Rugsėjo mėnesio „Moteryje“ – nežinoma Lenkija

Žurnalo vyriausioji redaktorė Gražina Michnevičiūtė teigia, kad rugsėjo mėnesio numeris nusipelno atskiro pristatymo ir dėl temos, ir dėl krūvos prie jo atsiradimo prisidėjusių žmonių.
Rugsėjo mėnesio žurnalo „Moteris“ viršelio veidas – balerina Margarita Simonova. Viršelis – iš žurnalo „Moteris“ archyvo (fotografė – Agnė Gintalaitė, stilius – Justės Kubilinskaitės, makiažas – Julijos Estko, šukuosena – Viktorijos Jasiūnaitės)
© MOTERIS

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Iš Lietuvos kilusi rusų tautybės balerina Margarita Simonova, jau 7-erius metus sėkmingai šokanti Varšuvos didžiajame teatre, tiki, kad menas neturi sienų
Iš Lietuvos kilusi rusų tautybės balerina Margarita Simonova, jau 7-erius metus sėkmingai šokanti Varšuvos didžiajame teatre, tiki, kad menas neturi sienų
© MOTERIS

„Šio numerio istorija prasidėjo prieš metus. Viename renginyje visai netikėtai keli vyrai ėmė diskutuoti apie „Moters“ žurnalą. Ir esu dėkinga likimui, kad į pokalbį buvau įtraukta ir aš, nes jis padovanojo pažintį su profesoriumi Alvydu Jokubaičiu. Jis ir tapo šio Lenkijai skirto numerio iniciatoriumi bei krikštatėviu.

„Prieš trisdešimt metų Lenkijoje išleistas Lietuvai skirtas intelektualinio žurnalo „Znak“ numeris, – už jį reikia dėkoti Krokuvos Jogailaičių universiteto profesoriui Bogdanui Szlachtai. Šis žurnalo „Znak“ numeris buvo pavadintas „Litwa nieznana“ („Nežin
„Prieš trisdešimt metų Lenkijoje išleistas Lietuvai skirtas intelektualinio žurnalo „Znak“ numeris, – už jį reikia dėkoti Krokuvos Jogailaičių universiteto profesoriui Bogdanui Szlachtai. Šis žurnalo „Znak“ numeris buvo pavadintas „Litwa nieznana“ („Nežinoma Lietuva“). Net nežinau, kaip Bogdanas sureaguos pamatęs, kad į intelektualinį „Znak“ lietuviai reagavo „Moterimi“. Lenkų ir lietuvių santykiai – paslaptis, todėl būtų neįdomu, jeigu apie Lenkiją rašytų mokslininkai. Pasaulis stipriai pasikeitė. „Moteris“ tapo intelektualiniu žurnalu“, – teigia Alvydas Jokubaitis
© MOTERIS

Parengti rugsėjo mėnesio numerį tikrai buvo nelengva – dėl įvairių priežasčių. Per pusę metų, kol dėliojome turinį, tarėmės su herojais dėl interviu, įvyko ir įvairių netikėtumų. Pavyzdžiui, viena įdomiausių herojų garsi lenkų aktorė patyrė infarktą, ir, likus kelioms dienoms iki sutarto susitikimo, jai buvo atlikta širdies operacija. Gali tik pasakyti: „C'est la vie.“ Kita vertus, kai vienos durys užsidaro, atsidaro langas, o kartais – ir ne vienas.

Kalbėti apie artimiausią kaimyną, su kuriuo sieja bendra kelių šimtų metų istorija – laimėjimai, patirtys, netektys, pykčiai, nelengva. Iš Lenkijos gali išgirsti visokių netikėtų naujienų, tačiau kone kasdien Lietuvoje gali sutikti žmonių, labai priešiškai ir kandžiai kalbančių apie lenkus. Kai imi gilintis, kodėl toks mūsų santykis į kaimynus, supranti, kad tai neturi nieko bendra su ta Lenkija, kurios mes nežinome, kurią stengiamės aplenkti, pamiršti.

Nelabai ką žinome apie tą šalį ir ten gyvenančius žmones. Ką ir kalbėti apie milžinišką istorinę prarają, kurią patys ir išrausėme. Ir dabar stovime ties jos kraštais skirtingose pusėse ir niekaip negalime pradėti dialogo. Išskirtinis šio numerio svečias garsiausių Lietuvos didikų Radvilų palikuonis Varšuvoje gyvenantis kunigaikštis Maciejus Leonas Radziwiłłas interviu sako: „Laikai keičiasi, reikalauja naujo požiūrio, tačiau vertybės, su kuriomis asocijuojasi LDK, t. y. laisvė, palyginti harmoningas tautų, tikėjimų sugyvenimas, atvirumas, pliuralizmas ir pan., toli gražu nepasenusios. Jas galima puoselėti užsiimant bet kokia veikla.“

„Tėvai diegė mums taisykles, apibūdinamas prancūzišku posakiu: „Noblesse oblige“ („Padėtis įpareigoja“). Radvilos pavardė reiškia anonimiškumo netektį ir papildomas pareigas“, – teigia Maciejus Leonas Radziwiłłas
„Tėvai diegė mums taisykles, apibūdinamas prancūzišku posakiu: „Noblesse oblige“ („Padėtis įpareigoja“). Radvilos pavardė reiškia anonimiškumo netektį ir papildomas pareigas“, – teigia Maciejus Leonas Radziwiłłas
© MOTERIS

Šis Lenkijai skirtas numeris – tai tarsi atviras pokalbis. Istorinė, kultūrinė ir pažintinė kelionė. Už ją labai ačiū Kristinai Sabaliauskaitei, Jolantai Miškinytei, Maciejui Leonui Radziwiłłui, Alvydui Jokubaičiui, Jūratei Čerškutei, Virginijai Majorovienei, Virginijai Rimkuvienei, Anai Treščinai, Annai Stanevičienei, Arnoldui Remeikai-Bomberiui, Rimai Pikelienei, Ritai Lukošienei, Justei Kubilinskaitei, Agnei Zojai Gintalaitei, Julijai Estko, Kristinai Sadauskienei, Pauliui Sadauskui, Marcinui Łapczyńskiui, Barbarai Orszewskai, Margaritai Simonovai, Stasiui Eidrigevičiui, Tomui Venclovai, Alfredui Bumblauskui ir visiems kitiems prisidėjusiesiems.“

„Popiežius Jonas Paulius II yra sakęs, kad Abiejų Tautų Respublika yra Europos Sąjungos pirmtakas. Lietuva ir Lenkija pasauliui davė religinę toleranciją ir tikėjimo laisvę, bajorišką demokratiją, savitą baroko architektūros mokyklą ir konstituciją“, – te
„Popiežius Jonas Paulius II yra sakęs, kad Abiejų Tautų Respublika yra Europos Sąjungos pirmtakas. Lietuva ir Lenkija pasauliui davė religinę toleranciją ir tikėjimo laisvę, bajorišką demokratiją, savitą baroko architektūros mokyklą ir konstituciją“, – teigia Nacionalinės ekspedicijos Vysla per Lenkiją vadovas istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas
© MOTERIS
Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė kviečia leistis į intriguojamą ir neįtikėtinai įdomią kelionę po Varšuvą istorinio romano „Silva rerum“ pėdsakais
Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė kviečia leistis į intriguojamą ir neįtikėtinai įdomią kelionę po Varšuvą istorinio romano „Silva rerum“ pėdsakais
© MOTERIS
Bene daugiausia prestižinių literatūros apdovanojimų iš šiuolaikinių lenkų rašytojų turinti Olga Tokarczuk žinoma ir dėl aktyvios visuomeninės veiklos.  „Visada domėjausi ekologija, ir tai, kas pastaruoju metu vyksta su Belovežo giria, paskatino aktyviai
Bene daugiausia prestižinių literatūros apdovanojimų iš šiuolaikinių lenkų rašytojų turinti Olga Tokarczuk žinoma ir dėl aktyvios visuomeninės veiklos. „Visada domėjausi ekologija, ir tai, kas pastaruoju metu vyksta su Belovežo giria, paskatino aktyviai veikti. Šiandien politinis klimatas ypač intensyvus, beje, ne tik Lenkijoje, matome atgimstantį nacionalizmą, autoritarines tendencijas...“ – teigia rašytoja
© MOTERIS


Garsiausias šiuo metu Lenkijoje gyvenantis lietuvių menininkas Stasys Eidrigevičius sako iškart pajutęs, kad čia cirkuliuoja kita energija – viskas laisviau, gyviau, ekspresyviau ir, žinoma, greičiau
Garsiausias šiuo metu Lenkijoje gyvenantis lietuvių menininkas Stasys Eidrigevičius sako iškart pajutęs, kad čia cirkuliuoja kita energija – viskas laisviau, gyviau, ekspresyviau ir, žinoma, greičiau
© MOTERIS
Kažkas Krokuvą yra taikliai pavadinęs viena didele kavine. Legendinė šio miesto kavinė „Jama Michalika“ slepia daug aistringų, meilės ir neapykantos kupinų garsiausių lenkų menininkų vardais paženklintų istorijų
Kažkas Krokuvą yra taikliai pavadinęs viena didele kavine. Legendinė šio miesto kavinė „Jama Michalika“ slepia daug aistringų, meilės ir neapykantos kupinų garsiausių lenkų menininkų vardais paženklintų istorijų
© MOTERIS
Lodzė – tik viena iš nežinomos Lenkijos krypčių. Numeryje rasite ir Varšuvos muziejų, jos restoranų, Krokuvos ir Mažosios Lenkijos gidus
Lodzė – tik viena iš nežinomos Lenkijos krypčių. Numeryje rasite ir Varšuvos muziejų, jos restoranų, Krokuvos ir Mažosios Lenkijos gidus
© MOTERIS
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Dovilės Bilkštienės vieno paveikslo paroda daugeliui atėmė žadą

Dovilės paveikslas iššaukė ne tik karštus meno gerbėjų, bet ir socialinės erdvės tyrinėtojų, filosofų ginčus.

Po filmo „Šventasis“ premjeros – neįprasti vertinimai

Lietuvių kino akademijos apdovanojimuose geriausiu metų filmu pripažintas filmas „Šventasis“, apkeliavęs keliolika užsienio festivalių, rugsėjo 19 d. pristatytas ir Lietuvos žiūrovams.

Režisierė R. Rakauskaitė: dokumentinio kino variklis – žmonių istorijos

Režisierės Ramunės Rakauskaitės dėmesį traukia tie, kurie skiriasi iš minios.

Dėl filmo režisierius laidotuvių biure atliko "stažuotę": ką jis ten pamatė?

Į darbo ir migracijos temas filmo "Kalabrija” režisieriaus Pierre‘as-François Sauteras žvelgia laidotuvių, o tiksliau - repatriacijos kontekste. Jis ilgai ieškojo gyvų bei mirusių filmo herojų ir, galima sakyti, laidotuvių biure atliko tam tikrą stažuotę. Apie kamerų valdymą gulint greta karsto, žmogaus vienatvės klausimą ir romų dainas - netrumpoje filmo kūrimo istorijoje.

Vytautas Ališauskas: turiu savo versiją to, kas iš tiesų pavaizduota šiame kūrinyje

Henriko Natalevičiaus paveikslas „Iškyla į gamtą“ – neįkyrus, tačiau labai įdomus pašnekovas. Ne veltui jau daugiau nei dešimt metų jis užima pagrindinę vietą ant sienos diplomato, filosofo, istoriko Vytauto Ališausko namuose.

Kunigas Ričardas Doveika: taip, aš mylėjau moterį (9)

Andrius Mamontovas, Džordana Butkutė, Ričardas Doveika ir kiti atskleis, kaip tapti pačiais geriausiais ir kokia visuotinio pripažinimo kaina.

Neįtikėtinai atvira aktoriaus M. Repšio išpažintis: daug mąsčiau apie mirtį (15)

„Aš nemiegojau dešimt metų. Aš nieko nedariau, nes maniau, kad visiems taip yra. Juk mano darbe daug streso ir įtampos. Tada pradėjo į galvą lįsti blogos mintys,“ – atvirai prisipažįsta žinomas aktorius Marius Repšys.

Plastikos chirurgas Darius Radzevičius: žmona yra mano sąžinė (7)

Plastinės chirurgijos chirurgas m. dr. Darius Radzevičius (49 m.) įsitikinęs, kad geriausia grožio operacija yra ta, kurios nesimato.

Kodėl Vytautas Didysis pas žmoną skubėdavo lyg akis išdegęs? (64)

Lietuvos didžiojo kunigaikščio pirmoji žmona Ona suvaidino svarbų vaidmenį Vytauto gyvenimo istorijoje. Labiausiai pagarsėjo Lietuvos metraščiuose užfiksuotas pasakojimas, kaip jos pagalba Vytautas 1382 m. pabėgo iš Jogailos nelaisvės.

Edgaras Montvidas: profesinės aukštumos išmokė mylėti gyvenimo paprastumą

Tenoras Edgaras Montvidas – viena didžiausių Lietuvos operos žvaigždžių pasaulyje. Beveik du dešimtmečiai darbo žymiausiose scenose neatėmė ypatingos jo skleidžiamos šilumos ir jaukaus paprastumo.