Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną

 (73)
Neseniai 80-metį atšventęs vienas garsiausių latvių maestro Raimondas Paulas turi ką papasakoti apie savo gyvenimą. Jame netrūko nei žvaigždžių, nei pasakiškų turtų, nei nuopolių.
Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
© Scanpix nuotr.

Raimondas Paulas – tikras elegantiškumo simbolis, kuris nekeičia skonio: viena meilė visam gyvenimui, drabužiai – tik frakas ir juoda ir balta spalvos, muzikoje ištikimas klasikai, estradoje – lyrikai. Tokių šlagerių, kaip „Geltoni lapai“, „Vernisažas“, „Maestro“, „Senovinis laikrodis“ ir daugelio kitų autorius. Nemažai vienam kompozitoriui, tačiau R. Paulas kuria net tada, kai užsiima valstybiniais reikalais.

Stiklapūčio sūnus

Būsimasis kompozitorius gimė Rygoje 1936 m. sausio 12 d. Jo tėvas Voldemaras Paulas tuo metu dirbo stiklapūčiu, motina Alma Matilda buvo namų šeimininkė. Tėvas, įkvėptas knygos „Paganini“, nusprendė, kad turi išmokti groti smuiku. Jis nupirko Raimondui instrumentą ir užrašė sūnų į vaikų muzikinį darželį prie Rygos muzikinio instituto. Tai buvo sovietų karių įvedimo išvakarėse.
1943 m., kai Raimondas pradėjo lankyti mokyklą, tėvas išsiuntė šeimą toliau nuo bombardavimų į vieną iš kaimų. Ten berniukas mokės vietos mokykloje, o 10 metų įstojo į muzikinę Emilio Darzinio mokyklą prie Latvijos valstybinės konservatorijos. Berniukui nebuvo lengva mokytis. Talentingos pedagogės Olgos Borovskos dėka jis palaipsniui pamėgo groti fortepijonų. Ne paskutinėje vietoje buvo ir saldainiai, kurių mokytoja duodavo gabiems mokiniams.

Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
© Scanpix nuotr.

Įsimylėjęs džiazą

Dar mokydamasis muzikos mokykloje Paulas stipriai susidomėjo džiazu, pradėjo groti šokių vakaruose. Kaip pats sakė, jis „puolė į džiazą kaip į bedugnę“. Mėgstamu jo kompozitoriumi tapo George‘as Gershwinas, o labiausiai jauną Raimondą Paulą įkvėpė faktas, kad pianistas G. Gershwinas neturėjo nei bendrojo, nei specialiojo muzikinio išsilavinimo.

Šokiai atimdavo visą laisvą R. Paulo laiką, užtai jis gaudavo neįkainojamos praktikos, muzikuodamas be natų, iš atminties. O ten, kur natų vis tik reikėdavo, jis mokėsi greitai skaityti iš lapų. 1953 m. vasarą Raimondas padavė dokumentus į Latvijos valstybinę konservatoriją. Jį priėmė į atlikėjų skyrių. Būdamas studentu jis uždarbiavo, dirbdamas koncertmeisteriu muzikos mokykloje ir nemetė jau įprastų šokių aikštelių.

Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
Josifas Prigožinas ir atlikėja Valerija R. Paulo garbei surengtame koncerte
© Scanpix nuotr.

R. Paulo mūza iš Odesos

1958 m. pažymėti ženklu „Lik sveika, konservatorija“. Pasirinkta – Rygos estradinis orkestras. O kartu ir gastrolės: Gruzija, Armėnija, Ukraina. Scena duodavo didžiulį jėgų antplūdį, bet čia pat jį pasiimdavo. Nusileidus uždangai reikėdavo pašalinti įtampą. Dažniausiai, kaip nutinka atlikėjams, su alkoholiu.

Tarp miestų, kuriuose vyko pirmos R. Paulo gastrolės – Odesa. Vienai iš vietos gražuolių, Svetlanai Epifanovai, arba, kaip ją vadino artimieji, Lanai, teko reta laimė tapti R. Paulo mūza. Jo santuoka su Lana – vienas iš labiausiai žavinčių santuokinės ištikimybės, trunkančios daugiau nei 50 metų, pavyzdžių. Praėjus tiek laiko koncertuose R. Paulas groja savo meilės dainą – vieną iš pirmų G. Gershvino dainų. „Kai groju šią melodiją, atrodo, kad esu Odesoje. Juk Gershvinas iš ten“, – pasakoja maestro. 1962 m. pradžioje Raimondui ir Lanai gimė duktė Anetė. Tai stipriai paskatino R. Paulo norą nustoti gerti.

Raimondo Paulo pripažinimas

Kad taptų profesionalu, Raimondas grįžta į mokyklos suolą – vėl mokosi konservatorijoje, bet dabar – kompozitoriumi. Ir 1964 m. tampa Rygos estradinio orkestro meno vadovu. Jo muziką ima atpažinti.

1968 m. Latvijos valstybinės filharmonijos koncertų salėje įvyko pirmos R. Paulo programos premjera. Jis pats nustebo, kad išpirko absoliučiai visus bilietus. Be to, bilietų nebuvo ir kitam koncertui. Džiaugdamiesi sėkme muzikantai ėmė gastroliuoti po respubliką, gastrolės buvo labai sėkmingos, tačiau spauda apie jas kažkodėl nerašė. Iš esmės, R. Paulas su orkestro muzikantais ėmėsi kurti nacionalinę populiariąją muziką.

Borisas Moisejevas. Iš koncerto R. Paului pagerbti
Borisas Moisejevas. Iš koncerto R. Paului pagerbti
© Scanpix nuotr.

Po kelerių metų jis ėmė vadovauti ansambliui „Modo“. 1975 m. atsiradusi daina „Geltoni lapai sukasi virš miesto“ akimirksniu tapo populiariausiu metų šlageriu – skambėjo per radiją, visuose Rygos restoranuose, jau nekalbat apie Jūrmalą. Poilsiautojai iš visos Sovietų Sąjungos kiekviename Jūrmalos restorane girdėjo šią melodiją.

Maestro duktė Anetė augo kūrybiškoje atmosferoje – tarp R. Paulo draugų buvo daug talentingų žmonių, jų namuose lankėsi beveik visos estrados žvaigždės. Kartą per Anetės gimtadienį Andrejus Mironovas nutarė išmokyti ją šokti. Beje, įdomiausia, kad R. Paulas, estrados žvaigždžių atradėjas, uždraudė dukteriai tapti dainininke.

Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
Iš koncerto R. Paului pagerbti
© Scanpix nuotr.

R. Paulas – muzikinės epochos simbolis

Žvaigždžių valanda maestro išmušė, kai įvyko jo kūrybinė sąjunga su Alla Pugačiova. Ir dabar dainos „Maestro“, „Senovinis laikrodis“, „Milijonas raudonų rožių“, „Be manęs“ žmonėms patinka ne mažiau nei tada. Dainininkei ir kompozitoriui tekdavo daug laiko praleisti kartu. Apie jų tariamą romaną kalbėjo visur, jų vos nesutuokė. Ar pavydėjo jo žmona? „Veikiausiai šiek tiek pavydėjo, – pripažįsta R. Paulas. – Antraip kodėl dalyvavo visose repeticijose ir koncertuose?“

Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
© Scanpix nuotr.

R. Paulo bendradarbiavimas su temperamentinguoju Valerijumi Leontjevu ir subtiliąja Laima Vaikule tapo daugiau nei legenda. Valdžia devintą dešimtmetį negailėjo Leontjevo, tad jei ne R. Paulas, jis nebūtų dalyvavęs koncertuose. Viename koncerte Paulas, Pugačiova ir Reznikas atkreipė dėmesį į jauną dainininką. Tad jie, stipriai rizikuodami, išleido į estradą tiems laikams neįprastą naują žvaigždę. Maestro bendradarbiavimas su Vaikule ir Leontjevu buvo labai vaisingas. Iki šiol populiarios dainos „Dingo saulėtos dienos“, „Pamilkite pianistą“, „Vernisažas“, „Dar ne vakaras“. Po to R. Paulas tapo visasąjunginiu maestro. 1985 m. jam buvo suteiktas TSRS liaudies artisto vardas. Deja, kaip žinoma, šlovė turi ir nemaloniąją pusę.

Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
Laima Vaikulė ir Valerijus Leontjevas
© Scanpix nuotr.

Šlovės kaina

Vienu metu R. Paulas buvo pasakiškai turtingas. Pagal autorinių teisių įstatymą, kiekvienas restoranas, įtraukdamas į repertuarą jo dainas, pervesdavo jam nemenką sumą. Bet vėl alkoholis padėdavo nuimti stresą po nesibaigiančių koncertų. Toks atsipalaidavimo būdas baigėsi liga, maestro tapo alkoholiku. Išsikapstyti jam padėjo žmona. Dėka jos, R. Paulas rado savyje jėgų sustoti ir pastaruosius 25 metus negeria nė lašo.

Užleido vietą damai

Kaip tik nevadino maestro pirmaisiais Latvijos nepriklausomybės metais – ir raudonu, ir komunistu, neleido užmiršti populiarumo Sovietų Sąjungoje ir to, kad jis vedęs rusę. Beje, Svetlanai Pauls teko laikyti latvių kalbos egzaminą, kad gautų pilietybę. Ilgainiui Svetlana tapo Lana.

Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
Artistas Jurijus Galcevas ir Valerija R. Paulo garbei surengtame koncerte
© Scanpix nuotr.

1989 m. R. Paulas tapo Latvijos kultūros ministru, o 1993 m. – prezidento kultūros patarėju. Nepaisant to, kad R. Paulas ne kartą sakė, jog menininkas turi užsiimti savo reikalais, o ne politika, 1999 m. jis balotiravosi į Latvijos prezidento postą. „Įvykdžiau visus reikalavimus. Laimėjau pirmajame ture, parlamente surinkau daugiausia balsų, bet prieš lemiamąjį turą išėjau į tribūną ir pasakiau, kad atsiimu kandidatūrą. Jei mane būtų išrinkę, būčiau atsidūręs sunkioje padėtyje. Aš – už gerus santykius su Rusija, tai būtų suskėlę mūsų dešiniųjų pasipriešinimą.“ Maestro, kaip tikras džentelmenas, užleido vietą damai – Vykei Freibergai.

Pastaraisiais metais kompozitorius stengiasi neišvažiuoti už Latvijos ribų. Visi jo draugai iš užsienio vasarč susirenka Jūrmaloje į konkursą „Naujoji banga“, kur jis pirmininkauja kartu su Igoriu Krutoj. O latvių kolegoms ir R. Paulo gerbėjams labiau pasisekė – maestro šalia ištisus metus, aktyviai dirba Rygos teatruose.

moteris.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Dalia Ibelhauptaitė: mano gyvenimą pakeitusios kelionės (1)

Būna kelionių, kuriose nuo adrenalino kaista kraujas, pamatyti vaizdai ir sutikti žmonės tampa brangiausiais gyvenimo prisiminimais. Būna kelionių, per kurias išbandai save, dirbi, patikrini fizines jėgas ir įsitikini vidine stiprybe.

Rašytoja B. Jakučionytė: skaudu, kad pilnavertiškumo kaip moteris pasiekiau tik emigravusi (80)

Rašytoja, daugybės socialinių projektų ir renginių organizatorė, keturių vaikų mama Birutė Jakučionytė (42 m.) per savo gyvenimą patyrė tiek, kad galėtų prirašyti visą lentyną knygų, nors kol kas joje stovi tik dvi. Vienus jos atvirumas žavi, kitus šokiruoja, bet abejingų jai nelieka.

50-ies sulaukęs Arūnas Valinskas gyvenime neturėjo vienintelio dalyko (2)

Žvarbus lapkričio pabaigos vakaras. Prie sostinės centre esančios pokylių salės stoja automobiliai, iš kurių lipa pasipuošę, gėlėmis ir dovanomis nešini žmonės. Tai – pramogų pasaulio banginiu tituluojamo Arūno Valinsko 50-ojo jubiliejaus šventės svečiai: dainininkai, verslininkai, politikai. Nė vieno, pasak jubiliato, pakviesto „iš reikalo“.

Pragaro pasiuntinės Žemėje: koncentracijos stovyklų prižiūrėtojos žiaurumu lenkdavo vyrus (77)

Iki 1942 m. Adolfo Hitlerio kurtos imperijos teritorijoje veikusiose koncentracijos stovyklose prižiūrėtojais dirbo vyrai. Vis tik 1942 m. situacija pasikeitė, kad Aušvico ir Majdaneko koncentracijos stovyklose pradėjo dirbti pirmosios moteriškos lyties prižiūrėtojos. Galiausiai jų buvo jau daugiau nei 3500, o iš viso tuo metu stovyklose dirbo beveik 55 tūkst. prižiūrėtojų.

G. Žickytė: kuriant santykius, kaip ir kiną, svarbiausia yra išlaukti (89)

Viena ryškiausių dokumentinio kino kūrėjų Giedrė Žickytė (36 m.) mūsų žurnalo viršelį ir puslapius puošė lygiai prieš metus. Paklausta, kas per tą laiką pasikeitė, akimirką mintyse ji tarsi bando paskirus kadrus sujungti į visumą – kaip viena temoka.

Ką Inga Valinskienė patartų moterims, norinčioms išlaikyti vyrą (44)

Viena žinomiausių pramogų pasaulio pora Inga ir Arūnas Valinskai santuokoje gyvena jau 29-erius metus. Jie vadina save nestandartine pora.

Kaip aš žurnalistės profesiją iškeičiau į padavėjos (6)

60 saulėlydžių. Tiek žurnalistė Asta Lipštaitė palydėjo pamario krašte nusprendusi laikinai pakeisti profesiją.

I. Stonkuvienė: norėčiau po daugelio metų būti „kieta“ ir truputį išprotėjusia senute (5)

Televizijos ir radijo laidų vedėjos Gabrielė Martirosianaitė ir Indrė Stonkuvienė ryžosi avantiūrai –„pasimatuoti“ senatvę ir pažvelgti, kaip jos atrodys sulaukusios garbaus amžiaus.

Iš realybės šou į kosmetologiją pasukęs Robertas: nesupratau, ką su tuo savo populiarumu daryti (7)

Medicininės kosmetologijos ir masažo specialistas Robertas Kantauskas (36 m.), būdamas aštuoniolikos, atvyko iš mažo kaimelio į Vilnių ragauti laisvės skonio, patirti didelio miesto teikiamų malonumų ir iššūkių. Susikūręs įdomų įvaizdį, jis netrukus tapo žinomas, bet, neišmanydamas, ką su populiarumu daryti, ėmėsi rimtų darbų.

Garsiausią Lietuvos masažuotoją užgrūdino vaikystėje patirti sukrečiantys išgyvenimai

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės talismanu vadinamas masažuotojas Juozas Petkevičius-Juozukas aikštelės milžinų pagarbą pelnė ne tik dėl profesionalumo.

Toma Vaškevičiūtė: pokyčiai, kai jų lauki, visada ateina (20)

Su teatro, kino ir televizijos aktore Toma Vaškevičiūte (30 m.) susitikome pasikalbėti apie meilę – darbui, gyvenimui, sau. Jaunos moters įžvalgas apie vaidmenis scenoje ir kasdienybėje darniai papildė svarstymai apie tai, kas palepina kūną ir sielą išjungus kameras ar nusileidus spektaklio uždangai.

Dainininkė Donalda pamažu atsigauna po patirtos nelaimės šeimoje (3)

Dainininkė Donalda Meiželytė atsiribojo nuo visuomenės ir žurnalistų – su niekuo nebendravo, nedalyvavo filmavimuose, dienų dienas leido namuose.

Rašytoja K. Sabaliauskaitė: mūsų šeimoje moterys visada buvo laikomos lygiavertėmis

Gruodžio mėnesio žurnalo „Moteris“ viršelio veidas – dailės istorikė, menotyros mokslų daktarė rašytoja Kristina Sabaliauskaitė (nuotrauka – Pauliaus Gasiūno).

Boni ir Klaidas. Tikroji Didžiosios depresijos laikų nusikaltėlių istorija – kraujas, purvas ir sugriauti likimai (4)

Žurnalistai ir Holivudas sukūrė gražią, romantišką istoriją, o realybėje ta istorija buvo pilna kraujo, purvo ir sugriautų žmonių likimų.

Visi žinojo, kad galiu padėti subalansuoti energinius laukus, panaikinti nemalonius pojūčius, galvos skausmą (59)

Ji visą gyvenimą sportavo, vadovavo vyrų kolektyvams ir... niekada nepersivalgydavo. Vilnietė inžinierė Irena Kazakauskaitė (70 m.) – aktyvi pensininkė, sveikos gyvensenos ir netradicinės medicinos propaguotoja, dukros sodyboje dirba žemę, šeimai užaugina ekologiškų daržovių, renka miško gėrybes, o grįžusi į miestą bobutauja – prižiūri draugų vaikučius.