slėnyje šeštadienio rytą vyks nacionalinės Lietuvos šimtmečio Dainų šventės renginio, skirto Kaunui, - Dainų dienos - generalinė repeticija.