Psichologas M. Labkovskis: vyrams patinka stiprios moterys

 (137)
Psichologas ir lektorius Michailas Labkovskis (55 m.), priešingai nei dauguma jo kolegų, nevynioja nieko į vatą – į visus klausimus atsakinėja atvirai, tiesiai ir šmaikščiai. Gal todėl jų laidų reitingai visada yra patys aukščiausi, o paskaitose dalyvauja minios gerbėjų.
© Organizatorių archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Jau 30 metų psichologu dirbantis ir nuolat tiesioginėse radijo bei televizijos laidose dalyvaujantis Мichailas Labkovskis itin populiarus Rusijoje, Londone, Izraelyje. Pasirodo, – ne tik ten. Į Lietuvą atvykusio garsaus psichologo paskaitos man tenka klausytis sausakimšoje salėje sėdint ant pristatomos kėdės, bet laikas neprailgsta nė kiek. Tiesa, mūsų interviu apie vyrų ir moterų santykius iš pradžių šiek tiek nesilipdo – į mano klausimus Michailas atsako vienu žodžiu, į pasvarstymus beveik nereaguoja. Tik vėliau sužinojau, kad, bendraudamas su manimi, jis taikė garsiąsias savo taisykles. Ką gi, originalumo iš jo neatimsi.

Michailai, Jūs labai daug kalbate apie tai, kad moterys yra pernelyg priklausomos nuo vyrų nuomonės, raginate jas kelti savo savivertę ir labiau pasitikėti savimi. Ar Jūs feministas?

Ne, tikrai ne, ką Jūs!.. (Išsigandęs ilgai purto galvą.) Man moterų teisės neįdomios, tegul jos pačios savo reikalais rūpinasi. Mažiau jaudintis dėl to, ką pagalvos kiti, reikėtų ne tik moterims, bet ir vyrams, bet vis dėlto niekas nepaneigs, kad jūs esate labiau priklausomos nuo aplinkinių nuomonės. Moters savivertei labai didelę įtaką daro tai, ar ji turi vyrą. Tai nerūpi nebent lesbietėms ir aseksualėms. Tarkim, neištekėjusi musulmonė neturi jokio asmeninio gyvenimo – ji pasmerkta visąlaik gyventi be sekso ir rūpintis senstančiais tėvais bei giminaičiais. Dar neseniai panaši situacija buvo visame pasaulyje. Labai svarbų vaidmenį vaidina rinka. Kinijoje, kur dėl anksčiau taikytos vieno vaiko politikos moterų yra keliskart mažiau nei vyrų, jos nešiojamos ant rankų. Rusijoje vyrų trūksta, todėl moterys konkuruoja dėl jų. Be to, vyrai yra fiziškai stipresni, todėl būtų keista, jei jie užleistų pozicijas silpnesnei lyčiai.

Moters savivertei labai didelę įtaką daro tai, ar ji turi vyrą. Tai nerūpi nebent lesbietėms ir aseksualėms.

Šiais laikais valdžia nebūtinai priklauso tam, kuris stipresnis fiziškai. Laimi protas, o ne jėga, ir šiuo požiūriu moterys niekuo nenusileidžia vyrams, o išsilavinimu netgi juos pranoksta.

Nesutinku su Jumis. Valdžia visuomet priklauso tam, kuris stipresnis. Ir nebūtinai stipresnis yra tas, kuris protingesnis. Koks nors Tibeto vienuolis veikiausiai gerokai protingesnis už Donald'ą Trump'ą, bet pasaulio likimą lemia ne vienuolis, o Trump‘as. Štai sakot, kad moterys išsilavinimu gerokai lenkia vyrus, bet kodėl tuomet vyrai uždirba daugiau? Suprantu, Jūs esate moteris, ir jums labai norisi lygių teisių. Aš palaikau jus visas ir tikiu, kad tai nutiks. Man tai kas – savo teises aš jau turiu, bet tikrai sergu už jus.

Manau, kad situacija jau šiuo metu yra gerokai pasikeitusi. Moterys, bent jau Lietuvoje, visavertės jaučiasi ir neturėdamos vyro.

Jei nebūtų vestuvinio žiedo ant Jūsų piršto, kalbėtumėte kitaip. Du klausimai, kurie užmuša moteris, yra šie: „Ar tu ištekėjusi?“ ir „Ar turi vaikų?“. Tai joms formuoja nevisavertiškumo kompleksą.

O kokie klausimai užmuša vyrus?

Nežinau... Gal – kokios dydžio jo penis ir kiek vyras uždirba?

Tikrai manote, kad išlaikyti šeimą vis dar yra vyro pareiga?

Nemėgstu žodžių „pareiga“, „privalo“ ir pan. Jei jis nori išlaikyti moterį, o ji nori būti išlaikoma, viskas gerai. Būna, kad juos abu kas nors išlaiko. Aš taip gyvenau. Jaunystėje dirbau mokykloje, o žmona – leidybos srityje. Ji pinigų gaudavo daugiau už mane, bet abu uždirbome pernelyg mažai, kad galėtume išgyventi. Mus išlaikė mano tėvas. O štai mano tėvų santuoka buvo kitokia – mama uždirbo mažiau nei tėvas, bet pakankamai, kad prireikus galėtų išlaikyti save ir vaikus. Yra žmonių, kuriuos tenkina amžinas vaiko vaidmuo, bet, jei norite suaugti, reikia jo atsikratyti. Mano tėvas skolino man pinigų nesitikėdamas, kad juos grąžinsiu, bet aš juos grąžinau. Kai atidaviau paskutinę skolos dalį, man buvo 50 metų, ir tik tuomet aš pasijutau suaugusiu žmogumi. Panaši istorija nutiko su draugu. Jis mėgo jaustis esąs viršesnis už mane, kartą davė man 100 tūkst. dolerių. Labai nustebo, kai pradėjau jam skolą grąžinti. Netgi įsižeidė. Prireikė metų, kol atsileido. O netrukus paprašė tapti mano verslo dalininku. Štai kodėl sakau, kad vyrai gerbia stiprias moteris, galinčias išgyventi ir be jų pagalbos.

Vis dėlto skaitydama Jūsų papasakotą istoriją apie moterį, kuri atsainiai pasimatavo ir numetė į dėžutę 20 tūkstančių dolerių kainavusį vyro dovanotą žiedą, nuoširdžiai jo gailėjausi. Mokėti su dėkingumu priimti dovanas – irgi menas.

O žinote, kas buvo po žiedo? Butas už 120 tūkstančių dolerių. Ir ji nemanipuliavo, tai moteriai iš tikrųjų nusispjauti į visus žiedus ir kitus materialius dalykus. Su tokiomis retenybėmis susidūrusius vyrus apima azartas – ką padovanoti tokiai moteriai, kad ji pagaliau būtų patenkinta? Jie nesupranta, kad iš tikrųjų jausmai neturi nieko bendra su pinigais. Brangios dovanos rodo ne meilės stiprumą, o pinigų perteklių. Ir ką, Jūsų nuomone, ji turėjo daryti? Sakyti, kad nuo vaikystės svajojo apie tokį žiedą? Pataikauti, kad tik nepasijustų nereikalingas? Nematau prasmės meluoti ir apsimetinėti. Meluodami tik didinate problemą. Joks žmogus niekam nieko neskolingas. Žmonės jungia kiti dalykai.

Psichologas M. Labkovskis: vyrams patinka stiprios moterys
© Vida Press

Turite omenyje meilę, aistrą?

Dažnai juokauju, jog meilę sugalvojo rusai, kad nereikėtų mokėti pinigų. Aistra neturi nieko bendra su laimingu bendru gyvenimu kartu, ji – trumpalaikio adrenalino šaltinis, o meilė – emocinių vaikystės poreikių tenkinimas. Pažinojau vieną moterį, kuri sugebėdavo pamilti tik tokius vyrus, kurie nuolat ją pamesdavo, paskui grįždavo ir vėl pamesdavo. Kitokie jai buvo neįdomūs. Pasirodo, tos moters motina ne itin rūpinosi savo dukra, ši ištisas dienas praleisdavo savaitiniame darželyje ar pas senelius, bet, kai mama pasirodydavo jos akiratyje, mergaitė atiduodavo jai visus susikaupusius jausmus. Taip ji suprato meilę, ir būtent tokios ji ieškojo suaugusi. Žmonės jungia labai paprastas dalykas – noras būti kartu. Jei noro būti kartu nėra, tuomet tenka sugalvoti kitas priežastis – patogumą, pareigą, išskaičiavimą.

Sako, kad iš išskaičiavimo sukurtos šeimos tvirčiausios...

Taip, nes santuoka – tai religinė ir teisinė institucija. Meilė ir kiti jausmai tik trukdo jai gyvuoti, nes sukelia per daug sumaišties. Santuokos tikslas – pratęsti giminę, užauginti palikuonis, perduoti savo turtą. Pageidautina, kad vienas iš sutuoktinių būtų aukštesnio socialinio statuso, tuomet jų vaikai palypėja laipteliu aukščiau. Pavojinga tiek svarbių dalykų kabinti ant tokios seilės kaip meilė. Šiandien myliu, rytoj – ne, ir ką tuomet daryti? Dėl to santuokų mažėja ir, ko gero, vieną dieną jos visai išnyks, bent jau tokios formos kaip dabar. Manau, kad pasaulis žydų turėtų nekęsti dėl dviejų jų išrastų dalykų – monoteizmo ir monogamijos. Jie kyla vienas iš kito, ir yra vienas už kitą blogesnis.

Kokią įtaką, Jūsų manymu, poros santykiams turi seksas? Kas lemia, kad vieni žmonės mus traukia, o kitiems esame abejingi? Išvaizda, intelektas, turtingas dvasinis pasaulis ar tas Jūsų minėtas poreikis patenkinti iš vaikystės atsineštas emocijas?

Ar nori vienas kito, vyras ir moteris nusprendžia per pirmąsias pažinties sekundes: vyras – per 8, moteris – per 15. Taigi libido lemia pasąmoninės asociacijos, o ne racionalus pasirinkimas. Pakeisti libido labai sunku, bet aš išmokau tai daryti ir tikiuosi už tai gauti Nobelio premiją (šypsosi). Tokių korekcijų reikia tik išskirtiniais atvejais – tarkim, jei moteris augo su agresyviu tėvu ir visą laiką įsimyli smurtautojus, ji pasmerkta kentėti visą gyvenimą. Kitais atvejais keisti libido nėra jokios prasmės. Bėgioti iš paskos trejus metus ir tikėtis, kad jis pagaliau atkreips į tave dėmesį? Tai labai liūdna ir neurotiška istorija. Aš nesuprantu, kam įsikibti į tą vieną vienintelį. Tarsi pasaulyje nebūtų daugiau vyrų! Seksas, žinoma, svarbus, bet lovoje vyrams ir moterims rūpi skirtingi dalykai: vyrui – ar jis geras meilužis, moteriai – kaip ji atrodo. Vyrui svarbi sekso technika, o moteris jai neskiria dėmesio, nes visą laiką galvoja apie tai, ar matyti, koks didelis jos pilvas ir celiulitas. Patikėkite – vyrams į tai nusispjauti. Erudicija ir intelektas taip pat nieko nereiškia, juk seksas – tai ne intelektinė viktorina. Kas žmogų daro įdomų? Tikrai ne perskaitytos knygos, o jo natūralumas. Jei nebijosi būti savimi, visada rasi žmogų, kuriam būsi įdomi tokia, kokia esi. Rinka yra beribė. O jei kuo nors apsimetinėsi, nuolat pritrauksi ne tuos vyrus, nes jie įsimylės tavo įvaizdį, o ne tave.

Meilė ir kiti jausmai santuokai trukdo gyvuoti, nes sukelia per daug sumaišties. Santuokos tikslas – pratęsti giminę, užauginti palikuonis, perduoti savo turtą.

Tvirtinate, kad nei moters amžius, nei išvaizda jos patrauklumo nelemia. Negi taisyklė, esą vyrai myli akimis, negalioja?

O Jūs pažiūrėkit, kaip atrodo kai kurių garsių vyrų žmonos. Štai John‘o Lennon‘o žmona Yoko Ono – baisi. Figūra – keturkampė, ir iš priekio, ir iš užpakalio – plokščia. Vienoje nuotraukoje jie užfiksuoti stovintys nugara nuogi... Niekaip nepavadintum jos patrauklia moterimi, bet Lennon‘as ją dievino. Arba pažiūrėkit, ką išsirinko vienas gražiausių planetos vyrų Antonio Banderas‘as. Melanie Griffith! Ji ne tik iš prigimties negraži, bet dar ir be saiko susibjaurojusi plastinėmis operacijomis. O pragyveno kartu 18 metų. Manot, šie vyrai neturėjo kito pasirinkimo? Esu įsitikinęs, kad amžius, išvaizda ir geras charakteris neturi nieko bendra su patrauklumu. O moterys save darko, leidžiasi pjaustomos, bando vyrams įtikti, kankinasi su tais aukštakulniais, nesidažiusios į gatvę neina... Normaliam vyrui nepatinka, kai moteris iš paskos bėgioja, persistengia. Jam tokia neįdomi, nes jo mama buvo kitokia. Kai jis bjauriai elgdavosi, mama ne verkdavo kampe, o imdavo diržą. To jis tikisi ir iš būsimos savo žmonos. Jei elgiatės natūraliai, turite kur kas daugiau šansų patikti nei tuomet, kai stengiatės patikti. Vyrus traukia savimi pasitikinčios moterys. Beje, moterų polinkis persistengti dėl išvaizdos kyla ne vien iš noro patikti vyrams, jis ateina iš vaikystės. Dažniausiai taip elgiasi tos, kurios nesulaukė iš tėvų pakankamai meilės, tad įsivaizduoja, kad patraukti dėmesį padės įspūdinga išvaizda. Blogiausia, kad šis noras tampa patologiškas, jos ima elgtis mazochistiškai. Plastinės operacijos – tai autoagresijos išraiška. Leisti žaloti kūną – tai ne lūpas pasidažyti. Leisti peiliu pjaustyti savo odą, kitus audinius, siurbti riebalus, pumpuoti silikoną – joks stabilios psichikos žmogus nedarys to savo noru. Kad taip elgtumeisi, turi būti psichologiškai sužalotas. Aišku, yra vyrų, kuriems patinka tos pripūstos lūpos, krūtys. Juk yra žmonių, kurie bando pabrėžti statusą nešiodami padirbinius. Tokiems galėtų patikti ir dirbtinės moterys. Beje, pastebėjau, kad lietuvės moterys natūraliai gražios. Tokios šiaurės europietės, šaltos blondinės. Ir neatrodo, kad jos būtų išprotėjusios dėl noro patikti.

Psichologas M. Labkovskis: vyrams patinka stiprios moterys
© Vida Press

Jūs labai dažnai vartojate sąvokas „neurotiška asmenybė“ ir „stabili psichika“. Gal galite plačiau paaiškinti, ką tai reiškia?

Stabili psichika – svarbiausia laimingo gyvenimo ir harmoningų santykių sąlyga. Stabilios psichikos žmonės paprastai pritraukia tokius pat, o neurotikai traukia neurotikus. Dėl to ir sakau, kad pokyčius reikia pradėti nuo savęs. Jausti baimę ar nerimą normalu kiekvienam mūsų, bet sveikas žmogus bijo tuomet, kai kyla reali grėsmė, o neurotikas visą laiką bijo, kad tik kas nors bloga nenutiktų. Jei normalią moterį santykiai su vaikinu skaudina, ji juos nutraukia ir mezga kitus. Neurotikė apskritai vengia santykių, nes bijo būti įskaudinta. Žmonės mano, kad jų kančios priežastis yra problemos darbe, šeimoje ar kitur, bet iš tikrųjų visų bėdų šaltinis esate jūs, jūsų nesveika psichika. Ji trokšta kentėti ir nerimauti, todėl visą laiką ieško preteksto. Jums atrodo, kad tos problemos vis griūva ant galvos, bet iš tikrųjų jūs patys jų ieškote, nes norite pateisinti savo nerimą. Kai randate jo priežastį, tampa ramiau, nes galite paaiškinti, kas jums darosi. Stabilios psichikos žmonės ne dejuoja dėl problemų, o jas sprendžia. Jie nesiblaško. Jų vertybės, norai nesikeičia, jie yra nuspėjami ir nepradeda ieškoti kito partnerio vien todėl, kad esamas neskaito knygų ar užsiaugino pilvuką. Žmonės sako: „Išsiskyrė mūsų interesai.“ Ką tai reiškia? Svarbiausia, kad du interesai būtų tie patys – jūs turite dominti vienas kitą ir abiem turi rūpėti šeima. O visa kita – niekai. Stabilumo ir neurozių šaknys siekia vaikystę, bet tai įmanoma pakeisti – yra specialių pratimų, padeda ir mano sukurtos 6 taisyklės. Tarkim, vienas iš būdų stabilizuoti psichiką – visada laikytis pirmo priimto sprendimo. Jei rytą atsikėlusi apsirengėte išsirinktą suknelę, su ja ir eikite į darbą – nebent pamatėte, kad ji suplyšusi ar dėmėta. Nepersirenginėkite tūkstantį kartų. Toks nestabilumas kyla iš nepasitikėjimo savimi, menkos savivertės, tai rodo, kad esate pernelyg priklausoma nuo kitų žmonių nuomonės. Todėl liaukitės kitų klausinėti, kokia spalva ar šukuosena jums labiau tinka ar kaip derėtų elgtis vienu ar kitu atveju. Neleiskite, kad kiti priimtų jūsų gyvenimo sprendimus. Kai ko nors norite, ne klauskite, o paprašykite. Sakykite ne: „Ar negalėtumėte paduoti man duonos“, o: „Prašau, paduokite man duonos. Ačiū.“ Dar blogiau tiesiog išsakyti savo pageidavimą, į nieką nesikreipiant tiesiogiai: „Labai norėčiau duonos...“ Tokiu atveju tinka viena iš mano taisyklių: „Neatsakinėk, jei niekas neklausia.“ Juk dažnai būna – ateina žmogus ir pradeda skųstis gyvenimu, spūstimis. Lyg ir nieko neklausia, neprašo, bet kitas jaučia pareigą pritarti ar padėti. Jei išmoksite nereaguoti, tai ilgainiui padės jums nugalėti diskomfortą ir nepasiduoti spaudimui.

Žmonės taip įsikibę į žodį „reikia“, kad kartais net patys nežino, ko iš tikrųjų nori. Pabandykite vieną dieną pagyventi taip, kaip norite.

Neįsivaizduoju, kam to reikia. Juk normalus pokalbis taip ir vyksta, neprivaloma kiekvieną teiginį palydėti klausimu. Kaip tuomet palaikyti pokalbį su introvertais?

Mano sukurtos taisyklės nereikalingos normaliems žmonėms. Jos yra skirtos tiems, kurie patiria problemų, jaučia nerimą, negali atsispirti spaudimui, nedrįsta išsakyti savo nuomonės ir dėl to kenčia. Papasakosiu jums vieną nutikimą iš savo gyvenimo. Turiu vieną pažįstamą moterį. Ji mėgsta pasiausti ir išgerti. Mane nervina, kad ji geria, be to, ji nėra mano mylima moteris, tik pažįstama. Kartą mes nuėjome į restoraną, ji išgėrė dvi taures vyno ir padavė padavėjui banko kortelę. Aš jau žinau, kas bus toliau, ir būtent tai nutinka. Padavėjas grąžina kortelę ir praneša, kad trūksta lėšų. Jis žiūri į mane, bet aš sėdžiu lyg niekur nieko. Moteris neprašo manęs paskolinti pinigų, o tai, kas vyksta tarp jos ir padavėjo, – ne mano reikalas. Tuomet ji paduoda kitą kortelę, bet ir ta – tuščia. Situacija atsiduria aklavietėje. Galiausiai prie stalo prieina restorano direktorius ir garsiai pareiškia, kad jis vaišina klientę savo sąskaita. Visi žmonės žiūri į mane smerkiamai – juk jie nežino, kokie santykiai sieja mane ir tą moterį. Jaučiu gėdą, bet laikausi iki galo. Kas yra gėda? Tai baimė, kad kiti palaikys tave blogu žmogumi. Bet aš nesu blogas žmogus, nes nedarau nieko bloga. Akimirką išgyvenę diskomfortą, laimite daug – nedarote to, ko nenorite daryti, ir užsitikrinate, kad panaši situacija bent jau su ta pačia moterimi daugiau nepasikartos. Tai labai svarbu savivertei auginti. Jei nuolat darai tai, kas nepatinka, ilgainiui pats imi save niekinti. Problema ta, kad žmonės taip įsikibę į žodį „reikia“, kad kartais net patys nežino, ko iš tikrųjų nori. Pabandykite vieną dieną pagyventi taip, kaip norite. Nuolat klausinėkite savęs, kada norėtumėte atsikelti, ką suvalgyti, kur nueiti, kaip apsirengti, su kuo pasikalbėti, ir nedarykite nieko, ko nenorite. Treniruokite save. Laikytis mano taisyklių iš pradžių bus labai sunku, bet jau po savaitės pajusite palengvėjimą, jūsų smegenyse susidarys naujos jungtys ir jūsų gyvenimas ims keistis. Gali būti, kad laikydamiesi šių taisyklių prarasite kai kuriuos draugus arba tuos, kurie vadino save draugais. Pirmiausia dings tie žmonės, kurie jumis naudojosi, bet ilgainiui jus ims supti tie, kuriems iš tikrųjų patinkate toks, koks esate. Ir tie žmonės ateis ilgam.

6 Michailo Labkovskio taisyklės

1. Daryk tai, ką nori.
2. Nedaryk to, ko nenori.
3. Atsakinėk tik į klausimą.
4. Neatsakinėk, jei niekas neklausia.
5. Iš karto sakyk, kas nepatinka.
6. Aiškindamasis santykius, kalbėk tik apie save.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Regimantas Adomaitis: jau nebevaikštau į teatrą, užsiimu kulinarija (9)

„Scanoramoje“ aktorius pristatė prieš 50 metų sukurtą lietuvišką filmą „Suaugusių žmonių žaidimai“, kuriame jis atliko lovelaso vaidmenį.

Žmogaus teisių aktyvistė E. Pizzey: man liko nedaug laiko, bet dar labai norėčiau pamatyti feminizmo žlugimą (88)

Pirmosios pasaulyje moterų prieglaudos įkūrėjai rašytojai, žmogaus teisių aktyvistei Erin Pizzey teko sulaukti grasinimų mirtimi, judėti su policijos apsauga ir netgi emigruoti, tačiau ji niekada neatsižadėjo savo įsitikinimų. Šią legendinę asmenybę pakalbino žurnalistė Jolanta Miškinytė.

Į Lietuvą grįžusi D. Grigienė: Amerikoje lietuvybę išlaikyti būtų buvę sunku (9)

„Iki pasaulyje įsivyraus vyrų ir moterų lygybė, tol šioje srityje bus ką veikti“, – neabejoja „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkė Dovilė Grigienė (40 m.). Ji visiškai tikra, kad lygios galimybės komandoje įžiebia kūrybiškumo ugnį, kuria ypatingą darbo aplinką, dėl to pasiekiama daug geresnių rezultatų. Į vyrų bankininkų pasaulį įsiveržusi Dovilė įsitikino, kad lyderystė turi prasmę. Lyderiai formuoja visuomenę ir visų mūsų ateitį.

Agnė Gilytė: vaikai geriausiai patikrina santykių tvirtumą (1)

Sekti stilistę Agnę Gilytę (33 m.) – nelengva užduotis, nes tradicinis ištekėjusios ir vaikų turinčios moters scenarijus darbas–namai šiuo atveju neveikia. Jos dienos prasideda panašiai, bet anaiptol nėra panašios. Gal ir gerai, nes Agnė tikina, kad rutina ją žudo, o mes juk norime matyti ją gyvą?

Sudėtingą operaciją patyręs K. Smoriginas: labiausiai gaila būtų anūkus palikti (13)

„Sugijau kaip šuva. Dirbu pilna koja“, – šypsosi roko operos „Jūratė ir Kastytis“ režisierius ir aktorius Kostas Smoriginas (64 m.) su kolegomis besirengiantis legendines roko operos atsisveikinimo turui po Lietuvos miestus.

Režisierius A. Blaževičius: manau, dirbant atominėje elektrinėje patiriama mažiau streso, nei kuriant filmą (2)

Vilnietis kino režisierius Andrius Blaževičius (32 m.) – parankus pašnekovas: atviras, kalba paprastai, bet turi ką pasakyti.

„Scanoramos“ atidarymo šventėje - būrys kino mylėtojų (nuotraukų albumas)

Ketvirtadienio vakarą vyko Europos šalių kino forumo „Scanorama“ atidarymo šventė. Šiemet didžiausias rudens kino festivalis pasitiko kaip reta gausia festivalio programa, kurią šventinį vakarą atidarė intelektualaus britiško humoro juosta „Vakarėlis“.

Gatvės medžiotoju tituluojamas fotografas V. Alesius: mes vis dar labai bijome nepaklusti standartams (2)

Kartais atrodo, kad jis mus visus stebi. Vidutinio amžiaus vyras žilstelėjusiais smilkiniais su fotoaparatu rankoje. Germanistas, vertėjas, o laisvalaikiu fotografas Vincas Alesius (45 m.) lyg karoliukus veria Vilniaus kasdienybės akimirkas. Tos akimirkos labai skirtingos – nuo tviskančių gatvės podiumų iki beviltiškų stoties rajono šaligatvių.

E. Umbrasaitė: Prancūzijoje supratau, kad šokoladas, nauja suknelė ar jaunas meilužis – ne nuodėmė (13)

Žurnalistė ir rašytoja Erika Umbrasaitė antradienio vakarą Vilniaus galerijoje „Vartai“ pristatė naują, leidyklos „Alma littera“ išleistą knygą „Prancūzija Mon amour“. Renginį moderavo žurnalo ir portalo „Moteris“ vyriausioji redaktorė Gražina Michnevičiūtė.

A. Saladžienė: visgi dar daug porų vadovaujasi mąstymu, jog svarbiausia, kad vyras padarytų karjerą (2)

„Mūsų organizacijoje vadovų žvaigždžių nerasite. Čia vadovas turi būti vienas iš komandos, pasiraitoti rankoves ir kartu su ja siekti rezultato, visuomet būti per žingsnį priekyje ir drąsiai, su didele energija burti komandą judėti pirmyn“, – įsitikinusi Arminta Saladžienė (43 m.), pasaulinės finansinių paslaugų ir technologijų lyderės „Nasdaq“ vertybinių popierių paslaugų vadovė, viceprezidentė.