Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną

 (73)
Neseniai 80-metį atšventęs vienas garsiausių latvių maestro Raimondas Paulas turi ką papasakoti apie savo gyvenimą. Jame netrūko nei žvaigždžių, nei pasakiškų turtų, nei nuopolių.
© Scanpix nuotr.

Raimondas Paulas – tikras elegantiškumo simbolis, kuris nekeičia skonio: viena meilė visam gyvenimui, drabužiai – tik frakas ir juoda ir balta spalvos, muzikoje ištikimas klasikai, estradoje – lyrikai. Tokių šlagerių, kaip „Geltoni lapai“, „Vernisažas“, „Maestro“, „Senovinis laikrodis“ ir daugelio kitų autorius. Nemažai vienam kompozitoriui, tačiau R. Paulas kuria net tada, kai užsiima valstybiniais reikalais.

Stiklapūčio sūnus

Būsimasis kompozitorius gimė Rygoje 1936 m. sausio 12 d. Jo tėvas Voldemaras Paulas tuo metu dirbo stiklapūčiu, motina Alma Matilda buvo namų šeimininkė. Tėvas, įkvėptas knygos „Paganini“, nusprendė, kad turi išmokti groti smuiku. Jis nupirko Raimondui instrumentą ir užrašė sūnų į vaikų muzikinį darželį prie Rygos muzikinio instituto. Tai buvo sovietų karių įvedimo išvakarėse.
1943 m., kai Raimondas pradėjo lankyti mokyklą, tėvas išsiuntė šeimą toliau nuo bombardavimų į vieną iš kaimų. Ten berniukas mokės vietos mokykloje, o 10 metų įstojo į muzikinę Emilio Darzinio mokyklą prie Latvijos valstybinės konservatorijos. Berniukui nebuvo lengva mokytis. Talentingos pedagogės Olgos Borovskos dėka jis palaipsniui pamėgo groti fortepijonų. Ne paskutinėje vietoje buvo ir saldainiai, kurių mokytoja duodavo gabiems mokiniams.

Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
© Scanpix nuotr.

Įsimylėjęs džiazą

Dar mokydamasis muzikos mokykloje Paulas stipriai susidomėjo džiazu, pradėjo groti šokių vakaruose. Kaip pats sakė, jis „puolė į džiazą kaip į bedugnę“. Mėgstamu jo kompozitoriumi tapo George‘as Gershwinas, o labiausiai jauną Raimondą Paulą įkvėpė faktas, kad pianistas G. Gershwinas neturėjo nei bendrojo, nei specialiojo muzikinio išsilavinimo.

Šokiai atimdavo visą laisvą R. Paulo laiką, užtai jis gaudavo neįkainojamos praktikos, muzikuodamas be natų, iš atminties. O ten, kur natų vis tik reikėdavo, jis mokėsi greitai skaityti iš lapų. 1953 m. vasarą Raimondas padavė dokumentus į Latvijos valstybinę konservatoriją. Jį priėmė į atlikėjų skyrių. Būdamas studentu jis uždarbiavo, dirbdamas koncertmeisteriu muzikos mokykloje ir nemetė jau įprastų šokių aikštelių.

Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
Josifas Prigožinas ir atlikėja Valerija R. Paulo garbei surengtame koncerte
© Scanpix nuotr.

R. Paulo mūza iš Odesos

1958 m. pažymėti ženklu „Lik sveika, konservatorija“. Pasirinkta – Rygos estradinis orkestras. O kartu ir gastrolės: Gruzija, Armėnija, Ukraina. Scena duodavo didžiulį jėgų antplūdį, bet čia pat jį pasiimdavo. Nusileidus uždangai reikėdavo pašalinti įtampą. Dažniausiai, kaip nutinka atlikėjams, su alkoholiu.

Tarp miestų, kuriuose vyko pirmos R. Paulo gastrolės – Odesa. Vienai iš vietos gražuolių, Svetlanai Epifanovai, arba, kaip ją vadino artimieji, Lanai, teko reta laimė tapti R. Paulo mūza. Jo santuoka su Lana – vienas iš labiausiai žavinčių santuokinės ištikimybės, trunkančios daugiau nei 50 metų, pavyzdžių. Praėjus tiek laiko koncertuose R. Paulas groja savo meilės dainą – vieną iš pirmų G. Gershvino dainų. „Kai groju šią melodiją, atrodo, kad esu Odesoje. Juk Gershvinas iš ten“, – pasakoja maestro. 1962 m. pradžioje Raimondui ir Lanai gimė duktė Anetė. Tai stipriai paskatino R. Paulo norą nustoti gerti.

Raimondo Paulo pripažinimas

Kad taptų profesionalu, Raimondas grįžta į mokyklos suolą – vėl mokosi konservatorijoje, bet dabar – kompozitoriumi. Ir 1964 m. tampa Rygos estradinio orkestro meno vadovu. Jo muziką ima atpažinti.

1968 m. Latvijos valstybinės filharmonijos koncertų salėje įvyko pirmos R. Paulo programos premjera. Jis pats nustebo, kad išpirko absoliučiai visus bilietus. Be to, bilietų nebuvo ir kitam koncertui. Džiaugdamiesi sėkme muzikantai ėmė gastroliuoti po respubliką, gastrolės buvo labai sėkmingos, tačiau spauda apie jas kažkodėl nerašė. Iš esmės, R. Paulas su orkestro muzikantais ėmėsi kurti nacionalinę populiariąją muziką.

Borisas Moisejevas. Iš koncerto R. Paului pagerbti
Borisas Moisejevas. Iš koncerto R. Paului pagerbti
© Scanpix nuotr.

Po kelerių metų jis ėmė vadovauti ansambliui „Modo“. 1975 m. atsiradusi daina „Geltoni lapai sukasi virš miesto“ akimirksniu tapo populiariausiu metų šlageriu – skambėjo per radiją, visuose Rygos restoranuose, jau nekalbat apie Jūrmalą. Poilsiautojai iš visos Sovietų Sąjungos kiekviename Jūrmalos restorane girdėjo šią melodiją.

Maestro duktė Anetė augo kūrybiškoje atmosferoje – tarp R. Paulo draugų buvo daug talentingų žmonių, jų namuose lankėsi beveik visos estrados žvaigždės. Kartą per Anetės gimtadienį Andrejus Mironovas nutarė išmokyti ją šokti. Beje, įdomiausia, kad R. Paulas, estrados žvaigždžių atradėjas, uždraudė dukteriai tapti dainininke.

Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
Iš koncerto R. Paului pagerbti
© Scanpix nuotr.

R. Paulas – muzikinės epochos simbolis

Žvaigždžių valanda maestro išmušė, kai įvyko jo kūrybinė sąjunga su Alla Pugačiova. Ir dabar dainos „Maestro“, „Senovinis laikrodis“, „Milijonas raudonų rožių“, „Be manęs“ žmonėms patinka ne mažiau nei tada. Dainininkei ir kompozitoriui tekdavo daug laiko praleisti kartu. Apie jų tariamą romaną kalbėjo visur, jų vos nesutuokė. Ar pavydėjo jo žmona? „Veikiausiai šiek tiek pavydėjo, – pripažįsta R. Paulas. – Antraip kodėl dalyvavo visose repeticijose ir koncertuose?“

Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
© Scanpix nuotr.

R. Paulo bendradarbiavimas su temperamentinguoju Valerijumi Leontjevu ir subtiliąja Laima Vaikule tapo daugiau nei legenda. Valdžia devintą dešimtmetį negailėjo Leontjevo, tad jei ne R. Paulas, jis nebūtų dalyvavęs koncertuose. Viename koncerte Paulas, Pugačiova ir Reznikas atkreipė dėmesį į jauną dainininką. Tad jie, stipriai rizikuodami, išleido į estradą tiems laikams neįprastą naują žvaigždę. Maestro bendradarbiavimas su Vaikule ir Leontjevu buvo labai vaisingas. Iki šiol populiarios dainos „Dingo saulėtos dienos“, „Pamilkite pianistą“, „Vernisažas“, „Dar ne vakaras“. Po to R. Paulas tapo visasąjunginiu maestro. 1985 m. jam buvo suteiktas TSRS liaudies artisto vardas. Deja, kaip žinoma, šlovė turi ir nemaloniąją pusę.

Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
Laima Vaikulė ir Valerijus Leontjevas
© Scanpix nuotr.

Šlovės kaina

Vienu metu R. Paulas buvo pasakiškai turtingas. Pagal autorinių teisių įstatymą, kiekvienas restoranas, įtraukdamas į repertuarą jo dainas, pervesdavo jam nemenką sumą. Bet vėl alkoholis padėdavo nuimti stresą po nesibaigiančių koncertų. Toks atsipalaidavimo būdas baigėsi liga, maestro tapo alkoholiku. Išsikapstyti jam padėjo žmona. Dėka jos, R. Paulas rado savyje jėgų sustoti ir pastaruosius 25 metus negeria nė lašo.

Užleido vietą damai

Kaip tik nevadino maestro pirmaisiais Latvijos nepriklausomybės metais – ir raudonu, ir komunistu, neleido užmiršti populiarumo Sovietų Sąjungoje ir to, kad jis vedęs rusę. Beje, Svetlanai Pauls teko laikyti latvių kalbos egzaminą, kad gautų pilietybę. Ilgainiui Svetlana tapo Lana.

Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
Artistas Jurijus Galcevas ir Valerija R. Paulo garbei surengtame koncerte
© Scanpix nuotr.

1989 m. R. Paulas tapo Latvijos kultūros ministru, o 1993 m. – prezidento kultūros patarėju. Nepaisant to, kad R. Paulas ne kartą sakė, jog menininkas turi užsiimti savo reikalais, o ne politika, 1999 m. jis balotiravosi į Latvijos prezidento postą. „Įvykdžiau visus reikalavimus. Laimėjau pirmajame ture, parlamente surinkau daugiausia balsų, bet prieš lemiamąjį turą išėjau į tribūną ir pasakiau, kad atsiimu kandidatūrą. Jei mane būtų išrinkę, būčiau atsidūręs sunkioje padėtyje. Aš – už gerus santykius su Rusija, tai būtų suskėlę mūsų dešiniųjų pasipriešinimą.“ Maestro, kaip tikras džentelmenas, užleido vietą damai – Vykei Freibergai.

Pastaraisiais metais kompozitorius stengiasi neišvažiuoti už Latvijos ribų. Visi jo draugai iš užsienio vasarč susirenka Jūrmaloje į konkursą „Naujoji banga“, kur jis pirmininkauja kartu su Igoriu Krutoj. O latvių kolegoms ir R. Paulo gerbėjams labiau pasisekė – maestro šalia ištisus metus, aktyviai dirba Rygos teatruose.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Jacqueline Kennedy – nesaldus JAV prezidento žmonos gyvenimas ir juodžiausieji gyvenimo metai (15)

Elegantiška ir graži JAV prezidento John'o Kennedy žmona Jacqueline, geriau žinoma kaip stiliaus ikona, ir nelaiminga, sutuoktinio apgaudinėjama moteris. Tačiau realybėje ji nebuvo nei kukli, nei drovi ir turėjo ne vieną meilužį. Tarp jų net buvo abu vyro broliai. Tiesa, spalvingą moters gyvenimą lydėjo daug artimųjų mirčių.

Kovo mėnesio „Moteryje“ – apie tai, ar tikrai šiais laikais lengva tapti rašytoju (1)

Kovo mėnesio žurnalo „Moteris“ viršelio koloritas – nuoroda į numerio temą. Šįkart daugiausia kalbame apie baltose lankose bevaikančiuosius juodas avis – rašytojus ir rašančiuosius tinklaraščius, apie pastarųjų rašymo motyvus, rašymo terapiją.

Didysis Ievos Šabanės gyvenimo nuotykis (17)

Prieš porą metų karjeros konsultantė Ieva Šabanė (46 m.) su vyru aktoriumi Leonardu Pobedonoscevu ir tada devynmete dukrele Emilija leidosi į didžiąją savo gyvenimo kelionę. Tąsyk kelias juos nuvedė į Balį. Saloje Ieva jaučiasi kaip namie, tačiau nėra tikra, ar nerimastingos jos ir vyro sielos nenuves dar kur nors.

Prisiminimai apie Tėvą sugraudino Rolandą Mackevičių

Rolandas Mackevičius „Mes vieno kraujo“ studijoje pravirko.

Natalie Portman: kuo labiau rizikuoja, tuo daugiau sužiba

Natalie Portman debiutavo kino ekranuose būdama vos 12 metų ir savo karjeroje kaskart renkasi vis reiklesnius vaidmenis. Panašu, kad pirmosios šalies damos vaidmuo Oskarui nominuotoje biografinėje dramoje „Žaklina“, gali būti didžiausias iššūkis iki šiol.

A. Smilgevičiūtė: tai pasakojimas apie sielos kelionę anapus (2)

Lietuvos Valstybės atkūrimo šventės sūkuryje apie pasirinktą muzikinį kelią, kūrybinius pasiekimus ir šiųmetes naujienas kalbame su grupės „Skylė“ vokaliste, unikalaus balso savininke Aiste Smilgevičiūte.

Režisierius Audrius Stonys: tėvas Stanislovas šviesiu veidu pasakojo net apie jį kankinusius žmones (3)

Režisierius Audrius Stonys (50 m.) sako, kad dokumentinis filmas – tarsi ledkalnio viršūnė, didžioji darbo dalis visada yra nematoma. Laimė, režisierius nėra toks mažakalbis, kaip jo filmų herojai, – leidžia patyrinėti ir tą ledkalnio dalį, kuri slepiasi po vandeniu.

Kodėl jos nenori jaunėti – žvaigždės, atsisakiusios grožio injekcijų (14)

XXI amžius – negailestingas laikas, kai atrodyti pagal savo metus darosi praktiškai nepadoru. Bent jau tam tikrose sferose, tokiose kai žiniasklaida, pramogų pasaulis ir panašiai.

Vytautas Anužis: tėvas sakydavo: „Ko bijai? Nieko baisiau už smertį nebus“ (2)

Aktorius, teatro pedagogas Vytautas Anužis yra vienas iš 2016 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų. Aukščiausias Lietuvos kultūros apdovanojimas menininkui skirtas už klasikinės aktorinės mokyklos šiuolaikiškumą.

Aktorė I. Andrejevaitė: metai po mamos mirties buvo ypač sunkūs - pradėjo byrėti asmeninis gyvenimas, patekau į baisią avariją (30)

Nuo vakar Lietuvos kino teatruose – režisieriaus Donato Ulvydo kino juostos „Emilija iš Laisvės alėjos“ premjera. Kalbiname pagrindinį vaidmenį – Emilijos – atlikusią aktorę Ievą Andrejevaitę.

Didžioji meilės istorija. Vytautas Didysis ir Ona Vytautienė (81)

Spausdiname ištrauką iš Liudos Matonienės knygos „Vilnius: meilės stotelės. Romantiškasis miesto žemėlapis“.

Aktorė Inga Norkutė: japoniška dieta padėjo atsikratyti 18 kg (7)

Sulieknėjusi aktorė Inga Norkutė puošiasi studijų laikų džinsais.

Dainininkė Arina: kvapus renkuosi pagal savo Zodiako ženklą

Gimtadienį švenčianti dainininkė Arina apie dovanų gautus fazanus ir kvepiančias žvakes.