Aneta Anra: žinau, kas yra paleistuvė

„Sveiki, lunatikai“, - vakar vakare baro „In Vino“ terasoje, iš kurios matosi Nidos pušų viršūnės, Baltijos jūra ir Kuršių marios, sveikinosi aktorius Andrius Bialobžeskis.
© Organizatorių nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Rašytojos ir dramaturgės Anetos Anros naujosios knygos „Paleistuvės, arba Meilė pagal Niurnbergo mergelę“ skaitymuose dalyvavo ir aktorė Gabija Jaraminaitė bei Aldona Vilutytė.

Aneta Anra: žinau, kas yra paleistuvė
© Organizatorių nuotr.

Vienas pagrindinių knygos veikėjų, kaip ir Andrius Bialobžeskis – aktorius. Kas yra šio personažo prototipas rašytoja Aneta Anra neišduoda. „Viskas, ką rašiau apie mus, - netiesa. Viskas, ką rašiau apie mus, - švenčiausia tiesa, - paslaptingai sako itin asmenišką savo antrąją knygą išleidusi Aneta Anra. Knygą iliustravo dailininkė Jolanta Kyzikaitė.

Aneta ir vėl žaidžia pavadinimais. Po „Katino Temzėje“ ir pjesės „Bestija žydromis akimis“ - „Paleistuvės“. Greičiausiai būtent taip skaitytojai trumpins ilgą Anetos knygos pavadinimą, o kai kas, galbūt pamanys, jog tai – erotinis ar net pornografinis romanas. „Paleistuvės – nuo žodžio „paleisti“, o ne vien nuo „paleistuvė“, kuris nuolat kartojasi antrojoje knygos dalyje“, - sako rašytoja ir priduria, kad naujoji jos knyga – itin asmeniška, švelni ir liūdna.

Aneta Anra: žinau, kas yra paleistuvė
© Organizatorių nuotr.

Aneta prisipažįsta ypač į antrąją knygos dalį sudėjusi savo sapnus, prisiminimus, netgi žinutes, kurias jai rašė stipriai mylėtas vyras. „Tai istorija apie aistros, geismo ir meilės vandenyną, persmelkta nuojauta, kad jis gali pavirsti į mažą drumzliną balutę“, - sako.

Niurnbergo mergelės įvaizdis – viduramžių kankinimo spintos, į kurias grūsdavo paleistuves, nusidėjėles atsirado Vilniuje, Pilies gatvės kiemelyje. Viename iš jo butų Aneta gyveno su mylimuoju. „Jame jaučiausi ir laiminga, ir kalta tuo pačiu metu, - išduoda. – Žinojau, kad turiu paleisti, turiu tapti paleistuve – moterimi, kuri paleidžia, nes laimė tėra laikina iliuzija. Esu prieraiši, man sunku trenkti durimis. Juk norisi tikėti, kad tikrai tave mylės visą gyvenimą, kad tavęs ieškojo visus praeitus savo gyvenimus, kad tikrai esi vyrui, kuris tave myli, visas gyvenimas...“

Aneta Anra: žinau, kas yra paleistuvė
© Organizatorių nuotr.

Nidoje, „In Vino“ terasoje knyga pristatyta neatsitiktinai. Didžioji dalis jos čia praėjusią vasarą ir parašyta. „Žiūrėdama į marias išbraukiau septynis kitus pabaigos variantus, - prisimena Aneta. – Dienomis čia nebūdavo žmonių, sėdėdavau viena prie kompiuterio, o marių, kopų ir jūros deivės man padėjo. Mergina praėjusią vasarą dirbusi ten padavėja neseniai man priminė, ką išgirdusi, kai vieną dieną atnešė kavą – „Eglut, aš sugalvojau pabaigą!”

Aneta Anra: žinau, kas yra paleistuvė
© Organizatorių nuotr.

Ilgai galvota „Paleistuvės, arba Meilė pagal Niurnbergo mergelę“ pabaiga nepaliks abejingų. „Draugų klausiu, kaip knyga baigiasi? Visi jie man atsakė skirtingai, džiaugiuosi dėl to. Nors kartais atrodo, kad pabaiga, gyvenime niekas nesibaigia. Nematomi siūlai mus suriša tarpžvaigždinėse galaktikose ir niekaip neišsipainiosi, kad ir kokia paleistuve būtum“, - sako naująją savo knygą skaitytojams pristačiusi Aneta Anra.

Aneta Anra: žinau, kas yra paleistuvė
© Organizatorių nuotr.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Primabalerina Haruka Ohno: Lietuvoje pasijutau reikalinga

„Nesu apdovanota išskirtiniu talentu, viskas, ką pasiekiau, – sunkaus darbo rezultatas“, – su japonams įprastu kuklumu sako Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina Haruka Ohno (27 m.). Klausydamasi nejučiomis imi gėrėtis šios moters iki svajonės išsipildymo atvedusia tvirto charakterio ir trapaus grakštaus kūno derme.

Ką karališkosios šeimos nariai vilkėjo į princo Louiso krikštynas?

Karališkoji šeima susirinko švęsti savo naujausio nario – mažojo princo Louiso.

Saulius Urbonavičius-Samas: Panevėžys turi kažką tokio, ko žodžiais nenusakysi (3)

Prie Nevėžio ir Skaistakalnio parke jaunas dienas leidęs TV laidų prodiuseris, grupės „Bix“ siela Saulius Urbonavičius-Samas prisipažįsta, kad jo gimtasis Panevėžys – neatpažįstamai pasikeitęs. Atsikračius sovietinio palikimo šiandien jame daugiau spalvų, tvarkos ir grožio, bet miesto ateitis priklauso nuo daug didesnių dalykų.

10 keistų taisyklių, kurių turi laikytis Meghan Markle (4)

Kai priklausai britų monarchijai, neabejotinai tenka laikytis tam tikrų taisyklių. Kai kurios jų yra griežtos, kai kurios – neįprastos, o kitos – tiesiog neįtikėtinos.

Indrė Trakimaitė: tėčio situacija man parodė, kad negalima atidėlioti gyvenimo

Visi žino, kad ekologiškiausia yra keliauti po savo šalį. Vietinio turizmo entuziastė ir aktyvi skatintoja Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė (40 m.) nemažai prisidėjo prie to, kad kasmet vis daugiau lietuvių savo šalį atranda iš naujo. Beje, atradimų netrūksta ir pačiai Indrei.

Kodėl po Mindaugo daugiau karalių nebebuvo?

Lietuvos karalystė egzistavo tik 10 metų: nuo Mindaugo vainikavimo 1253 m. liepą iki jo nužudymo 1263 metais. Vėliau žinomi dar du mėginimai sukurti Lietuvos karalystę.

Karalius Mindaugas: iš pradžių pamirštas, vėliau – nevertintas

1413 metais ginčo dėl Žemaitijos tarp Vytauto ir Jogailos bei Vokiečių ordino įkarštyje lietuvių oponentai priminė vieną epizodą iš tolimos Lietuvos praeities. Ordino atstovai tarpininko teismui pateikė „lietuvių karaliaus“ Mindaugo (~1200–1263 m.) dokumentus, pagal kuriuos šis perleidęs Ordinui Žemaitijos žemes ir kitas teritorijas. Lietuvos valdovų atsakymas buvo netikėtas, esą nėra žinoma, ar toks karalius apskritai kada nors gyveno.

Jonas Mekas: man nerūpi, kad ir Vakaruose būčiau pripažintas

Jonas Mekas (95 m.) mažiausiai nori kalbėti apie praeitį. „Mano požiūris į gyvenimą – kaip kameros objektyvo. Noriu fiksuoti tik tai, kas vyksta dabar prieš mano akis. Man įdomu tik dabartis“, – sako pasaulyje bene geriausiai žinomas Lietuvos menininkas, kai susitinkame Londono knygų mugėje. Sulig šiais žodžiais jis išsitraukia iš kišenės kamerą ir pradeda mus filmuoti.

Kaune įvyko iškilmingas Dainų šventės atidarymas (FOTO)

Paskutinę birželio dieną į Kauną susirinkę Lietuvos meno kolektyvai iš Lietuvos ir kitų šalių paliudijo, kad Dainų švenčių gyvybė neblėsta, veikiau - „dega mūsų širdyse“. Pagal neseną tradiciją, pirmas Dainų šventės renginys, kaip ir ankstesniais metais, įvyko Kaune.

Rygoje gimusi Dainų dienos Kaune režisierė V. Streiča: Latvijoje tos šventės – kitokios

Senųjų ąžuolų apsuptame Dainų slėnyje šeštadienio rytą vyks nacionalinės Lietuvos šimtmečio Dainų šventės renginio, skirto Kaunui, - Dainų dienos - generalinė repeticija.