Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną

 (73)
Neseniai 80-metį atšventęs vienas garsiausių latvių maestro Raimondas Paulas turi ką papasakoti apie savo gyvenimą. Jame netrūko nei žvaigždžių, nei pasakiškų turtų, nei nuopolių.
Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
© Scanpix nuotr.

Raimondas Paulas – tikras elegantiškumo simbolis, kuris nekeičia skonio: viena meilė visam gyvenimui, drabužiai – tik frakas ir juoda ir balta spalvos, muzikoje ištikimas klasikai, estradoje – lyrikai. Tokių šlagerių, kaip „Geltoni lapai“, „Vernisažas“, „Maestro“, „Senovinis laikrodis“ ir daugelio kitų autorius. Nemažai vienam kompozitoriui, tačiau R. Paulas kuria net tada, kai užsiima valstybiniais reikalais.

Stiklapūčio sūnus

Būsimasis kompozitorius gimė Rygoje 1936 m. sausio 12 d. Jo tėvas Voldemaras Paulas tuo metu dirbo stiklapūčiu, motina Alma Matilda buvo namų šeimininkė. Tėvas, įkvėptas knygos „Paganini“, nusprendė, kad turi išmokti groti smuiku. Jis nupirko Raimondui instrumentą ir užrašė sūnų į vaikų muzikinį darželį prie Rygos muzikinio instituto. Tai buvo sovietų karių įvedimo išvakarėse.
1943 m., kai Raimondas pradėjo lankyti mokyklą, tėvas išsiuntė šeimą toliau nuo bombardavimų į vieną iš kaimų. Ten berniukas mokės vietos mokykloje, o 10 metų įstojo į muzikinę Emilio Darzinio mokyklą prie Latvijos valstybinės konservatorijos. Berniukui nebuvo lengva mokytis. Talentingos pedagogės Olgos Borovskos dėka jis palaipsniui pamėgo groti fortepijonų. Ne paskutinėje vietoje buvo ir saldainiai, kurių mokytoja duodavo gabiems mokiniams.

Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
© Scanpix nuotr.

Įsimylėjęs džiazą

Dar mokydamasis muzikos mokykloje Paulas stipriai susidomėjo džiazu, pradėjo groti šokių vakaruose. Kaip pats sakė, jis „puolė į džiazą kaip į bedugnę“. Mėgstamu jo kompozitoriumi tapo George‘as Gershwinas, o labiausiai jauną Raimondą Paulą įkvėpė faktas, kad pianistas G. Gershwinas neturėjo nei bendrojo, nei specialiojo muzikinio išsilavinimo.

Šokiai atimdavo visą laisvą R. Paulo laiką, užtai jis gaudavo neįkainojamos praktikos, muzikuodamas be natų, iš atminties. O ten, kur natų vis tik reikėdavo, jis mokėsi greitai skaityti iš lapų. 1953 m. vasarą Raimondas padavė dokumentus į Latvijos valstybinę konservatoriją. Jį priėmė į atlikėjų skyrių. Būdamas studentu jis uždarbiavo, dirbdamas koncertmeisteriu muzikos mokykloje ir nemetė jau įprastų šokių aikštelių.

Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
Josifas Prigožinas ir atlikėja Valerija R. Paulo garbei surengtame koncerte
© Scanpix nuotr.

R. Paulo mūza iš Odesos

1958 m. pažymėti ženklu „Lik sveika, konservatorija“. Pasirinkta – Rygos estradinis orkestras. O kartu ir gastrolės: Gruzija, Armėnija, Ukraina. Scena duodavo didžiulį jėgų antplūdį, bet čia pat jį pasiimdavo. Nusileidus uždangai reikėdavo pašalinti įtampą. Dažniausiai, kaip nutinka atlikėjams, su alkoholiu.

Tarp miestų, kuriuose vyko pirmos R. Paulo gastrolės – Odesa. Vienai iš vietos gražuolių, Svetlanai Epifanovai, arba, kaip ją vadino artimieji, Lanai, teko reta laimė tapti R. Paulo mūza. Jo santuoka su Lana – vienas iš labiausiai žavinčių santuokinės ištikimybės, trunkančios daugiau nei 50 metų, pavyzdžių. Praėjus tiek laiko koncertuose R. Paulas groja savo meilės dainą – vieną iš pirmų G. Gershvino dainų. „Kai groju šią melodiją, atrodo, kad esu Odesoje. Juk Gershvinas iš ten“, – pasakoja maestro. 1962 m. pradžioje Raimondui ir Lanai gimė duktė Anetė. Tai stipriai paskatino R. Paulo norą nustoti gerti.

Raimondo Paulo pripažinimas

Kad taptų profesionalu, Raimondas grįžta į mokyklos suolą – vėl mokosi konservatorijoje, bet dabar – kompozitoriumi. Ir 1964 m. tampa Rygos estradinio orkestro meno vadovu. Jo muziką ima atpažinti.

1968 m. Latvijos valstybinės filharmonijos koncertų salėje įvyko pirmos R. Paulo programos premjera. Jis pats nustebo, kad išpirko absoliučiai visus bilietus. Be to, bilietų nebuvo ir kitam koncertui. Džiaugdamiesi sėkme muzikantai ėmė gastroliuoti po respubliką, gastrolės buvo labai sėkmingos, tačiau spauda apie jas kažkodėl nerašė. Iš esmės, R. Paulas su orkestro muzikantais ėmėsi kurti nacionalinę populiariąją muziką.

Borisas Moisejevas. Iš koncerto R. Paului pagerbti
Borisas Moisejevas. Iš koncerto R. Paului pagerbti
© Scanpix nuotr.

Po kelerių metų jis ėmė vadovauti ansambliui „Modo“. 1975 m. atsiradusi daina „Geltoni lapai sukasi virš miesto“ akimirksniu tapo populiariausiu metų šlageriu – skambėjo per radiją, visuose Rygos restoranuose, jau nekalbat apie Jūrmalą. Poilsiautojai iš visos Sovietų Sąjungos kiekviename Jūrmalos restorane girdėjo šią melodiją.

Maestro duktė Anetė augo kūrybiškoje atmosferoje – tarp R. Paulo draugų buvo daug talentingų žmonių, jų namuose lankėsi beveik visos estrados žvaigždės. Kartą per Anetės gimtadienį Andrejus Mironovas nutarė išmokyti ją šokti. Beje, įdomiausia, kad R. Paulas, estrados žvaigždžių atradėjas, uždraudė dukteriai tapti dainininke.

Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
Iš koncerto R. Paului pagerbti
© Scanpix nuotr.

R. Paulas – muzikinės epochos simbolis

Žvaigždžių valanda maestro išmušė, kai įvyko jo kūrybinė sąjunga su Alla Pugačiova. Ir dabar dainos „Maestro“, „Senovinis laikrodis“, „Milijonas raudonų rožių“, „Be manęs“ žmonėms patinka ne mažiau nei tada. Dainininkei ir kompozitoriui tekdavo daug laiko praleisti kartu. Apie jų tariamą romaną kalbėjo visur, jų vos nesutuokė. Ar pavydėjo jo žmona? „Veikiausiai šiek tiek pavydėjo, – pripažįsta R. Paulas. – Antraip kodėl dalyvavo visose repeticijose ir koncertuose?“

Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
© Scanpix nuotr.

R. Paulo bendradarbiavimas su temperamentinguoju Valerijumi Leontjevu ir subtiliąja Laima Vaikule tapo daugiau nei legenda. Valdžia devintą dešimtmetį negailėjo Leontjevo, tad jei ne R. Paulas, jis nebūtų dalyvavęs koncertuose. Viename koncerte Paulas, Pugačiova ir Reznikas atkreipė dėmesį į jauną dainininką. Tad jie, stipriai rizikuodami, išleido į estradą tiems laikams neįprastą naują žvaigždę. Maestro bendradarbiavimas su Vaikule ir Leontjevu buvo labai vaisingas. Iki šiol populiarios dainos „Dingo saulėtos dienos“, „Pamilkite pianistą“, „Vernisažas“, „Dar ne vakaras“. Po to R. Paulas tapo visasąjunginiu maestro. 1985 m. jam buvo suteiktas TSRS liaudies artisto vardas. Deja, kaip žinoma, šlovė turi ir nemaloniąją pusę.

Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
Laima Vaikulė ir Valerijus Leontjevas
© Scanpix nuotr.

Šlovės kaina

Vienu metu R. Paulas buvo pasakiškai turtingas. Pagal autorinių teisių įstatymą, kiekvienas restoranas, įtraukdamas į repertuarą jo dainas, pervesdavo jam nemenką sumą. Bet vėl alkoholis padėdavo nuimti stresą po nesibaigiančių koncertų. Toks atsipalaidavimo būdas baigėsi liga, maestro tapo alkoholiku. Išsikapstyti jam padėjo žmona. Dėka jos, R. Paulas rado savyje jėgų sustoti ir pastaruosius 25 metus negeria nė lašo.

Užleido vietą damai

Kaip tik nevadino maestro pirmaisiais Latvijos nepriklausomybės metais – ir raudonu, ir komunistu, neleido užmiršti populiarumo Sovietų Sąjungoje ir to, kad jis vedęs rusę. Beje, Svetlanai Pauls teko laikyti latvių kalbos egzaminą, kad gautų pilietybę. Ilgainiui Svetlana tapo Lana.

Raimondas Paulas: romanas su Pugačiova, alkoholizmas ir draudimas dukrai lipti į sceną
Artistas Jurijus Galcevas ir Valerija R. Paulo garbei surengtame koncerte
© Scanpix nuotr.

1989 m. R. Paulas tapo Latvijos kultūros ministru, o 1993 m. – prezidento kultūros patarėju. Nepaisant to, kad R. Paulas ne kartą sakė, jog menininkas turi užsiimti savo reikalais, o ne politika, 1999 m. jis balotiravosi į Latvijos prezidento postą. „Įvykdžiau visus reikalavimus. Laimėjau pirmajame ture, parlamente surinkau daugiausia balsų, bet prieš lemiamąjį turą išėjau į tribūną ir pasakiau, kad atsiimu kandidatūrą. Jei mane būtų išrinkę, būčiau atsidūręs sunkioje padėtyje. Aš – už gerus santykius su Rusija, tai būtų suskėlę mūsų dešiniųjų pasipriešinimą.“ Maestro, kaip tikras džentelmenas, užleido vietą damai – Vykei Freibergai.

Pastaraisiais metais kompozitorius stengiasi neišvažiuoti už Latvijos ribų. Visi jo draugai iš užsienio vasarč susirenka Jūrmaloje į konkursą „Naujoji banga“, kur jis pirmininkauja kartu su Igoriu Krutoj. O latvių kolegoms ir R. Paulo gerbėjams labiau pasisekė – maestro šalia ištisus metus, aktyviai dirba Rygos teatruose.

moteris.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Veidai

Rugsėjo „Moters“ viršelio veidas Gabija Vitkevičiūtė – apie keturis vaikus, jų auklėjimą ir savęs paieškas

Rugsėjo mėnesio žurnalo „Moteris“ viršelio veidai – Gabija Vitkevičiūtė ir dukra Ditė.

105 metų sulaukusi J. Gėbelso sekretorė: tikrai nieko nežinojau apie nacių nusikaltimus (145)

„Rytais jį matydavome retai“, – sako Brunhilde Pomsel, kai užmerkusi akis ir ranka parėmusi smakrą prisimena savo buvusį viršininką Jozefą Gėbelsą - tai buvo vienas artimiausių Adolfo Hitlerio bendražygių ir pasekėjų, žinomas savo viešomis kalbomis ir giliu antisemitizmu.

Atskleista, kaip princesė Diana sužinojo apie vyro romaną su Camilla (39)

Princesės Dianos karališkosios apsaugos darbuotojas Kenas Wharfe’as stebėjo, kaip ji augina du savo sūnus ir sprendžia santuokoje su princu Charlesu kylančius nesklandumus. Po princesės Dianos žūties praėjus kone 20 metų jis parašė itin atvirą knygą apie visas karališkas paslaptis.

Kas iš tiesų buvo Barbora Radvilaitė: ištvirkėlė ar meilės kankinė? (34)

Lietuvos visuomenės istorinėje sąmonėje Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora Radvilaitė (apie 1522–1551) tebėra geriausiai žinoma visų laikų Lietuvos istorinė moteris. Jos asmenybės žavesys, sudėtingas ir tragiškas gyvenimas, trumpai patirtas karūnacijos triumfas įsirėžė ne vien į mūsų valstybės, bet ir į kitų LDK istorinį palikimą perėmusių šalių istorinę kultūrą. Baltarusijos, Ukrainos ar Lenkijos istorinėje publicistikoje, grožinėje literatūroje, kine, teatro ir operos scenose Barbora pristatoma kaip žymiausia ir gražiausia, tik jau šių šalių moteris...

Miunhauzenas: tikrai egzistavo ir nugyveno neįtikėtiną gyvenimą (8)

Miunhauzenas – žinomas literatūrinis personažas, išgarsėjęs anekdotiniais pasakojimais apie neįtikėtinus nuotykius ir fantastiškas keliones. vardas jau seniai tapo bendriniu, apibūdinantis žmogų, kuris pasakoja pramanytas istorijas. Bet ko gero ne visi žino, kad visi šie pramanai pagrįsti realia istorija – Miunhauzenas iš tiesų egzistavo.

Sukrečianti menininko R. Šarknicko istorija: ilgas laiškas mamai... (167)

Jis buvo atiduotas į kūdikių namus vos gimęs, patyrė marias skausmo, pažeminimo, sielos ir kūno žaizdų. Kiekvieną minutę ilgėjosi motinos, o ji savo vaiko taip ir neaplankė. Dvi vyresnės seserys ir du broliai po keturiolikos metų jaunėlį sutiko Obelių internate. Teatro ir kino aktorius, režisierius, rašytojas Robertas Šarknickas (41 m.) savo sukrečiamą istoriją papasakojo knygoje „Šarkos sielos šauksmas“.

Kas pasiuntė Napoleoną Bonapartą į kapus: vėžys, nuodai ar hormonų sutrikimas, pamažu vertęs jį moterimi (40)

1821 m. gegužės 5 d. tremtyje, mažoje Atlanto vandenyne esančioje saloje mirė Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas. Napoleono gyvenimas buvo kupinas pergalių, visam laikui išliksiančių Prancūzijos istorijoje. Nors karčių nesėkmių buvo mažiau, jos tapo tikromis legendomis.

Aktorius Mykolas Vildžiūnas: meilė svarbi tiek realiame gyvenime, tiek televizijos ekrane

Netrukus antrą kartą tėvu tapsiantis M. Vildžiūnas: „Šeima yra svarbiausia, ką žmogus savo gyvenime gali puoselėti“.

Dešimt dalykų, kurių nežinojome apie Kastytį Kerbedį (20)

Šį šeštadienį, rugpjūčio 6 dieną Klaipėdos vasaros koncertų estradoje sproginės emocijos: į savo mylimą miestą atvykstantis dainininkas Kastytis Kerbedis žada karštą programą, kurioje – publikos mėgstamiausios dainos. Nors atrodo, kad K. Kerbedį, kuris scenoje – jau daugiau nei 35 metus, pažįsta visi, bet vis dėlto ir staigmenų iš šio žmogaus-uragano laukti verta.

R. Rastauskas: namisėdos visada pergali klajūnus (6)

Užkibus ant nepataisomo gyvenimo pinklių ir mizanscenų rezgėjo, sakinio meistro, eseistikos klasiko Rolando Rastausko (61 m.) kabliuko – esė ir kitų tekstų knygos „Trečias tomas“ (leidykla „Apostrofa“), imi tikėti, kad būtis yra tarsi paties Dievo sukurtas įdomiausių spalvų ir garsų spektaklis.

Išskirtinius papuošalus kurianti juvelyrė: nebuvau ta mergaitė, kuri mėgsta puoštis (8)

Išskirtinio braižo juvelyrė Augusta Sofija Rudzikaitė (24 m.) titaną, nerūdijantį plieną – papuošalams kurti netradicines medžiagas – paverčia stulbinamais meno kūriniais. Jie verčia stebėtis net viską mačiusius pasaulio juvelyrikos meistrus.

Po Norvegijoje patirtos sunkios ligos: skyrybos, nauja veikla, grįžimas į Lietuvą (37)

Aštuonerius metus Norvegijoje praleidusi tinklalapio nomnom.lt įkūrėja dietistė Toma Eroglu (29 m.) augalinę mitybą atrado po sunkios ligos. „Gaila, kad keisti gyvenimą paprastai ryžtamės tik pajutę riziką jo netekti“, – sako moteris.

M. Levickis: noriu, kad žmonės grotų ne tik „Ko liūdi, berželi“ (1)

Edukacinio meno centro „accoAkademija“ vadovas pasaulinio garso akordeono virtuozas Martynas Levickis (26 m.) neseniai pripažintas asocijuotuoju Londono karališkosios muzikos akademijos nariu.

Rašytoja Ugnė Barauskaitė: neturėjau laimės gyventi su mylimu žmogumi (78)

Rašytoją, radijo laidų vedėją Ugnę Barauskaitę (40 m.) aptikau oro uoste – pakeliui į Beirutą. Buvau ką tik perskaičiusi jos naują knygą „Vieno žmogaus bohema“, norėjosi pasidalyti karštais įspūdžiais. Taip prasidėjo mūsų virtualus pokalbis.

Indrė Launikonytė: geriausiai pailsiu miške + FIRMINIS RECEPTAS (8)

Energinga raudonplaukė atlikėja Indrė Launikonkytė neslėpė, kad šią vasarą jai, deja, neteks atostogauti, nes su kūrybine komanda stato roko miuziklą „Rent“, kurio premjera numatoma jau rugsėjį.
Št rgp. 27d.
14°...26°
Sk rgp. 28d.
11°...26°
Pr rgp. 29d.
14°...27°
An rgp. 30d.
14°...19°
Tr rgp. 31d.
10°...20°