Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną

 (73)
Neseniai 80-metį atšventęs vienas garsiausių latvių maestro Raimondas Paulas turi ką papasakoti apie savo gyvenimą. Jame netrūko nei žvaigždžių, nei pasakiškų turtų, nei nuopolių.
© Scanpix nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Raimondas Paulas – tikras elegantiškumo simbolis, kuris nekeičia skonio: viena meilė visam gyvenimui, drabužiai – tik frakas ir juoda ir balta spalvos, muzikoje ištikimas klasikai, estradoje – lyrikai. Tokių šlagerių, kaip „Geltoni lapai“, „Vernisažas“, „Maestro“, „Senovinis laikrodis“ ir daugelio kitų autorius. Nemažai vienam kompozitoriui, tačiau R. Paulas kuria net tada, kai užsiima valstybiniais reikalais.

Stiklapūčio sūnus

Būsimasis kompozitorius gimė Rygoje 1936 m. sausio 12 d. Jo tėvas Voldemaras Paulas tuo metu dirbo stiklapūčiu, motina Alma Matilda buvo namų šeimininkė. Tėvas, įkvėptas knygos „Paganini“, nusprendė, kad turi išmokti groti smuiku. Jis nupirko Raimondui instrumentą ir užrašė sūnų į vaikų muzikinį darželį prie Rygos muzikinio instituto. Tai buvo sovietų karių įvedimo išvakarėse.
1943 m., kai Raimondas pradėjo lankyti mokyklą, tėvas išsiuntė šeimą toliau nuo bombardavimų į vieną iš kaimų. Ten berniukas mokės vietos mokykloje, o 10 metų įstojo į muzikinę Emilio Darzinio mokyklą prie Latvijos valstybinės konservatorijos. Berniukui nebuvo lengva mokytis. Talentingos pedagogės Olgos Borovskos dėka jis palaipsniui pamėgo groti fortepijonų. Ne paskutinėje vietoje buvo ir saldainiai, kurių mokytoja duodavo gabiems mokiniams.

Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
© Scanpix nuotr.

Įsimylėjęs džiazą

Dar mokydamasis muzikos mokykloje Paulas stipriai susidomėjo džiazu, pradėjo groti šokių vakaruose. Kaip pats sakė, jis „puolė į džiazą kaip į bedugnę“. Mėgstamu jo kompozitoriumi tapo George‘as Gershwinas, o labiausiai jauną Raimondą Paulą įkvėpė faktas, kad pianistas G. Gershwinas neturėjo nei bendrojo, nei specialiojo muzikinio išsilavinimo.

Šokiai atimdavo visą laisvą R. Paulo laiką, užtai jis gaudavo neįkainojamos praktikos, muzikuodamas be natų, iš atminties. O ten, kur natų vis tik reikėdavo, jis mokėsi greitai skaityti iš lapų. 1953 m. vasarą Raimondas padavė dokumentus į Latvijos valstybinę konservatoriją. Jį priėmė į atlikėjų skyrių. Būdamas studentu jis uždarbiavo, dirbdamas koncertmeisteriu muzikos mokykloje ir nemetė jau įprastų šokių aikštelių.

Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
Josifas Prigožinas ir atlikėja Valerija R. Paulo garbei surengtame koncerte
© Scanpix nuotr.

R. Paulo mūza iš Odesos

1958 m. pažymėti ženklu „Lik sveika, konservatorija“. Pasirinkta – Rygos estradinis orkestras. O kartu ir gastrolės: Gruzija, Armėnija, Ukraina. Scena duodavo didžiulį jėgų antplūdį, bet čia pat jį pasiimdavo. Nusileidus uždangai reikėdavo pašalinti įtampą. Dažniausiai, kaip nutinka atlikėjams, su alkoholiu.

Tarp miestų, kuriuose vyko pirmos R. Paulo gastrolės – Odesa. Vienai iš vietos gražuolių, Svetlanai Epifanovai, arba, kaip ją vadino artimieji, Lanai, teko reta laimė tapti R. Paulo mūza. Jo santuoka su Lana – vienas iš labiausiai žavinčių santuokinės ištikimybės, trunkančios daugiau nei 50 metų, pavyzdžių. Praėjus tiek laiko koncertuose R. Paulas groja savo meilės dainą – vieną iš pirmų G. Gershvino dainų. „Kai groju šią melodiją, atrodo, kad esu Odesoje. Juk Gershvinas iš ten“, – pasakoja maestro. 1962 m. pradžioje Raimondui ir Lanai gimė duktė Anetė. Tai stipriai paskatino R. Paulo norą nustoti gerti.

Raimondo Paulo pripažinimas

Kad taptų profesionalu, Raimondas grįžta į mokyklos suolą – vėl mokosi konservatorijoje, bet dabar – kompozitoriumi. Ir 1964 m. tampa Rygos estradinio orkestro meno vadovu. Jo muziką ima atpažinti.

1968 m. Latvijos valstybinės filharmonijos koncertų salėje įvyko pirmos R. Paulo programos premjera. Jis pats nustebo, kad išpirko absoliučiai visus bilietus. Be to, bilietų nebuvo ir kitam koncertui. Džiaugdamiesi sėkme muzikantai ėmė gastroliuoti po respubliką, gastrolės buvo labai sėkmingos, tačiau spauda apie jas kažkodėl nerašė. Iš esmės, R. Paulas su orkestro muzikantais ėmėsi kurti nacionalinę populiariąją muziką.

Borisas Moisejevas. Iš koncerto R. Paului pagerbti
Borisas Moisejevas. Iš koncerto R. Paului pagerbti
© Scanpix nuotr.

Po kelerių metų jis ėmė vadovauti ansambliui „Modo“. 1975 m. atsiradusi daina „Geltoni lapai sukasi virš miesto“ akimirksniu tapo populiariausiu metų šlageriu – skambėjo per radiją, visuose Rygos restoranuose, jau nekalbat apie Jūrmalą. Poilsiautojai iš visos Sovietų Sąjungos kiekviename Jūrmalos restorane girdėjo šią melodiją.

Maestro duktė Anetė augo kūrybiškoje atmosferoje – tarp R. Paulo draugų buvo daug talentingų žmonių, jų namuose lankėsi beveik visos estrados žvaigždės. Kartą per Anetės gimtadienį Andrejus Mironovas nutarė išmokyti ją šokti. Beje, įdomiausia, kad R. Paulas, estrados žvaigždžių atradėjas, uždraudė dukteriai tapti dainininke.

Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
Iš koncerto R. Paului pagerbti
© Scanpix nuotr.

R. Paulas – muzikinės epochos simbolis

Žvaigždžių valanda maestro išmušė, kai įvyko jo kūrybinė sąjunga su Alla Pugačiova. Ir dabar dainos „Maestro“, „Senovinis laikrodis“, „Milijonas raudonų rožių“, „Be manęs“ žmonėms patinka ne mažiau nei tada. Dainininkei ir kompozitoriui tekdavo daug laiko praleisti kartu. Apie jų tariamą romaną kalbėjo visur, jų vos nesutuokė. Ar pavydėjo jo žmona? „Veikiausiai šiek tiek pavydėjo, – pripažįsta R. Paulas. – Antraip kodėl dalyvavo visose repeticijose ir koncertuose?“

Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
© Scanpix nuotr.

R. Paulo bendradarbiavimas su temperamentinguoju Valerijumi Leontjevu ir subtiliąja Laima Vaikule tapo daugiau nei legenda. Valdžia devintą dešimtmetį negailėjo Leontjevo, tad jei ne R. Paulas, jis nebūtų dalyvavęs koncertuose. Viename koncerte Paulas, Pugačiova ir Reznikas atkreipė dėmesį į jauną dainininką. Tad jie, stipriai rizikuodami, išleido į estradą tiems laikams neįprastą naują žvaigždę. Maestro bendradarbiavimas su Vaikule ir Leontjevu buvo labai vaisingas. Iki šiol populiarios dainos „Dingo saulėtos dienos“, „Pamilkite pianistą“, „Vernisažas“, „Dar ne vakaras“. Po to R. Paulas tapo visasąjunginiu maestro. 1985 m. jam buvo suteiktas TSRS liaudies artisto vardas. Deja, kaip žinoma, šlovė turi ir nemaloniąją pusę.

Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
Laima Vaikulė ir Valerijus Leontjevas
© Scanpix nuotr.

Šlovės kaina

Vienu metu R. Paulas buvo pasakiškai turtingas. Pagal autorinių teisių įstatymą, kiekvienas restoranas, įtraukdamas į repertuarą jo dainas, pervesdavo jam nemenką sumą. Bet vėl alkoholis padėdavo nuimti stresą po nesibaigiančių koncertų. Toks atsipalaidavimo būdas baigėsi liga, maestro tapo alkoholiku. Išsikapstyti jam padėjo žmona. Dėka jos, R. Paulas rado savyje jėgų sustoti ir pastaruosius 25 metus negeria nė lašo.

Užleido vietą damai

Kaip tik nevadino maestro pirmaisiais Latvijos nepriklausomybės metais – ir raudonu, ir komunistu, neleido užmiršti populiarumo Sovietų Sąjungoje ir to, kad jis vedęs rusę. Beje, Svetlanai Pauls teko laikyti latvių kalbos egzaminą, kad gautų pilietybę. Ilgainiui Svetlana tapo Lana.

Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
Artistas Jurijus Galcevas ir Valerija R. Paulo garbei surengtame koncerte
© Scanpix nuotr.

1989 m. R. Paulas tapo Latvijos kultūros ministru, o 1993 m. – prezidento kultūros patarėju. Nepaisant to, kad R. Paulas ne kartą sakė, jog menininkas turi užsiimti savo reikalais, o ne politika, 1999 m. jis balotiravosi į Latvijos prezidento postą. „Įvykdžiau visus reikalavimus. Laimėjau pirmajame ture, parlamente surinkau daugiausia balsų, bet prieš lemiamąjį turą išėjau į tribūną ir pasakiau, kad atsiimu kandidatūrą. Jei mane būtų išrinkę, būčiau atsidūręs sunkioje padėtyje. Aš – už gerus santykius su Rusija, tai būtų suskėlę mūsų dešiniųjų pasipriešinimą.“ Maestro, kaip tikras džentelmenas, užleido vietą damai – Vykei Freibergai.

Pastaraisiais metais kompozitorius stengiasi neišvažiuoti už Latvijos ribų. Visi jo draugai iš užsienio vasarč susirenka Jūrmaloje į konkursą „Naujoji banga“, kur jis pirmininkauja kartu su Igoriu Krutoj. O latvių kolegoms ir R. Paulo gerbėjams labiau pasisekė – maestro šalia ištisus metus, aktyviai dirba Rygos teatruose.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Jurgita Jurkutė-Širvaitė: pertraukos gyvenime labai reikalingos ir naudingos (3)

Viena ryškiausių ir mylimiausių televizijos laidų vedėjų Jurgita Jurkutė-Širvaitė kurį laiką buvo pasitraukusi iš viešumos. Dukrelę auginanti moteris sako, kad tai buvo trumpas jos profesinis atsikvėpimas, po kurio ji vėl žengia į eterį.

Karininkė Lina Jieznienė: linkėčiau kariuomenėje patarnauti visiems trims savo vaikams

Lietuvos kariuomenės kapitonė Lina Jieznienė (31 m.) viena iš nedaugelio moterų mūsų šalyje išdrįso vadovauti karių būriui ir netgi kuopai. Dar nuostabiau yra tai, kad pelnyti karių pagarbą jai pavyksta nekeliant balso ir neprarandant šypsenos.

Karolis Vyšniauskas: siekiame padėti žmonėms lengviau išgyventi šiandieniame pasaulyje

Tinklalaidės NYLA autorius ir vedėjas Karolis Vyšniauskas (28 m.) 2017 metų rudenį kartu su šiuolaikinių medijų agentūros „Nanook“ žurnalistų komanda pradėjo rengti pokalbius, kurių galima klausytis internetu arba mobiliuoju telefonu. Apie šį naują projektą kalbasi žurnalistė Virginija Majorovienė.

A. Kumža: mano knyga – apie žmones, kurie kankinosi, buvo beveik dugne, bet šiandien vėl džiaugiasi gyvenimu

Ambasadorius Algirdas Kumža teigia, kad Vakarų pasaulio žmonės be reikalo ignoruoja senąją Rytų išmintį.

Tragiška akimirka viešumon iškėlė buvusių kolegių nesutarimus: tu esi niekšė!

Po daug metų sklandžiusių gandų apie įtampą kultinio serialo „Seksas ir miestas“ filmavimo aikštelėje Kim Cattrall viešai nutraukė santykius su pagrindinio vaidmens atlikėja Sarah'a Jessica Parker.

Vaikystėje tėvo prievartauta rašytoja Herbjørg Wassmo: man labai anksti įkalė į galvą, jog gėdą privalau nešiotis pati (3)

Norvegų literatūros žvaigždė garsiosios trilogijos – „Dinos knyga“, „Laimės sūnus“, „Karnos kraitis“ – ir daugelio kitų įsimintinų romanų autorė Herbjørg Wassmo (75 m.) „Moters“ žurnalui atvirai prisipažino, kad vaikystėje ją išnaudojo tėvas. Skaudžių pažeminimų patyrusi mergaitė ilgai negalėjo atsikratyti gėdos ir kaltės jausmo, nuo žiaurios tikrovės slėpėsi savo vaizduotės pasaulyje.

Lina Ever: kunigas ir vėlyvi alkoholio ragautojai – su jais reikia kovoti? (2)

Baltas lapas. Lapas, reiškiantis ne naują pradžią, bet mirtį. Apsnigtą kapą. Lapas, iš kurio, lyg žiurkės iš skęstančio laivo, pabėgo žodžiai.

Klausiame biofizikos daktarės: ar apsikabinus ąžuolą galima įgauti stiprybės? (8)

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Neurobiologijos ir biofizikos katedros docentė biofizikos daktarė trijų vaikų mama Vilma Kisnierienė (51 m.) apie augalus kalba tarsi apie savo atžalas.

„Vilniaus liūtė“ Klementina Tiškevičienė: nuo dvigubos asmeninės tragedijos iki paslaptingų istorijų su merginomis

Kažkada prie rūmų, ilgainiui tapusių Vrublevskių biblioteka, rikiuodavosi prašmatnios karietos, didingais jų laiptais kopdavo Vilniaus aristokratija. Ir kasdieniam gyvenimui, ir ištaigingiems pokyliams čia dirigavo veiklioji grafienė Klementina Tiškevičienė.

4 vaikų mama: šeimą ištikusi tragedija dar labiau mus suvienijo ir pastūmėjo pokyčiams (6)

Jai – 33 metai. Ji – 4 vaikų mama. Nors nėštumų tebuvo du. Dukart identiškų dvynių susilaukusi Ieva Arnauskienė galėtų manyti esanti ypatingai paženklinta, jei ne likimo atseikėti žiaurūs išbandymai.